LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
S. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir civilinės ieškovės AB X banko civilinis ieškinys atmestas, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartis, kuria nuteistojo S. P. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Romo Gervaičio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , įregistruota (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, būtent:
1.1. Nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. nenustatytomis aplinkybėmis netikruose AB „X lizingas“ įgaliojimuose, suteikiančiuose teisę deklaruoti, kad pasikeitė transporto priemonės savininkas, transportuoti, atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „X lizingas“ priklausančiai nurodytai transporto priemonei: 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012 m. lapkričio 14 d. – dėl „Wielton“ antstato sunkvežimio važiuoklei ir priekabos, 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl priekabos „Wielton PC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eilutėje „Šiuo raštu AB X lizingas įgalioja“ įrašė „S. P. (duomenys neskelbtini)“ ir taip suklastojo šiuos dokumentus, nes tokie dokumentai nustatyta tvarka išduoti nebuvo.
1.2. Nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. šiuos dokumentus ir kitus tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus ir žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. kovo 1 d. AB X banko Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012 m. balandžio 12 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2012 m. balandžio 12 d. AB X banko įgaliojimą; 2012 m. balandžio 12 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2012 m. balandžio 12 d. AB X banko įgaliojimą; 2012 m. rugsėjo 19 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sunkvežimio „Volvo 6X2“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei du 2012 m. rugsėjo 19 d. AB X banko įgaliojimus; 2012 m. rugsėjo 19 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2012 m. rugsėjo 19 d. AB X banko įgaliojimą; 2012 m. lapkričio 14 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2012 m. lapkričio 14 d. AB X banko įgaliojimą, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „S.“ įvykdė visas finansinio lizingo sutartyse nustatytas sąlygas, o visuose įgaliojimuose, išrašytuose AB „X lizingas“ vardu, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie S. P. suteiktą teisę savo lėšomis deklaruoti, kad pasikeitė savininkas, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „X lizingas“ priklausančiai transporto priemonei, nors tokia teisė suteikta nebuvo, pateikė VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupei ir minėtas transporto priemones įregistravo UAB „S.“ vardu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų pažeidimą, kuris sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Aptardamas šios BPK normos dispoziciją ir principą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, kasatorius pažymi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos ir teismų praktikos nuostatą, kad, byloje priėmus baigtinį sprendimą, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (1995 m. spalio 23 d. EŽTT sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016).
2.2. Nagrinėjamoje byloje yra priimtas prokurorės 2018 m. spalio 17 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nutraukta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas į tokią faktinę aplinkybę neatsižvelgė, perkvalifikavo kasatoriui inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakeitė veikos faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį (kasatorių) kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 1 dalį), taip pažeidė BPK reikalavimus.
2.3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais (skundžiamos nutarties 18–19 punktai), kuriais šis teismas atmetė analogiškus kasatoriaus argumentus, nurodytus jo apeliaciniame skunde. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas pagal AB X banko 2018 m. sausio 12 d. pareiškimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, t. y. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Kasatoriui įtarimas pareikštas tik pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes minėtu prokuratūros 2018 m. spalio 17 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nutraukta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to kasatorius teigia, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne tik dėl teisinio kasatoriaus veiksmų vertinimo, bet ir konstatavus duomenų nepakankamumą, kad būtent jis padarė šią nusikalstamą veiką.
2.4. Teismų praktikoje pažymėta, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis); apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams, ir šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 5 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2010, 2K-557/2014). Dėl to kasatorius teigia, kad nagrinėjamu atveju pakartotinis baudžiamasis procesas dėl dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotais dokumentais įvyko nepagrįstai neatsižvelgiant į faktinę bylos aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir nesilaikant principo non bis in idem reikalavimų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė atsiliepimu į nuteistojo S. P. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė nurodo:
3.1. Teismų praktikoje BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, kuriomis įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) ir kuris įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taikymas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Atsiliepime, kaip ir kasaciniame skunde, nurodoma, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prilygina baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK yra nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka, nurodyta BPK 217 straipsnio 1, 5 dalyse, kurios nesilaikymas pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
3.2. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad UAB „S.“ pagal 2008 m. vasario mėn. sudarytas lizingo sutartis su AB X banku iš šio banko įsigijo aštuonias transporto priemones, tačiau su AB X banku neatsiskaitė, o 2012 m. VĮ „Regitra“ Šilutės grupei aštuoniais atvejais pateikė suklastotus AB X banko vardu surašytus perdavimą nuosavybėn patvirtinančius aktus ir įgaliojimus, ir jų pagrindu VĮ „Regitra“ atstovai perregistravo bankui priklausančias transporto priemones minėtos UAB vardu, po to pastaroji pardavė bankui priklausančias aštuonias transporto priemones tretiesiems asmenims, taip ši UAB, pateikdama suklastotus dokumentus, nuo 2012 m. kovo l d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. iššvaistė svetimą jai patikėtą didelės – 49 996,91 Eur vertės turtą. Kasatoriui 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 11 d. buvo įteiktas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, siekdamas apgaule savo vadovaujamos bendrovės naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į AB X bankui priklausantį turtą, VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupei pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus žinomai netikrus dokumentus (šešis AB X banko perdavimo nuosavybėn patvirtinančius aktus ir įgaliojimus), ir jų pagrindu VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupė AB „X lizingas“ priklausančias transporto priemones įregistravo UAB „S.“ vardu, t. y. jis, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, apgaule UAB „S.“ naudai įgijo turtinę teisę į 2 099 993,22 Eur vertės svetimą turtą.
3.3. Specialisto išvadoje Nr. 11K-200 (18) nustatyta, kad pateiktuose tirti keturiuose įgaliojimuose rankraštinius įrašus „S. P. (duomenys neskelbtini)“ parašė pats kasatorius, tačiau nepavyko nustatyti, ar juose esančiose eilutėse „Apskaitos administratorė L. K.“ L. K. vardu ir eilutėse „Administratorė V. O.“ V. O. vardu pasirašė nuteistasis (S. P.). Nagrinėjamoje byloje nepavyko surinkti įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. pasirašė minėtų moteriškių vardais ir būtent jis pagamino šiuos netikrus dokumentus. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukė, nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime nurodyta, kad teismų praktikoje žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Todėl kasatoriaus veiksmus – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis pagamintų žinomai netikrų dokumentų pateikimą (jų panaudojimą) – apima BK 182 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika ir atskirai pagal BK 300 straipsnį jų kvalifikuoti nereikia. Kartu prokurorė pažymi, kad šiame nutarime nebuvo aptarta aplinkybė, jog pats S. P. darė įrašus žinomai netikruose dokumentuose.
3.4. Pirmosios instancijos teismas S. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip žinomai netikrų dokumentų panaudojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai nustatė, kad kasatorius taip pat prisidėjo prie dokumentų klastojimo, nes keturiuose suklastotuose įgaliojimuose yra jo ranka daryti įrašai, t. y. tokius veiksmus pagrįstai įvertino kaip dokumentų klastojimą. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstai įvertino kaip S. P. veiksmų teisinio įvertinimo (kvalifikavimo) tąsą, t. y. kad baudžiamasis procesas S. P. dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo nebuvo nutrūkęs. Prokurorė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytos tvarkos, informavo S. P. ir jo gynybą, jog teismas svarsto veikos perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 ar 3 dalis galimybę bei dėl faktinių aplinkybių keitimo, t. y. ne tik dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, bet ir dėl įgaliojimų, kuriuose rankraštinius įrašus padarė kaltinamasis, suklastojimo. Kartu tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas S. P. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nuteisdamas, tęsė baudžiamąjį procesą, kuris buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo metu ir, priešingai nei teigia kasatorius, nebuvo nutrūkęs. Apibendrindama prokurorė teigia, kad kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir BPK 217 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminio tyrimo tvarkos bei kartu pažeisto non bis in idem principo yra nepagrįsti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl
bylos nagrinėjimo teisme ribų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
5. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punktas nustato, jog kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.
6. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011).
7. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad S. P. kaltinamas tuo, kad jis apgaule UAB „S.“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę: S. P., būdamas UAB „S.“ akcininkas ir direktorius, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir savo žinioje esantį UAB „S.“ turtą, su AB X banku sudarė finansinio lizingo sutartis: 1) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020054 dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 96 170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 41 167,37 Eur; 2) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020054 dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 96 170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 35 869,03 Eur; 3) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020054 dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 96 170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 35 869,03 Eur; 4) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020055 dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 34 928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 14 951,59 Eur; 5) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020055 dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 34 928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 12 070,50 Eur; 6) 2008 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020055 dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 34 928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 13 027,27 Eur; 7) 2008 m. vasario 27 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020071 dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 96 170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 41 841,86 Eur; 8) 2008 m. vasario 27 d. finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-020137 dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 34 928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 15 196,57 Eur, įsipareigojęs šiuos lizingo objektus išperkamosios nuomos būdu įsigyti mokėdamas lizingo įmokas pagal mokėjimo grafikus, tačiau S. P. nevykdė šių sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų – lizingo įmokų nemokėjo ir, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į AB X bankui priklausantį turtą, nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupei pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 1) 2012 m. kovo 1 d. AB X banko Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2012 m. balandžio 12 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. balandžio 12 d. AB X banko įgaliojimą; 3) 2012 m. balandžio 12 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. balandžio 12 d. AB X banko įgaliojimą; 4) 2012 m. rugsėjo 19 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimio „Volvo 6X2“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei du 2012 m. rugsėjo 19 d. AB X banko įgaliojimus; 5) 2012 m. rugsėjo 19 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. rugsėjo 19 d. AB X banko įgaliojimą; 6) 2012 m. lapkričio 14 d. Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012 m. lapkričio 14 d. AB X banko įgaliojimą, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „S.“ įvykdė visas finansinio lizingo sutartyse nustatytas sąlygas, o visuose įgaliojimuose, išrašytuose AB „X lizingas“ vardu, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie S. P. suteiktą teisę savo lėšomis deklaruoti, kad pasikeitė savininkas, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „X lizingas“ priklausančiai transporto priemonei, nors tokia teisė suteikta nebuvo, kurių pagrindu VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupė minėtas transporto priemones įregistravo UAB „S.“ vardu. Tokiu būdu panaudodamas žinomai netikrus dokumentus apgaule UAB „S.“ naudai įgijo turtinę teisę į 209 993,22 Eur vertės svetimą AB X bankui priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
8. Kaltinamajame akte aprašyta nusikalstama veika, kuria buvo kaltinamas S. P., atitinka dvi nusikalstamų veikų sudėtis – BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. svetimo didelės vertės turto įgijimą apgaule ir suklastotų dokumentų panaudojimą. Suklastotų dokumentų panaudojimas pasireiškė kaip priemonė ir būdas panaudojant šiuos dokumentus neteisėtai įgyti svetimą turtą. Tokia dviejų nusikalstamų veikų sutaptis teisės teorijoje ir teismų praktikoje apibrėžiama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
9. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamojo įstatymo. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).
10. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015). Taigi, S. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal kaltinimą (BK 182 straipsnio 2 dalį), kuriame aprašyti dviejų nusikalstamų veikų požymiai, padaryti idealiąja nusikalstamos veikos sutaptimi. S. P. nebuvo kaltinamas ir jis nebuvo perduotas teismui dėl dokumentų, kurie pagal kaltinamąjį aktą buvo panaudoti įgyjant svetimą turtą, suklastojimo. Rašysenos specialisto išvadoje Nr. 11K-200 (18) užfiksuota, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. AB „X lizingas“ įgaliojime dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. lapkričio 14 d. AB „X lizingas“ įgaliojime dėl „Wielton“ antstato sunkvežimio važiuoklei ir priekabos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. rugsėjo 19 d. AB „X lizingas“ įgaliojime dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rankraštinį tekstą „S. P. (duomenys neskelbtini)“ parašė S. P., tačiau dėl šių veiksmų jis nebuvo perduotas teismui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
11. Dokumento suklastojimo veiksmai nesudaro nusikaltimo idealiosios sutapties su sukčiavimo veika, pagal kurią S. P. buvo perduotas teismui, ir turėtų būti kvalifikuojami atskirai, jei dėl šio kaltinimo jis būtų perduotas teismui. Šios aplinkybės (dokumento suklastojimo veiksmai) nebuvo nurodytos ir BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos aprašyme.
12. Bylos nagrinėjimo teisme ribas, kaip jau buvo minėta, apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, jog prokuroro 2018 m. spalio 17 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukus ikiteisminio tyrimo dalį dėl dokumento suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo procesinių prielaidų perkvalifikuoti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką į BK 300 straipsnio 1 dalį dėl jau paminėtų dokumentų suklastojimo. Nurodytos aplinkybės dėl dokumento suklastojimo iš esmės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos aprašymo kaltinamajame akte.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-7-29-942/2016). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi informavo dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl veikos aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis prašymas BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pateiktas, o tik buvo teismo posėdyje pranešta, jog svarstoma ne tik dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 300 straipsnio 1 arba 3 dalį bei dėl faktinių aplinkybių pakeitimo, t. y. ne tik dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, bet ir dėl dokumentų suklastojimo. Toks žodinis informavimas proceso metu dėl kaltinime nurodytos veikos pakeitimo iš esmės skirtingomis aplinkybėmis neatitinka BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neužtikrina kaltinamojo teisės į gynybą – žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes naujų, iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių, atitinkančių kitą nei pateiktas kaltinimas nusikalstamos veikos sudėtį, išdėstymas yra iš esmės kitas kaltinimas ir jame turi būti konkrečiai išdėstytos visos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės: padarymo laikas, vieta, būdas ir kiti požymiai, iki galo atskleidžiantys nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesudarė procesinių sąlygų nepažeidžiant kaltinamojo teisės į gynybą pateikti naujo kaltinimo S. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo. Šis klausimas negali būti perduotas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo S. P. skundą, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl pagal kaltinimą dėl dokumentų suklastojimo byla nutrauktina, neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo padarant nusikaltimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini. Pripažinus S. P. nekaltu dėl dokumentų suklastojimo, neaktualus yra kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas dėl aplinkybių, kai baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir principo non bis in idem reikalavimų nesilaikymo.
14. Vis dėlto nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, jog teismas negalėjo S. P. veiksmų iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į suklastoto dokumento panaudojimo veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes, kaip buvo anksčiau paminėta šioje nutartyje, suklastotų dokumentų panaudojimo veiksmai buvo aprašyti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos kaltinime, todėl S. P. pirmosios instancijos teismo procese nebuvo naujomis aplinkybėmis apsunkintas kaltinimas, o tik iš kaltinimo pašalinta svetimo turto įgijimo apgaule sudėtis, todėl teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes apie kaltinimo pasikeitimą į lengvesnį nustatyta tvarka jis buvo informuotas.
15. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies kaltinimo veika nutraukiama, švelnintina S. P. paskirta bausmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartį: pašalinti iš jų aprašomosios dalies, kad S. P. nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. nenustatytomis aplinkybėmis netikruose AB „X lizingas“ įgaliojimuose, suteikiančiuose teisę deklaruoti, kad pasikeitė transporto priemonės savininkas, transportuoti, atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „X lizingas“ priklausančiai nurodytai transporto priemonei: 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012 m. lapkričio 14 d. – dėl „Wielton“ antstato sunkvežimio važiuoklei ir priekabos, 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl priekabos „Wielton PC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012 m. rugsėjo 19 d. – dėl sunkvežimio „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eilutėje „Šiuo raštu AB X lizingas įgalioja“ įrašė „S. P. (duomenys neskelbtini)“ ir taip suklastojo šiuos dokumentus, bei bylą dėl šio kaltinimo nutraukti.
Sumažinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį S. P. paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, nustatant jos dydį 80 MGL (4000 Eur).
Teisėjai Artūras Ridikas
Pranas Kuconis
Alvydas Pikelis