Baudžiamoji byla Nr. e1-847-1060/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28878-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1.       A. A. 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d., dienos metu, jis vienas savo namuose išgėrė vieną butelį degtinės. Apie 16.20 val. jis nusprendė nuvažiuoti į Prienus apsipirkti. Kieme jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuo savo namų važiavo į Prienus. Atvažiavus į Prienus ir važiuojant (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą. Jam alkoholio matuokliu pirmo tikrinimo metu 16.43 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis, antro tikrinimo metu 16.59 val. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. Pareigūnams pripažino savo kaltę, t. y. kad jis, būdamas neblaivus, vairavo šią transporto priemonę, dėl to labai gailisi, pergyvena. Automobilis „Citroen Saxo“ priklauso jam, jis yra jo savininkas, 2021 m. rugpjūčio 13 d. jis nusipirko jį už 200,00 Eur iš vyriškio, kurio nei vardo, nei pavardės, nei jo gyvenamosios vietos nežino. Su šiuo vyriškiu jis transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Jis pats teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau šis automobilis jam buvo reikalingas pramogai, pasivažinėjimui (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 29 – 31).

3.       Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4.       Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.40 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nutarė šį automobilį patikrinti. Paaiškėjo, kad automobilį „Citroen Saxo“ vairavo A. A.. Nuo vairuotojo A. A. sklido alkoholio kvapas, todėl vairuotojui pasiūlė patikrinti jo neblaivumą. Alkoholio kiekio matuoklio prietaisu pirmu tikrinimu A. A. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 37 – 39).

5.       2021 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. A., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1 – 4)

6.       Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 7 – 9, 10 – 13).

7.       2021 m. rugpjūčio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. A. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 16.43 val. nustatytas 2,05 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 16.59 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18).

8.       Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nurodyta, kad transporto priemonės „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valdytojas – savininkas yra J. Z., gimęs 1950 m. birželio 18 d. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 25).

9.       Gyventojų registro išraše nurodyta, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 35).

10.       VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad analogiško lengvojo automobilio „Citroen Saxo 1.4SX“ kaina su PVM – 470 Eur (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 34).

11.       Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12.       BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13.       Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. A. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo automobiliu „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš namų į Prienus, kol 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,05 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais A. A. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14.       Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

15.       Teismas konstatuoja, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 57).

16.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

17.       Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18.       Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19.       Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. A. – vieną kartą teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 58 – 60), per pastaruosius 5 metus keletą kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 23 – 24), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 54). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

20.       BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. A. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

21.       Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis savo nusikalstamą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka A. A. asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas keturių mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

22.       Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

23.       BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. A. neteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors šios bylos KET pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis nedirba, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti A. A. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

24.       Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

25.       Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

26.       BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

27.       Nagrinėjamoje byloje automobilis „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. A. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl automobilis „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

28.       Nors iš Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. Z., tačiau kaltinamasis nurodo, kad nusipirko transporto priemonę ir yra jos savininkas. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog automobilis „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas J. Z. vardu, yra kaltinamojo A. A. asmeninė nuosavybė, todėl automobilis „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

29.       Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. vasario 24 d. laikinai apribota A. A. nuosavybės teisė į automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 42 – 43, 44). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

30.       Kaltinamajam A. A. vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 32 – 33).

31.       Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kaltinamojo A. A. vairuoto automobilio „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę yra 94,38 Eur, o saugojimo išlaidos nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra po 0,968 Eur už kiekvieną parą (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 20). Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio nuvežimas, tiek saugojimas buvo būtinos ir proporcingos priemonės, jų taikymą suponavo teisei priešingas, pavojingas kaltinamojo elgesys, teismas sprendžia, kad šios proceso išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteisiamos iš kaltinamojo A. A. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti A. A. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti A. A. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą – A. A. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo intensyvios priežiūros vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotą J. Z. vardu.

Palikti galioti automobiliui „Citroen Saxo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti galioti A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94,38 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 38 ct) transporto priemonės transportavimo išlaidų ir po 0,968 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų už kiekvieną parą nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti kaltinamąjį A. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam A. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. A., kad:

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Agnė Vyliaudaitė