Nr. DOK-417 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00681-2023-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 31 d. paduotu ieškovės Bulgarijoje registruotos bendrovės „Betelgeuse EOOD“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovės Bulgarijoje registruotos bendrovės „Betelgeuse EOOD“ paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Bulgarijoje registruotos bendrovės „Betelgeuse EOOD“ ir likviduojamos dėl bankroto UAB „GJ baldai“ netiesioginį ieškinį atsakovams V. U. ir A. J. dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė bendrovė „Betelgeuse EOOD“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą ieškinio senaties termino atnaujinimą, kai netiesioginį ieškinį pareiškia kreditorius, taip pat dėl nemokumo administratoriaus veiksmų ar neveikimo įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui ir atnaujinimui. Spręsdami, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas išimtinai vertino tik nemokumo administratoriaus subjektyvųjį momentą, t. y. jo galėjimą per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vertino ir kada kreditorė (ieškovė bendrovė „Betelgeuse EOOD“) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau tokia situacija, kai bankrutuojančios įmonės kreditorius turi įrodinėti nemokumo administratoriaus neveikimo priežastis, siekdamas atnaujinti būtent nemokumo administratoriaus praleistą senaties terminą, apriboja kreditorių teises reikšti netiesioginį ieškinį ir ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, o tai iš esmės prieštarauja nemokumo proceso tikslams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 pateiktam išaiškinimui, jog senaties terminas negali būti taikomas mechaniškai, nes tai nebūtų suderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. 

2. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-835-562/2024 pagal ieškovės bendrovės „Betelgeuse EOOD“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo posėdis numatytas 2025 m. vasario 25 d.), kurioje ieškovė savo pareiškimą, be kita ko, grindžia ir šioje byloje ginčijamu sandoriu. Tai reiškia, jog pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, nemokumo administratoriui galios naujas terminas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsnyje nustatytas nemokumo administratoriaus 6 mėnesių terminas nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą dėl sandorių, priešingų bendrovės veiklai, pripažinimo negaliojančiais) ieškiniui dėl byloje ginčijamų sandorių neteisėtumo pateikti. Taigi, byla pagal ieškovės bendrovės „Betelgeuse EOOD“ ieškinį gali būti išnagrinėjama dabar, taip užtikrinant CPK 7 straipsnyje įtvirtintus ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. 

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neužtikrino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, apribojo ieškovės CPK 42 straipsnyje įtvirtintą teisę teikti paaiškinimus, prašymus, galimybę tinkamai išdėstyti savo poziciją bei reaguoti į atsakovų pateiktus argumentus, pasisakyti baigiamosiose kalbose, replikos teisę ir taip pat pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), teisės būti išklausytam principus. 

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės bendrovės „Betelgeuse EOOD“ prašymą priimti į bylą rašytinius įrodymus (ekspertizės aktą, patvirtinantį turto vertę ginčijamo pardavimo sandorio sudarymo metu (2018 m. rugsėjo 18 d.)), kurie buvo svarbūs teisingam ginčo išsprendimui ir taip apribojo ieškovės teisę pasinaudoti CPK 141 straipsnyje įtvirtinta teise tikslinti ieškinio dalyką. Bylai itin reikšmingų rašytinių įrodymų neprijungimas prie bylos medžiagos reiškė, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė CPK 327 ir 329 straipsnių nuostatas, todėl ieškovės teisė į teisingą procesą buvo pažeista. 

5. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 priėmė sprendimą išimtinai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentais, nors civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 buvo nagrinėjami procedūriniai turto pardavimo vykdymo procese klausimai, susiję su turto pardavimo teisėtumu, o ne su bendrovės valdymo organų atsakomybe už sprendimus, kurie galėjo pakenkti kreditorių interesams. Nepaisant bylų esminių skirtumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmęs ginčo turto vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų, vertinant žalos faktą ir dydį, perkėlė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties išaiškinimus, neatsižvelgdamas į skirtingą įrodinėjimo dalyką ir nagrinėjamų teisės klausimų pobūdį. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė