Byla Nr. II-138-576/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00785-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

   N U T A R T I S

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., nukentėjusiajam J. S., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 10NT-86391645-17 bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10ANH-85552294-17 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato  Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis T. D. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-74563114-16 dėl to, kad J. S. 2016 m. spalio 12 d. 19.04 val. Žaliųjų ežerų g., Krakiškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovinčio automobilio atidarytas dureles. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. (b.l. 13)

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos  Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas Arvydas Grigas 2017 m. vasario 14 d. nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10NT-86391645-17, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog J. S. pažeidė KET reikalavimus, automobilio „Mitsubishi Space Star“ vairuotoja J. B. privalėjo laikytis KET 148 punkto reikalavimų, imtis visų atsargumo priemonių, kad sustojusi neapšviestame kelio ruože ir atidariusi kairės pusės automobilio duris, užtikrintų saugų eismą, todėl LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė J. S. atžvilgiu bylą. (b.l. 8)

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis T. D. 2017 m. vasario 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 10ANH-85552294-17  pripažino J. B. padarius LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent, kad ji 2016 m. spalio 12 d. 19.04 val. Žaliųjų ežerų g., Krakiškių g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Mitsubishi Space Star“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sustojo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, neapšviestame kelio ruože, išlipusi atidarė kairės pusės užpakalines dureles, kurias kliudė pravažiuojantis automobilis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9 ir 148 punktus.

J. B. padavė teismui skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 14 d.  nutarimo Nr. 10NT-86391645-17 bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10ANH-85552294-17, prašydama juos panaikinti, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o J. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną atnaujinti ir spręsti dėl jo administracinės atsakomybės.  Skunde nurodo, jog 2016 m. spalio 12 d. apie 18.55 val. ji vairavo automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmus verkti kūdikiui, kuris sėdėjo automobilinėje kėdutėje, kuri buvo pritvirtinta kairėje pusėje ant galinės sėdynės, buvo priversta sustoti maršrutinio transporto stotelėje, įjungė avarines šviesas ir išlipusi iš automobilio, atidariusi galines kairės pusės dureles, ramino kūdikį. Tuo metu kelios mašinos pravažiavo pro šalį, o automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė atidarytas dureles. Apgadinti abu automobiliai. Buvo prietema, stotelė buvo dalinai apšviesta, nes prie stotelės esanti perėja buvo apšviesta žibintu. Automobilį „Opel Astra“ vairavęs J. S. pareigūnams tvirtino (tai nurodyta V. L. tarnybiniame pranešime), jog jį apakino priešais važiuojantis automobilis, todėl jis matė tik stovintį automobilį ir nepastebėjo atidarytų durelių. Vėliau savo parodymus ėmė keisti ir pareigūnams ėmė aiškinti, kad durelės atsidarė tuo metu, kai jis važiavo pro šalį. J. B. sustojo dalinai apšviestame kelio ruože, maršrutinio transporto stotelėje tam, jog nekliudytų eismui, nutarime Nr. 10ANH-85552294-17  parašyta, jog ji sustojo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, neapšviestame kelio ruože. (b.l. 3-4)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pažeidėjos skundą, kuriame prašo netenkinti J. B. skundo, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio ruože, kur dirbtinis apšvietimas neįrengtas (pridedamas eismo įvykio registracijos lapas iš eismo įvykių informacinės sistemos). J. B. skunde nurodo, kad kelio ruožas buvo apšviestas dalinai, nes žibintas įrengtas ties pėsčiųjų perėja, tačiau nuo pėsčiųjų perėjos iki stovinčio automobilio „Mitsubishi Space Star“ užfiksuotas 20,8 m. atstumas. Tokiu būdu, automobilio „Opel Astra“ vairuotojui, pravažiavusiam apšviestą pėsčiųjų perėją ir įvažiuojančiam į neapšviestą kelio ruožą, pastebėti atidarytas duris tampa dar sunkiau. J. S. nurodė, kad pravažiuojant pro stovintį automobilį durys labiau prasivėrė, todėl jis jas ir kliudė. Iš automobilio „Opel Astra“ apgadinimų matyti, kad apgadinimai prasideda ne nuo automobilio priekinės dalies, bet nuo tos vietos, kur ant dešinio priekinio sparno įrengtas posūkio pakartotojo žibintas, o tai yra arčiau sparno ir durų sandūros, o ne priekinėje dalyje. Tai patvirtina J. S. versiją, kad „Mitsubishi“ durys atsidarė plačiau, jam po šį automobilį pravažiuojant. Mano, kad J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas be pagrindo, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta pagal LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies punktą, o J. B. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir teisingai (b.l. 1).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais, paaiškino, kad ji važiavo Žaliųjų ežerų gatve, buvo prietema, vežė 9 mėn. vaiką, kuris pradėjo labai verkti, todėl ji nusprendė sustoti ir ją nuraminti. Ji ieškojo saugiausios vietos sustoti, pamatė maršrutinio transporto stotelę, į ją nusuko, pastatė automobilį pačiame gale maršrutinio sustojimo, kad turėtų vietos sustoti autobusas, jei atvažiuotų, įjungė avarinius mirksinčius žibintus. Vieta buvo apšviesta iš gatvės žibinto, esančio prie perėjos. Ji apsidairė ir išlipo, atidarė galines kairės pusės dureles, nes vaikas buvo pasodintas gale už vairuotojo sėdynės. Ji pasilenkusi į automobilį iki juosmens bandė vaiką nuraminti sėdintį kėdutėje, galiausiai pradėjo supti, tai truko apie 2 minutes, tada išgirdo stiprų garsą, pamatė sustojusį automobilį. Tada pamatė, kad jos automobilio durelės apgadintos. J. S. iškvietė policiją. J. S. atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams davė vienus parodymus, kad jį apakino priešais važiavusio automobilio žibintai, todėl jis atsitrenkė į jos automobilio atidarytas dureles, paskui jis pakeitė savo parodymus, neva durelės atsidarė jam važiuojant pro šalį. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis keitė savo parodymus, be to, durelės pačios negalėjo atsidaryti, nes tuo metu ji jau buvo išlipusi ant kelio ir jas atidariusi. Jos automobilio durys buvo atidarytos beveik iki galo, bet dar plačiau atidaryti buvo galima. Gali būti, kad jos durelės šiek tiek išsikišo į važiuojamąją dalį. Ji durelių padėties nekeitė, buvo susikoncentravusi į vaiką, jos buvo pakankamai atidarytos, kad jai nekliudytų. Ji dureles atidarė iki galo tik, kai ištraukė vaiką, po eismo įvykio. Prieš tai važiavusios mašinos, ją aplenkdavo, šiek tiek išvažiuodamos į priešpriešinę eismo juostą. Ji ėmėsi visų saugumo priemonių, mano, kad tinkamai laikėsi Kelių eismo taisyklių. Pareigūnai jai rodė eismo įvykio vietos schemą, ji ją pasirašė. Vairuotojas nuvažiavo gerokai nuo stotelės ir sustojo šalikelėje, ties posūkiu. J. S. iš karto ją pradėjo kaltinti, kaip ji sustojo. Jis jai nieko nepaaiškino dėl kontakto. Ištraukti vaiką iš mašinos iš dešinės pusės būtų daug sunkiau. Ji negalėjo siūlyti pildyti deklaracijos, nes neturėjo atsispausdinti lapų, ji negalėjo sakyti, kad vairuotojas kaltas. Po įvykio ji susirado aikštelėje automobilį „Opel Astra“, jis išlenktas, todėl kartotinis žibinto signalas bei veidrodėlis yra labiausiai atsikišusios automobilio detalės, o priekis užlenktas. Priekiniai žibintai arčiau vidurio, nei kartotiniai žibintai. Dėl to jos durelės negalėjo būti labiau atidarytos.

Liudytojas J. S. teismo posėdyje nurodė, kad „Mitsubishi“ vairuotoja pasirinko sustojimui netinkamą vietą. Jis važiavo iš sodų. Ten yra perėja, apšviesta iš abiejų pusių apšvietimo stulpų. Buvo tamsus paros metas, degė šviesos. Pravažiavus perėją papuolama į visišką tamsą. Dar priešais važiuoja mašinos. Pravažiuojant pro „Mitsubishi“ nuo pėsčiųjų perėjos yra ištisinė juosta, į priešingą eismo juostą negali išvažiuoti, jis ir taip važiavo kairiau per arti ištisinės juostos. Jis tik spėjo pamatyti praviras duris, jos atsidarė. Tuo metu vienas automobilis pravažiavo priešais, o kitas buvo toliau pakalnėje, jo šviesos apakino, automobiliui kylant į kalną. Moters jis nematė, matė tik dureles. Jo automobilio priekis pravažiavo, o užkabino šviestuvą, esantį  ant sparno, po to veidrodį.  Automobilio plotis 1,70 m, jam nebuvo kur dėtis, jis užkabino dešinės pusės posūkio lemputę ant sparno, sudužo veidrodis ir dešinės pusės keleivio priekinių durelių stiklas. Jis sustojo. Toliau pamatė aikštelę ir sustojo ten. Paskui pamatė, kad tai ne aikštelė, o įvažiavimas į kelią, kuriuo važiuoja mašinos. Tada jis mašiną perstatė toliau  už sustojimo, pavažiavęs atgal. Kai grįžo atgal, pamatė moterį, laikančią vaiką ant rankų. Ji stovėjo prie mašinos. Moteris buvo tamsiai apsirengusi, mašina tamsi, matėsi tik jos gabaritai. Automobilio gabaritinės šviesos buvo įjungtos, mirksėjo. Avarinės šviesos buvo įjungtos, jas matė dar privažiuojant prieš perėją. Jis pristabdė, važiavo antra pavara, apie 20 km/h. Viskas įvyko per sekundę, jis tespėjo tik nuimti nuo gazo koją. Po įvykio vairuotoja sakė, kad tai jis pažeidė taisykles, siūlė pildyti deklaraciją. Jis nesutiko, nes nesijautė pažeidęs Kelių eismo taisykles.  Tą dieną buvo labai smarkūs vėjo gūsiai. Nuo vėjo galėjo durelės ir atsidaryti, ir prisidaryti. Kai važiavo pro apšviestą perėją, priešais važiavo mašina, beveik nieko nesimatė, jis tik pamatė praviras duris ir viskas. Nematė, ar durys buvo jo kelio važiuojamojoje dalyje. Galima būtų pravažiuoti tarp atidarytų durelių ir ištisinės linijos, jei jo automobilis būtų 1,50 pločio. Jis galėjo apvažiuoti stovintį automobilį, tik išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Ten atstumas gaunasi pravažiuoti mažiau nei 1,50 metrų.

Liudytojas T. D. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį Žaliųjų ežerų gatvėje, atvyko. Eismo įvykyje dalyvavo automobiliai „Mitsubishi“ ir „Opel“.  Automobilis „Mitsubishi“ stovėjo autobusų stotelėje ir jo vairuotoja paaiškino, kad sustojo, nes kažkas buvo su vaiku. Ji atidarė duris ir tvarkėsi su vaiku. Tuo metu pravažiuojantis automobilis kliudė dureles. Kitas vairuotojas paaiškino, kad matė, kad stovi automobilis su avariniais signalais, pradžioje minėjo, jog nieko nematė, tik kad yra durys ir kliudė. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tada vairuotojas pasakė, kad priešpriešiais važiavo du automobiliai ir nematė iš viso, kad buvo durys atidarytos. Neatsimena, kokį paaiškinimą teikė J. B.. Barnių nebuvo. Gatvės apšvietimo nėra. Nuo įvykio vietos 20-30 metrų buvo pėsčiųjų perėja, kurios galingas apšvietimas. Matomumas buvo. Nuėjus į sankryžą automobiliai matėsi. Kai jie matavo, jiems nereikėjo net pasišviesti. Su eismo įvykio vietos schema dalyviai buvo supažindinti. Administracinio nusižengimo protokolas J. B. buvo surašytas jai dalyvaujant, atvykus į jos gyvenamąją vietą.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo Žaliųjų ežerų gatvėje. Atvyko, vertindami dėl pirminių aplinkybių apklausė vairuotojus, vairuotojų parodymai skyrėsi. Dar kitaip vieno iš vairuotojų parodymai buvo pateikti paaiškinime, buvo surašytas protokolas. Po medžiagos išsiuntimo, bylą nagrinėjęs pareigūnas nusprendė, kad eismo įvykio kaltininkas kitas vairuotojas. Tada gavo raštą, kad surašytų protokolą liudytojai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – durų atidarymo iš kairės pusės. J. B. paaiškino, kad ji važiavo Žaliųjų ežerų gatve į centrą, vaikas sėdėjo vaikiškoje kėdutėje, prisegtas už jos, kažkas pasidarė vaikui, ji nusprendė sustoti, nestojo gatvėje, pavažiavo toliau į maršrutinio transporto stotelę, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams,  išlipo, atidarė duris, pasilenkė prie vaiko, jai būnant lauke, įkišus galvą į automobilį, tvarkė vaiką, girdėjo, kad  pro šalį važiavo automobiliai važiavę ta pačia kaip jos važiavimo kryptimi, po keleto pravažiavusių  automobilių,  vienas atsitrenkė į duris. Paklausus „Opel“ vairuotojo, pačioje pradžioje jis nurodė, kad važiavo, matė automobilį su avarine signalizacija ir buvo smūgis, durų ir stovinčio žmogaus nematė. Po kažkiek laiko, „Mitsubishi“ vairuotoja pasakė, kad stovėjo prie automobilio,  paklausus „Opel“ vairuotojo, ar jis nematė esant daliniam apšvietimui prie automobilio stovinčio žmogaus, pasakė, jog gal ji buvo, bet duris buvo atidariusi, jis realių aplinkybių nevertino, dėstė tik prielaidas. Rašytiniame paaiškinime jau nurodė, kad matė automobilį, kad jo durys buvo praviros, jam pravažiuojant jos dar atsidarė, t.y, tris kartus jo parodymai keitėsi. Jie surašė protokolą „Opel“ vairuotojui ir paskyrė bylos  nagrinėjimą. Ten įrengta žymėta pėsčiųjų perėja, jos šviestuvai paaukštinti ir galingi. Matuojant schemai duomenis net nereikėjo pasišviesti. Žibintas už apie 20 metrų nuo stovėjusios mašinos. Jiems atvykus automobilio „Mitsubishi“ avarinė signalizacija buvo įjungta. Galėjo automobilis pravažiuoti tarp ištisinės juostos ir stovinčio automobilio. Jei atidaryti pilnai duris, jos išsikištų apie 30 cm į eismo juostą. Ten po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi.  Sudarydami eismo įvykio vietos schemą matavo atstumus, nuotraukose vieta ne taip atrodo: pėsčiųjų perėjos apšvietimai, ženklai kiti. Nuotraukoje atrodo, kad viešojo transporto stotelės nišos beveik nėra, ji vieno metro, o realiai ten apie 2 metrai pločio stotelės juosta. Kai jie atvažiavo automobilis „Mitsubishi“ nebuvo patrauktas, durys atviros, nes buvo įlenktos, sugadintos stipriai.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog laikosi pozicijos, kad priimti nutarimai teisėti ir pagrįsti. Atmetus proceso dalyvių parodymus, iš rašytinės medžiagos akivaizdu, kad kontaktas prasideda nuo „Opel“ dešinės pusės sparno žibinto ir tęsiasi iki automobilio galinės dalies, nenutrūksta. Tai rodo, kad automobilio priekis pravažiavo dureles, vėliau jos turėjo kažkiek prasiverti, kad kontaktas gautųsi su sparnu, kitaip techniškai tokia situacija neįmanoma. Jis klausė „Opel“ vairuotojo, kokių veiksmų jis ėmėsi prieš kontaktą, kad automobilis keistų judėjimo kryptį. Vairuotojas pasakė, kad viskas įvyko per greitai, jis tik spėjo nuimti koją nuo gazo, kitų veiksmų, keičiančių automobilio judėjimo kryptį neatliko. Negalėjo būti, kad tos durys buvo nejudančios. Visų automobilių priekis šiek tiek trikampio formos, tačiau jie visi taip sukonstruoti, kad jei durelės lieka vienoje pozicijoje, ir jas pravažiuoja automobilio priekis, tai pravažiuoja ir visas kėbulas. Gatvė neapšviesta, apšviesta tik perėja. Perėjų apšvietimo žibintai kabinami žemiau nei gatvių apšvietimo, eismo įvykio vieta  yra už 20,8 m nuo pėsčiųjų perėjos, ten apšvietimas yra silpnesnis, todėl iš apšviesto kelio ruožo pereinama į neapšviestą. Vairuotojui yra ribota galimybė pamatyti atidarytas dureles. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad matė įjungtus automobilio „Mitsubishi“ avarinius signalus. Tačiau avarinės šviesos apibrėžia tik automobilio gabaritus, o durelės nepatenka į gabaritus, jos atsikiša 40,5 cm nuo automobilio. Pats „Mitsubishi“ sustojimas pažeidžia Kelių eismo taisykles. Pagal schemą, nuo jo galinio rato iki eismo juostos  krašto 5,6 metro. Pamatavus nuo galinės kairės automobilio pusės iki ištisinės juostos, tai gaunasi mažiau nei trys metrai, pagal taisykles taip sustoti negalima, kad vairuotojai neišvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą. Atsižvelgiant į atidarytas dureles, kad šalia ištisinė ženklinimo linija,  o toje gatvėje galimi krovininių automobilių važiavimai, toks sustojimas  kėlė pavojų eismo saugumui. Kad kitas vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, tokio fakto nenustatyta. 

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

J. B. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodama automobilį „Mitsubishi Space Star“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sustojo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, neapšviestame kelio ruože, išlipusi atidarė kairės pusės užpakalines dureles, kurias kliudė pravažiuojantis automobilis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9 ir 148 punktus. 

KET 148 punkte numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes ji sustojo saugiai maršrutinio transporto stotelėje, o ne važiuojamojoje kelio dalyje, jos automobilio atidarytos durelės pavojaus nekėlė, nes kiti  vairuotojai tai pastebėjo ir pro jas sėkmingai pravažiavo, tik vienas J. S. pravažiuodamas jas kliudė, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono. Būtent J. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne jos veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.

Teismo vertinimu J. B. pagrįstai buvo pripažinta, pažeidusi KET 148 punkto reikalavimus.  Nors iš eismo įvykio vietos schemos, J. B., J. S. ir policijos pareigūnų parodymų automobilis „Mitsubishi“ buvo pastatytas viešojo transporto stotelėje, tačiau eismo įvykio kilimo priežastimi tapo tai, kad buvo atidarytos jos kairiosios galinės durelės, kurios atidarytos atsidūrė važiuojamojoje dalyje. Tai patvirtina tiek eismo įvykio vietos schema, tiek vairuotojų parodymai, tą faktą pripažino teismo posėdyje pati J. B.. Pagal eismo įvykio vietos schemoje padarytus matavimus priešpriešinės eismo juostos plotis – 2,8 metro, eismo juostos, kurioje įvyko eismo įvykis plotis kartu su nišos, skirtos sustoti viešajam transportui plotis 5,2 metro, taigi bendras stovėjimo nišos ir abiejų eismo juostų plotis 8 metrai.  Įvertinus išmatuotą atstumą nuo stovinčio „Mitsubishi“ galinio kairio krašto iki gatvės kairiojo krašto (5,2 metrai), automobilio kairysis kraštas nuo stovėjimo nišos dešiniojo krašto yra už 2,4 metrų (8 m – 5,6 m.), o nuo automobilio kairiojo krašto iki ištisinės ženklinimo linijos 2,8 metrų (5,2 m. – 2,4 m).  Taigi „Mitsubishi“ kairysis kraštas ribojasi su eismo juostos dešiniuoju kraštu, todėl net automobiliui stovint viešojo transporto nišoje, jo durelės atsidaro jau į važiuojamąją dalį, sudarydamos kliūtį šia eismo juosta važiuojantiems automobiliams. Be to, J. B. nepastatė automobilio kuo arčiau dešiniojo nišos krašto, kaip ji teigia savo rašytiniame paaiškinime,  jei jo kairioji kraštinė yra už 2,4 metrų nuo dešinės transporto stotelės kraštinės, kai standartinis lengvojo automobilio plotis 1,7 metrų.

Pagal LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 4 punktą, minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m. Prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m. Taigi eismo juostų plotis pagal schemos duomenis Žaliųjų ežerų gatvėje yra siauras. Atsižvelgtina į tai, kad pagal schemą šalia vietos, kurioje stovi automobilis „Mitsubishi“, yra ištisinė ženklinimo linija, šią aplinkybę patvirtino ir J. S., neneigė policijos pareigūnai.  Vairuotojams draudžiama daryti lenkimą (apvažiavimą), kertant ištisinę liniją, taigi palikimas atidarytų kairiųjų durelių verčia kitus vairuotojus pažeisti Kelių eismo taisykles, siekiant saugiai apvažiuoti kliūtį. Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas.  Kaip minėta šiuo atveju šis atstumas buvo tik 2,8 metro. Pati J. B. pripažino, kad kiti vairuotojai iki J. S. jos automobilį apvažinėjo išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą, t.y, iš esmės pažeisdami KET draudimą kirsti ištisinę ženklinimo liniją tarp eismo juostų. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atidarytos kairiosios automobilio „Mitsubishi“ durelės kliudė kitiems eismo dalyviams ir kėlė pavojų. J. B. pagrįstai pripažinta pažeidusi 148 punkto reikalavimus.

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą, t.y, tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų pasekmių turi būti priežastinis ryšys.

J. B. neigia, kad jos kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė turto sugadinimą, t.y, tarp KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, laiko kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo būtent J. S. veiksmai – tai jis nepaliko saugaus tarpo iš šono, važiuodamas pro jos automobilį ir jo pradarytas dureles, kaip nuodyta protokole Nr. 10NT-86391645-17, ar nesustabdė transporto priemonės, jei jį akino priešais važiuojančių transporto priemonių žibintai.

Vertinant J. S. galimybę saugiai apvažiuoti stovintį automobilį „Mitsubishi“, atsižvelgtina į keletą faktorių: pirma buvo tamsus paros metas. Visi eismo dalyviai ir policijos pareigūnai pripažino, kad Žaliųjų ežerų gatvė toje atkarpoje neturi gatvės apšvietimo, apšvietimo stulpai yra įrengti tik ties pėsčiųjų perėja, kuri pagal eismo įvykio vietos schemą yra už 20,8 metrų nuo eismo įvykio vietos. Taigi, jei dalis apšvietimo nuo perėjos sklido toliau, jis turėjo būti silpnas. Kaip nurodė skundžiamus nutarimus priėmusios institucijos atstovas, automobilio avariniai žibintai tamsoje apibrėžia tik automobilio kontūrus, o atidarytos durelės atsikiša už šių kontūrų ribų ir gali būti nematomos vairuotojui tamsiu paros metu. J. B. nesiėmė papildomų veiksmų, kad būtų matomi jos veiksmai – išlipdama į kelio važiuojamąją dalį iš kairės pusės ir būdama prie automobilio, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, dėl ko vairuotojams būtų didesnės galimybės pamatyti tamsoje objektus stovinčio automobilio kairėje pusėje. Be to, kaip nurodyta aukščiau saugiai apvažiuoti stovintį automobilį dideliu lanku, dėl siauros eismo juostos ir horizontalaus ženklinimo nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, nėra galimybės.

Pareiškėja nurodo,  kad J. S. keitė parodymus, tai akcentavo ir policijos pareigūnai: jis tai nurodė, kad nematė automobilio durelių, nes jį akino šviesos, tai matė, bet jos atsidarė plačiau jam pravažiuojant pro šalį. Teismo posėdyje J. S. patikslino, kad artėdamas nuo perėjos, jis matė stovintį automobilį su avarinėmis šviesomis ir pradarytas dureles, tačiau prieš kontaktą jį akino priešais į kalną atvažiuojančio automobilio šviesos. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad jis važiavo įvertinęs durų prasivėrimo laipsnį, kad pravažiuos, tačiau pravažiavimo momentu, jos atsidarė plačiau. Teismas sutinka, kad apakintas šviesų, jis galėjo nepastebėti durelių platesnio atsidarymo, tačiau šią aplinkybę patvirtina byloje nustatyti automobilių apgadinimai.

Pagal papildomus duomenis apie eismo įvykį (b.l. 24) automobilio „Opel“ apgadinimai prasideda tik nuo dešinio priekinio sparno įrengto posūkio signalo atkartotuvo, o ne nuo automobilio priekio, kas būtų, jei automobiliui „Opel“ važiuojant tiesia trajektorija, durelės jau būtų buvę atidarytos ir iš anksto sudariusios kliūtį. J. S. nurodė teismo posėdyje, kad jis nekeitė automobilio važiavimo krypties prieš įvykstant kontaktui. Kaip nurodė rašytiniame paaiškinime,  jis važiavo tiesiai, manydamas, kad tarpas pakankamas pravažiuoti pro jau pradarytas dureles.  

J. B. neigia, kad ji sąmoningai plačiau pravėrė dureles, tačiau kaip nurodė, ji buvo tuo metu atsisukusi į dureles nugara, korpusu palikusi ir pusiau esanti automobilyje. Net jei ji sąmoningai durelių plačiau neatidarė, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjo tvarkydama vaiką pati to nejausdama  stumtelėti jas kūnu. Durelėms prasivėrus tuo momentu, kai kitas automobilis jau buvo priartėjęs prie stovinčio automobilio, o jo priekiui pravažiavus kliūtį, automobilio „Opel“ vairuotojas jau neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Faktinių duomenų apie tai, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotojas būtų pažeidęs KET ir tai būtų sąlygoję tiriamo eismo įvykio kilimą, administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo byloje nėra, todėl teismas laiko pagrįstu nutarimą, kuriuo jo atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuris nulėmė svetimo turto sugadinimą (pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį).  Priešingai, tai J. B. nebuvo pakankamai atsargi, neįvertino, kad jai sustojus tamsiu paros metu ir palikus atidarytas kairiąsias automobilio dureles, jos atsidurs važiuojamojoje dalyje, kur bus sunkiai matomos tamsoje, ir sudarys kliūtį važiuojančioms keliu transporto priemonėms.  Be to, nebuvo jokių kliūčių įlipti į galinę automobilio salono dalį ir rūpintis kūdikiu saugiai per dešinę automobilio pusę. Būtent jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.

Pats eismo įvykis padarytas 2016 m. spalio 12 d., pagal objektyviuosius požymius, jis atitiko LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK). Naujajame administracinių nusižengimų kodekse administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, kadangi naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas nebenumato atsakomybės už minėtų pasekmių sukėlimą, pažeidus Kelių eismo taisykles, kai šį pažeidimą padaro blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemones asmuo, J. B. nubausta  tik dėl paties Kelių eismo taisyklių 9 ir 148 punktų nuostatų pažeidimo pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis nustato švelnesnę administracinę atsakomybę nei LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis. (2015 m. birželio 25 d. LR ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad J. B. pagrįstai buvo pripažinta padariusi LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o J. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, buvo nutraukta pagrįstai, J. B. kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio pasekoje buvo sugadinti du automobiliai, patvirtina visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.  Bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, sankcijose numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti  ar keisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 14 d.  nutarimą Nr. 10NT-86391645-17 bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2017 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10ANH-85552294-17    nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  ANK 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d.,

n u t a r ė :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 14 d.  nutarimą Nr. 10NT-86391645-17 bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10ANH-85552294-17 nepakeistus.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

            Teisėja                                                                   Nida Vigelienė 

                                          (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėja (A. V.)

Teisėja Nida Vigelienė

2017 m. balandžio 19 d.