Civilinė byla Nr. 2-789/2010
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1 (S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų
J. V. V.
individualios įmonės, J. V. V. ir E. M. V. atskirąjį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalies,
kuria šiems atsakovams nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus –
primokėti žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-789-460/2010.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t
a t ė :
Ieškovai J. Ž. ir T. Ž. pareiškė ieškinį dėl
sandorių ir įrašų pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisių
pripažinimo bei palūkanų priteisimo.
Atsakovai
J. V. V. IĮ, J. V. V., E. M. V.
pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia J. V. V.
IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio
susitarimo sutartį; 2) pripažinti 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo
sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ;
3) pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu 2005 m. gegužės 2 d. sutartį; 4) pripažinti
2005 m. gegužės 2 d. sutartį nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 5) pripažinti J. V. V. ir J. V. V. IĮ prievoles pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutartį
pasibaigusiomis; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. A. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005 m.
gegužės 2 d. sutartį, sudarytą tarp J. V. V., J. V. V. IĮ , T. Ž. bei J.
Ž..
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal
ieškovų J. Ž., T. Ž. ieškinį dėl
sandorių ir įrašų pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisių
pripažinimo bei palūkanų priteisimo, atsakovės V. A. priešieškinį
dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovo UAB „Klaipėdos luxoras“
priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V.
priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perdavė nagrinėti
Klaipėdos apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl 2005 m. gegužės 2
d. sutarties yra turtinio pobūdžio, o jo vertė viršija 100 000 Lt. Nutartis dėl
bylos perdavimo buvo apskųsta apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos
teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. Apeliacinės
instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu laikytinas turtiniu reikalavimu. Teismui patenkinus priešieškinių
reikalavimus ir pripažinus negaliojančiu 2005 m. gegužės 2 d. sandorį, šalys
būtų grąžinamos į pradinę padėtį. Atsakovų įsipareigojimai pagal 2005 m.
gegužės 2 d. susitarimą pasibaigtų. Teismas nusprendė, kad priešieškiniais
pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su konkrečiu turtu ir yra turtinio
pobūdžio, o jų suma viršija 100 000 Lt.
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi (skundžiama nutartis) nustatė atsakovei V. A. terminą
per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio
trūkumus, t.y. primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį už priešieškinį, taip pat nustatė
atsakovams J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. terminą per
14 dienų nuo teismo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje
nurodytus priešieškinio trūkumus, t.y. primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį už
priešieškinį. Nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006
m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė, kad priešieškinio kaina yra 2 597 418 Lt,
nes ginčijamu 2005 m. gegužės 2 d. sandoriu šalys susitarė, jog J. V. V. perduoda UAB „Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai
pastatą, esantį Taikos pr. 12a, Klaipėdoje. Pastato vertė VĮ Registrų centro
duomenimis yra 2 597 418 Lt, todėl už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio
suma – 29 974 Lt. V. A. už priešieškinį sumokėjo 100 Lt
žyminį mokestį, todėl ji įpareigota primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį.
Ginčijamu 2004 m. sausio 5 d. sandoriu J. Ž. paskolino, o
J. V. V. įsipareigojo iki 2004 m. balandžio 30 d. grąžinti
jai 47 870 Lt. Po nurodytos sumos atidavimo, paskolos gavėjas įsipareigojo kiekvieną
mėnesį grąžinti paskolos davėjui po 2 000 Lt. Paskolos suma yra 437 870 Lt,
todėl už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 8 379 Lt. Už atsakovų J.
V. V. IĮ, J. V. V., E. M. V.
priešieškinį mokėtina bendra žyminio mokesčio suma – 38 353 Lt (29 974 + 8 379).
Atsakovai už priešieškinį sumokėjo 118,20 Lt žyminį mokestį, todėl jie
įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį.
Atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti
teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo J. V.
V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. primokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei
perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde
rašoma:
1. Priešieškiniu nėra pareikšti reikalavimai dėl
pinigų išieškojimo pagal ginčijamus sandorius (2005 m. gegužės 2 d. sutartį ir
2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį), taip pat nėra pareikšti
reikalavimai dėl pastato, esančio Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, išreikalavimo ar
nustatomos kokios tai daiktinės teisės į jį. Tai, kad ginčijamoje 2005 m.
gegužės 2 d. sutartyje nurodyta, jog J. V. V. įsipareigojo
UAB „Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai perduoti jam asmeninės nuosavybės teise
priklausantį turtą, kurį sudaro pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje,
ir kitas turtas, nereiškia, jog šio pastato vertė turi būti įskaičiuota į
priešieškinio kainą. Pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, nuosavybės
teise priklausė ne J. V. V., o J. V. V. IĮ. Be to,
sutartyje nurodyta, jog pastatas turi būti perduotas neatlygintinai. Pastatą įsipareigojama
perduoti ne J. Ž. ar T. Ž., bet
trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos luxoras“, kuris byloje nereiškė nei ieškinio,
nei priešieškinio. Pastatas, esantis Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, 2005 m. spalio
29 d. buvo J. V. V. IĮ parduotas ir perduotas UAB
„Klaipėdos luxoras“ nuosavybėn. Tam, kad įsipareigojimas perduoti pastatą
neatlygintinai būtų teisiškai reikšmingas ir galėtų būti vykdomas, sutartis
privalėjo būti patvirtinta notariškai. 2005 m. gegužės 2 d. sutartis notariškai
nebuvo patvirtinta, todėl nei J. Ž., nei T.
Ž. neturi teisės reikalauti perduoti pastatą neatlygintinai. Nėra pagrindo
laikyti, jog priešieškiniu J. V. V., E. M. V. ar J. V. V. IĮ išvengtų pareigos perduoti pastatą neatlygintinai
UAB „Klaipėdos luxoras“, o ne J. Ž. ar T.
Ž., kadangi be kitų nurodytų argumentų, nesilaikyta įstatymo reikalaujamos
sandorio formos, o tai daro sandorį niekiniu. Niekinio sandorio faktą ir
pasekmes teismas konstatuoja ex officio.
2. Teismas negalėjo 437 870 Lt paskolos sumą
įskaičiuoti į priešieškinio kainą, nes J. V. V., E. M. V.,
J. V. V. IĮ priešieškiniu neginčija 2004 m. sausio 5 d.
paskolos sutarties. Priešieškiniu ginčijamos tik 2005 m. gegužės 2 d. sutartis
ir 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartis. 2005 m. gegužės 2 d.
sutartyje išvardintos sumos, kurias neva J. V. V. yra
skolingas, yra tik nuorodos į kitas paskolos sutartis. Pati savaime 2005 m.
gegužės 2 d. sutartis nesudaro pagrindo reikalauti pinigų sumų. Nežiūrint to,
jog į priešieškinio kainą įtraukta suma pagal 2004 m. sausio 5 d. paskolos
sutartį, kuri nėra ginčijama priešieškiniu, ši ar panaši suma, nurodyta 2005 m.
gegužės 2 d. sutartyje, negali būti įskaičiuojama į priešieškinio kainą, nes ši
sutartis nesudaro pagrindo nei J. Ž., nei T.
Ž. reikalauti pinigų remiantis vien tik 2005 m. gegužės 2 d. sutartimi, o
tokiu pagrindu galėtų būti ginčijamoje sutartyje nurodomos paskolos sutartys,
kurių nei viena nėra ginčijama priešieškiniu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiama nutartimi V. A. įpareigota primokėti 29 874 Lt žyminį mokestį už
priešieškinį, o J. V. V. IĮ, J. V. V. ir
E. M. V. - 38 234,80 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Atskirąjį skundą dėl
2010 m. sausio 28 d. nutarties padavė tik J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V.. Dispozityvumo principas lemia, kad
apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti
šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias
nustato ginčo šalys. Šiuo atveju apeliacijos ribas lemia tik J. V.
V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. pareikštas atskirasis
skundas. Taigi šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios
instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovai J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. už
pareikštą priešieškinį įpareigoti sumokėti 38 234,80 Lt dydžio žyminį mokestį, laikytina
pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų skundo
faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos
teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Viena tinkamo kreipimosi į
teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią
turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo
atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja
žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas
ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar
neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo
to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso,
kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir
pareiškiant priešieškinį (CPK 143 str.). Pagal CPK 80
straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi
būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine
išraiška nuo ieškinio (priešieškinio) sumos.
Atsakovai J. V. V. IĮ,
J. V. V., E. M. V. pareikštu priešieškiniu prašė: 1)
pripažinti negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V.
V. atžvilgiu 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį; 2)
pripažinti 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį nesukeliančia
teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ; 3) pripažinti
negaliojančia J. V. V. IĮ ir J. V. V. atžvilgiu
2005 m. gegužės 2 d. sutartį; 4) pripažinti 2005 m. gegužės 2 d. sutartį
nesukeliančia teisinių pasekmių J. V. V. ir J. V. V. IĮ;
5) pripažinti J. V. V. ir J. V. V. IĮ
prievoles pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutartį pasibaigusiomis (t. 10, b. l.
87-99). Už priešieškinį sumokėtas 118,20 Lt dydžio žyminis mokestis (t. 9, b.
l. 62). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminis mokestis, kurį už pareikštą
priešieškinį įpareigoti sumokėti nurodyti atsakovai, yra apskaičiuotas
neteisingai.
Priešieškiniu atsakovai ginčija
2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį bei 2005 m. gegužės 2 d.
sutartį. Iš 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties (t. 4, b. l. 8) matyti,
kad T. Ž. (partneris) ir J. V. V. IĮ
savininkas J. V. V. (savininkas) susitarė dėl pastato - parduotuvės,
vaistinės, patalpų nuomos verslo (1.1 p.). Susitarimo pagrindu savininkas
įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti partneriui 2 000 Lt. Sutartą sumą sumokėti
iki einamojo mėnesio 15 dienos. Praleidus mokėjimo terminą, reikalauti iš
savininko atlyginti visus tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir
netiesioginius nuostolius (sutarties 3-5 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos
pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (sutarties
4.2.3 p.). J. Ž. ir T. Ž. (kreditoriai)
bei J. V. V. IĮ savininkas J. V. V. (skolininkas),
siekdami sureguliuoti skolinius santykius tarp kreditorių ir skolininko,
kylančius iš paskolos sutarčių, suteiktų 2001-2004 metų laikotarpiu, taip pat
kylančius iš 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties, sudarė 2005 m.
gegužės 2 d. sutartį (t. 4, b. l. 124). Šioje sutartyje J. V.
V. patvirtino, kad yra skolingas tokias pinigų sumas: J. Ž.
- pagal šias paskolos sutartis: 2001 m. spalio 26 d., lapkričio 4 d. – 390
000 Lt; 2002 m. gegužės 9 d., 14 d., - 205 000 Lt; 2004 m. sausio 5 d. – 47 870
Lt (1.1 p.); T. Ž. - pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį: už 2004
metus - 18 000 Lt (2 000 x 9), už 2005
metus - 8 000 Lt (2 000 x 4), viso 26 000 Lt (sutarties 1.2 p.). J. V. V., pripažindamas, kad grąžinti gautų paskolų piniginėmis lėšomis
negali, be kita ko, įsipareigojo: įsteigti UAB „Klaipėdos luxoras“, kurios
įstatinis kapitalas padalinamas į 100 paprastųjų vardinių akcijų (2.1 p.);
atitinkamai paskirstyti įsteigtos bendrovės akcijas (3.1-3.4 p.); įsteigtai UAB
„Klaipėdos luxoras“ neatlygintinai perduoti J. V. V. asmeninės nuosavybės teise
priklausantį turtą, kurį sudaro veikiantis objektas – pastatas, esantis Taikos
pr. 12a, Klaipėdoje, vidaus įrengimai, baro, boulingo įrengimai, baldai,
ryšiai, kompiuterinė įranga, įmonės autotransportas bei kitas įmonės
inventorius (4 p.). Šalys sutarė, kad J. V. V. įvykdžius prisiimtus
įsipareigojimus, kreditoriais atsisakys reikalaujamų skolų grąžinimo, teisiškai
įformindami savo finansinių reikalavimų atsisakymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų
priešieškiniu pareikšti reikalavimai laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais,
o už juos mokėtinas proporcinis žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1
dalies 1 punkto, 143 straipsnio nuostatas. Atsakovų pareikštais reikalavimais iš
esmės siekiama panaikinti ginčijamomis sutartimis įtvirtintas finansines prievoles.
2005 m. gegužės 2 d. sutartyje užfiksuotas J. V. V. patvirtinimas
apie jo įsiskolinimo kreditoriams faktą ir dydį šios sutarties sudarymo momentu
pagal anksčiau sudarytas kelias paskolos sutartis su J. Ž.,
taip pat pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį su T. Ž.. Šia
sutartimi kreditoriai ir skolininkas suderino ir patvirtino skolininko skolinių
prievolių atsiradimo faktą ir jų dydį 2005 m. gegužės 2 dienai. Kadangi
priešieškiniu yra prašoma 2005 m. gegužės 2 d. sutartį pripažinti negaliojančia
(nesukeliančia teisinių pasekmių), vadinasi, juo siekiama išvengti sutartyje
nurodytų skolinių įsipareigojimų, nes tokio priešieškinio patenkinimas reikštų turtinių
(finansinių) prievolių pagal sutartį nebuvimą. Tokiu būdu, pripažintina, kad
priešieškinio pagal šiuos reikalavimus sumą, nuo kurios skaičiuotinas proporcinis
žyminis mokestis, sudaro ginčo sutartyje nurodytas dydis tų skolininko
prievolių, kurių atsiradimą siekiama paneigti priešieškinio reikalavimais.
Ginčijamos 2005 m. gegužės 2 d. sutarties 2-4 punktuose išdėstytos sąlygos
reiškia su kreditoriais suderintą skolininko įsipareigojimą dėl kitokio
prievolių grąžinti skolas įvykdymo būdo, nes skolininkas pripažino, kad negali
skolų sugrąžinti lėšomis (pinigais). Toks kreditorių ir skolininko susitarimas
atitinka CK 6.39 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties ginčijamos 2005 m.
gegužės 2 d. sutarties 2-4 punktuose numatyti skolininko įsipareigojimai
laikytini išvestiniais, nes jie reiškia ne ką kitą, kaip sutartą skolininko
prievolės grąžinti (sumokėti) skolą įvykdymo kitokį būdą. Tokia išvada daroma
remiantis tuo, kad nuginčijus 2005 m. gegužės 2 d. sutarties sąlygą dėl J. V. V. skolinių prievolių kreditoriams J. Ž. bei
T. Ž. fakto ir dydžio (sutarties 1 p.), negalės galioti ir
sutartyje išdėstyti įsipareigojimai dėl skolinių prievolių įvykdymo, t. y.
skolų grąžinimo būdo. Tokiu atveju priešieškinio reikalavimai dėl 2005 m.
gegužės 2 d. sutarties pripažinimo negaliojančia (nesukeliančia teisinių
pasekmių) įkainotini ne pagal skolininko įsipareigojimų dėl skolinės prievolės
įvykdymo būdo vertę (pvz., ne pagal turto, kurį skolininkas įsipareigojo
perduoti vykdydamas skolų grąžinimo prievolę, vertę), bet pagal šia sutartimi
patvirtintą grąžintinų kreditoriams skolų dydį (sumą).
Teisėjų kolegija sutinka su
atskirojo skundo argumentu ta apimtimi, jog priešieškiniu nėra pareikšti
savarankiški reikalavimai dėl pastato, esančio Taikos pr. 12a, Klaipėdoje, išreikalavimo
(nuosavybės teisės pakeitimo), todėl šio pastato vertė neįskaičiuotina į
priešieškinio kainą. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų priešieškiniu
pareikštus reikalavimus, pažymi, kad ginčijamoje 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje
įtraukta skolinių prievolių suma pagal 2004 m. sausio 5 d. paskolos sutartį yra
47 870 Lt, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta suma (t. 4, b. l. 124).
Kadangi 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje yra nurodytos konkrečios įsiskolinimų
sumos, o sutartis numato, kad ja pakeičiamas prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo
būdas, todėl dar kartą pažymėtina, kad už ginčijamoje sutartyje nurodytas
konkrečias įsiskolinimo sumas mokėtinas įstatymo numatytas žyminis mokestis,
kaip už turtinius reikalavimus. Apeliantų skundo teiginiai nesudaro pagrindo
daryti priešingų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, kad į atsakovų ginčijamą 2005 m.
gegužės 2 d. sutartį įtraukti ir įsiskolinimai pagal atsakovų taip pat
ginčijamą 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį, todėl už ginčijamą
2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartį dėl 26 000 Lt skolos (skola
pagal 2004 m. kovo 15 d. sutartį perkelta į ginčijamą 2005 m. gegužės 2 d.
sutartį) mokėtinas tik vienas žyminis mokestis. Taigi, atsakovų ginčijamų
sandorių (2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties bei 2005 m.
gegužės 2 d. sutarties) bendra suma (vertė) yra 668 870 Lt (ji apskaičiuojama pagal
šias 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje įvardintas sutartis: 2001 m. spalio 26 d.,
lapkričio 4 d. – 390 000 Lt; 2002 m. gegužės 9 d., 14 d., - 205 000 Lt; 2004 m.
sausio 5 d. – 47 870 Lt; 2004 m. kovo 15 d. sutartį: 18 000 Lt (2 000 x 9 ) - už 2004 metus, 8 000 Lt (2 000 x 4) - už
2005 metus (viso 26 000 Lt). Už tokio dydžio reikalavimus mokėtinas 10 688,70
Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 143 str.). Kadangi atsakovai jau
yra sumokėję 118,20 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 9, b. l. 62), jie įpareigotini
primokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 10 570 Lt.
Vien tik atsakovų skundo teiginiai, jog jų tiesiogiai ginčijami
sandoriai esą niekiniai, jog niekinio sandorio faktą ir pasekmes teismas
konstatuoja ex officio, neatleidžia
jų nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į aukščiau
išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas
netinkamai vertino atsakovų J. V. V. IĮ, J. V. V. ir E. M. V. priešieškiniu pareikštus reikalavimus bei
įpareigojo juos už priešieškinį sumokėti neteisingą (per didelį) žyminio
mokesčio dydį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 28
d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus
ir J. V. V. IĮ, J. V. V. bei E. M. V.
už pareikštą priešieškinį įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt žyminį mokestį,
keičiama. Teisėjų kolegijos nustatytu terminu atsakovai įpareigotini primokėti 10
570 Lt dydžio žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį. Neįvykdžius nurodyto
įpareigojimo, atsakovų priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir turės būti
grąžinamas atsakovams (CPK 115 str. 3 d., 135, 138, 143 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n
u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d.
nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus ir J. V. V.
individuali įmonė, J. V. V. bei E. M. V. už
priešieškinį įpareigoti primokėti 38 234,80 Lt dydžio žyminį mokestį.
Įpareigoti J. V. V. individualią įmonę, J. V. V. ir E. M. V. už pareikštą priešieškinį primokėti 10 570 Lt (dešimties tūkstančių penkių
šimtų septyniasdešimties litų) dydžio
žyminį mokestį. Nustatyti šio įpareigojimo
įvykdymo terminą iki 2010 m. birželio 23 d. (įskaitytinai), nurodant įpareigotiems asmenims pateikti pirmosios
instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Teisėjai Kazys
Kailiūnas
Gintaras Pečiulis
Egidijus Žironas