Civilinė byla Nr. e2S-1854-826/2017

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal

ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P., atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių ir pagal UAB „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo.
2. Atsakovas A. P. 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1. N. P. su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaikus šeštadienį iš su ieškove suderintos susitikimo vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 21 val. į su ieškove suderintą susitikimo vietą; suderinęs su ieškove, atsakovas gali nukelti susitikimo laiką, jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip atsakovo ar vaikų liga, darbo grafikas ir pan., atsakovas su vaikais neturėtų galimybės bendrauti; atsakovas visada gali švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną  kartu su ieškove, o per savo gimtadienį atsakovas gali pasiimti vaikus atitinkamą dieną sutartu laiku; ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto.
2. N. P. su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje): ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas jos ir atsakovo vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis; pageidaudamas susitikti su vaikais, atsakovas įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Atsakovas privalo pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos užsienyje ir grąžinti į ją; ieškovė įsipareigoja per 5 dienas nuo bilietų iš savo gyvenamosios vietos užsienyje į Lietuvą įsigijimo informuoti atsakovą apie savo atvykimą su vaikais į Lietuvą, planuojamą buvimo vietą ir atvykimo datą, sudaryti visas sąlygas atsakovui netrukdomai su vaikais bendrauti jam patogiu metu visą vaikų buvimo Lietuvoje terminą; atsakovui turint galimybę, ieškovė įsipareigoja leisti atsakovui švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną kartu su ieškove; ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus į Lietuvos Respubliką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančių ar besimokančių vaikų numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikti informaciją apie vaikų susirgimą ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti atsakovui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie tikslią vaikų gyvenamąją vietą užsienyje, jei ši vieta pasikeis; atsakovui pasiimant vaikus į Lietuvos Respubliką, kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia atsakovas, o vaikų grįžimo atgal į jų gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia ieškovė; vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu abiem šalims priklausančiame bute Ispanijoje). Ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje.

3. Nurodė, jog 2016 m. gegužės mėn. ieškovė kartu su šalių vaikais išvyko atostogų į Ispaniją, vėliau kelis kartus atidėjo grįžimą į Lietuvą, o prasidėjus mokslo metams informavo jį, jog nusprendė pasilikti gyventi Ispanijoje, į Lietuvą negrįš ir vaikų nebegrąžins. Ieškovė panaudodama apgaulę ir turėdama išankstinį tikslą išsivežti vaikus nuolat gyventi į Ispaniją, tai padarė neturėdama atsakovo (vaikų tėvo) sutikimo ir tokiu būdu pažeidė 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas. Ieškovė piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ir visiškai neleidžia šalių nepilnamečiams vaikams pasimatyti ir bendrauti su juo. Pažymi, kad jam pirmą kartą nuvykus į Ispaniją pasimatyti su vaikais, ieškovė sąmoningai sudarė jam kliūtis pasimatyti su vaikais: ryte su vaikais nežinia kur išvykdavo ir grįždavo vėlai vakare, kai vaikai jau praktiškai miegodavo. Antrąjį kartą atsakovui nuvykus į Ispaniją susitikti su vaikais, ieškovė jo į bendrą šeimos turtą – butą neįsileido, atsakovui su vaikais pasimatyti taip ir neteko. Turi duomenų, kad ieškovė ji apšmeižė ir parašė melagingą pranešimą policijoje, neva jis yra smurtautojas ir ją persekioja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Teismo motyvai:
1. Nurodė, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis prioritetinių šalių nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovė N. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl vaikų bendravimo tvarkos, jiems gyvenant užsienyje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neišklausęs ieškovės, remdamasis vien atsakovo prašyme išdėstytais samprotavimais, dėl to nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų ir jos interesų.
2. Nurodė, kad tarp šalių yra ginčas. Turi būti pakeista teismo nustatyta laikina bendravimo tvarkos dalis dėl bendravimo tvarkos vaikams gyvenant ne Lietuvoje, nes ji yra nekonkreti, dviprasmiška, neaiški, nustatyta neišklausius vaikų noro (vienam 15, o kitam 7 metai) ir pažeidžiant tėvų lygiateisiškumo principą.
6. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo tvarką su vaikais, nes jie daugiau nei vienerius metus gyvena su ieškove Ispanijoje. N. P. piktnaudžiauja susidariusia padėtimi, atsisako grįžti su vaikais į Lietuvą, neleido atsakovui vaikų išsivežti į Lietuvą net kelioms dienoms vasaros atostogų metu, ji neleidžia šalių nepilnamečiams vaikams pasimatyti ir bendrauti su tėvu jam nuvykus į Ispaniją. Iš pridedamos atsakovo ir jo sūnaus Mykolo susirašinėjimo medžiagos matyti, jog ieškovė net kontroliuoja sūnaus elektroninio pašto paskyrą ir bendrauja su atsakovu sūnaus vardu. Dėl susidariusios situacijos atsakovas tapo visiškai izoliuotas nuo savo nepilnamečių vaikų, todėl buvo būtina nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
2. Nesutinka su ieškovės siūloma pakeisti laikina bendravimo tvarka. Mano, jog ieškovė siekia ne šalių nepilnamečių vaikų gerovės, o pakeitus laikiną bendravimo tvarką pagal jos siūlomas sąlygas izoliuoti jį nuo vaikų ir daryti spaudimą sutikti su nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą siūloma turto padalijimo tvarka. Nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka užtikrina vaikų ir jo interesus, yra realiai įvykdoma, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Pagrindo ją keisti nėra.
7. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatė tėvo su nepilnamečiais vaikais laikiną bendravimo tvarką pagal jo pateiktą variantą. Apeliantė su priimtu procesiniu sprendimu nesutiko nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neišklausęs ieškovės, remdamasis vien atsakovo prašyme išdėstytais samprotavimais, dėl to nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų ir jos interesų.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
13. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs M. P., (duomenys neskelbtini) – G. P.. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina N. P.. Šiuo metu vaikai su motina gyvena Ispanijoje. Šalys neginčija, jog nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Apeliacinio teismo nuomone, duomenų, kad skundžiama nutartimi patvirtinta laikina bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia nepilnamečių ar apeliantės interesus, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir nustatė bendravimo su vaikais tvarką, nes vaikams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su savo tėvu, o atsakovui užtikinama teisė bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
14. Apeliantė iš esmės nesutinka tik su dalimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, t. y. su bendravimo tvarka, kai vaikai yra ne Lietuvoje. N. P. pateikė prašymą šią nustatytą laikiną bendravimo tvarką ne panaikinti, o pakeisti pagal jos pateiktą variantą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Remiantis teisiniu reglamentavimu, klausimas dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos keitimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti konkrečią ir aiškią atsakovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo tvarką, kas reiškia, kad išsamus bendravimo tvarkos pagal vaikų amžių ir kitus gebėjimo kriterijus nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
16. Kitos skunde nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

ieškovės N. P. atskirojo skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovės N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                 Marius Dobrovolskis