Civilinė byla Nr. e2-14466-1138/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19828-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.1; 2.6.8.8; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 10 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V. F.“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „V. F.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. S. 1 000,00 Eur negrąžintą skolą, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad šalys 2025 m. balandžio 28 d. sudarė finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. VIP 2025/04/28-01, kuria ieškovė įsipareigojo surasti atsakovui potencialų kredito davėją bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo paslaugas priimti ir sumokėti paslaugų teikėjui šios sutarties 4 straipsnyje sulygtą atlyginimą už suteiktas paslaugas šioje sutartyje numatytais pagrindais. Sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad pageidaujamos paskolos suma – iki 60 000 Eur, paskola nekilnojamojo turto pirkimui, terminas – 240 mėn. Ieškovė tinkamai paslaugas suteikė tokiu būdu: 2025 m. gegužės 13 d. pateiktas klientui finansavimo pasiūlymas iš R. unijos, 2025 m. gegužės 13 d. atsakovas davė atsakomąjį laišką su dokumentais, kas parodo, kad buvo duotas sutikimas dirbti su R. unijos pasiūlymu, 2025 m. gegužės 22 d. įvyko R. unijos finansavimo komiteto narių susirinkimas ir buvo duotas patvirtinimas dėl paskolos suteikimo. 2025 m. gegužės 23 d. gauta standartinė informacija dėl paskolos iš kredito unijos, tai yra dokumentas, patvirtinantis finansavimo sąlygas. Klientas pasirašė šį dokumentą el. parašu. 2025 m. gegužės mėn. atsakovas įstojo į R. unijos narius, tokiu būdu vykdydamas R. unijos pasiūlymą. Kadangi ieškovė paslaugas suteikė, o atsakovas priėmė R. unijos pasiūlymą, ieškovė pateikė 2025 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. VIP 000401.
1.2. Sutarties 4.1 p. nurodoma, kad klientas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris lygus 1 proc., bet nemažiau nei 1 000 Eur. Klientas įsipareigoja sumokėti atlyginimą paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo momento ir 4.2 p. įvykdymo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo paslaugas, tarpininkaudama tarp paskolos davėjo ir gavėjo, atsakovui pateiktas pasiūlymas, kurį atsakovas patvirtino.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad sutarties 4.2 punkte yra numatytos sąlygos, kada atsakovui atsiranda pareiga sumokėti pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sutartis nėra aiškinama paraidžiui, o turi būti išsiaiškinta, kokia buvo tikroji šalių valia dėl sutarties sudarymo. Sutarties sąlygos aiškinamos kliento (vartotojo) naudai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl 1 000,00 Eur atlygio priteisimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje aiškiai apibrėžta, kada tarpininkui atsiranda teisė į atlygį, ir kada toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023 išaiškino, kad tarpininkavimo (brokerio, agento) sutartys paprastai yra rezultato siekimo (sėkmės) sutartys. Vien tik pasiūlymo pateikimas ar preliminarios sutarties pasirašymas nelaikomas paslaugos rezultatu, kai sutarties tikslas yra pagrindinio sandorio sudarymas ar įvykdymas. Todėl atlygis nepriklauso, jei pagrindinis sandoris (pvz., paskolos sutartis) faktiškai nebuvo sudarytas ar įvykdytas. Tarpininkavimo rezultatas yra pasiektas tik tada, kai įvyksta kliento siektas pagrindinis sandoris, o ne vien pateikiamas pasiūlymas jį sudaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-781/2025 konstatavo, kad atlygis negali būti reikalaujamas, jei paslauga realiai nesuteikta. Vartotojas neprivalo mokėti už paslaugas, kurios faktiškai nesuteiktos, o sutarties sąlygos, įpareigojančios mokėti už formalų veiksmą be rezultato, laikytinos nesąžiningomis ir netaikytinomis. Paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti atlygio, jei nesuteikė paslaugų ar nesukūrė kliento užsakytų rezultatų.
2.3. Atsakovas su ieškove buvo sutaręs, kad ieškovui atlyginimas bus sumokėtas tada, kai realiai bus gautas kreditas, o ne vien taip, kaip teigia ieškovė, kad ji suras kredito įstaigą ir atsakovas sutiks su pasiūlymu. Atsakovas G. S. 2025 m. birželio 4 d. gavo R. kredito unijos pasiūlytą kredito sutartį. Susipažinęs su sutarties projektu, atsakovas 2025 m. birželio 10 d. el. paštu pateikė pastabas, nurodydamas, kad jam nepriimtinas sutarties 7.7 punktas. Punkto turinys buvo toks: „Kredito gavėjas įsipareigoja mokėti Unijai Sutartyje nurodyto dydžio Mokestį už prieš terminą grąžinamą Kredito sumą ar jos dalį. Mokestis negali viršyti 3 (trijų) procentų grąžinamos Kredito ar jos dalies sumos. Mokestis apskaičiuojamas nuo grąžinimo dienos iki Kintamųjų palūkanų keitimo dienos“. Atsakovas nurodė, kad tokia sąlyga yra perteklinė, prieštarauja įstatymams ir sudaro nepagrįstą prievolę mokėti 3 procentus nuo grąžinamos sumos. Dėl to atsakovas atsisakė pasirašyti sutartį tokiomis sąlygomis.
2.4. Atsakovas nepasirašė su kredito įstaiga sutarties, nes pastaroji nesutiko iš kredito sutarties išbraukti 7.7 punktą, kuris, atsakovo nuomone, prieštaravo dabar galiojančiai tvarkai, kuria nustatyta, kad kredito įstaiga negali reikalauti papildomų mokėjimų už sutarties nutraukimą prieš terminą. Buvo nusiųsta paskolos davėjui, tačiau pastarasis žodžiu paaiškino, kad šis punktas nereikšmingas, tačiau jo išbraukti nesutiko, todėl atsakovas nepasirašė kredito sutarties, be to, nebuvo suteiktas ir garantas dėl paskolos. Susiklosčius tokiai situacijai kredito sutartis nebuvo sudaryta.
2.5. Atsakovas, susipažinęs su kredito sutarties projektu, pagrįstai atsisakė ją pasirašyti dėl 7.7 punkto, kuris prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 23 straipsnio 4 daliai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 daliai. Vartojimo kredito įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad kredito davėjas turi teisę į teisingą ir objektyviai pagrįstą kompensaciją, kai vartotojas grąžina kreditą anksčiau termino, jeigu tai lemia kredito davėjo patirtas tiesiogines išlaidas dėl ankstyvo kredito grąžinimo, tačiau kompensacija negali viršyti 1 proc. nuo grąžinamos sumos, jei iki sutarties pabaigos likę daugiau kaip vieni metai, arba 0,5proc., jei likę mažiau nei vieni metai.
2.6. Taigi, įstatymas aiškiai riboja maksimalų leistiną kompensacijos dydį iki 1 proc. arba 0,5 proc. Sutarties 7.7 punkte numatytas 3 proc. mokestis akivaizdžiai viršija šias ribas. Šios aplinkybės ir teisinis reguliavimas kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad atsakovas veikė sąžiningai ir teisėtai gindamas savo teises kaip vartotojas, todėl negalima laikyti, kad paslaugų teikėjo rezultatas (kredito gavimas) buvo pasiektas. Atlygis mokamas tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnio 1 dalis numato, kad už paslaugas mokama, kai jos suteiktos pagal sutartį. Tai reiškia, jog prievolė sumokėti atsiranda tik tada, kai paslaugos rezultatas (pvz., paskolos gavimas) įvykęs realiai.
2.7. Vadovaujantis tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos sutarties 4.2.2.1 punktu, atsakovas yra pilnai ar iš dalies atleidžiamas nuo 4.2.2 punkte atlyginimo numatytais atvejais ir atvejų sąrašas nėra baigtinis, o atsisakymas yra grindžiamas ne dėl kliento (atsakovo) kaltės.
3. Ieškovė 2025 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytas teiginiais.
3.1. Pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas neginčija ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad ieškovė surado kredito davėją – R. kredito uniją, ir 2025 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovui finansavimo pasiūlymą, 2025 m. gegužės 13 d. atsakovas davė atsakomąjį laišką su dokumentais, kas parodo, kad buvo duotas sutikimas dirbti su R. kredito unijos pasiūlymu, 2025 m. gegužės 22 d. įvyko R. unijos finansavimo komiteto narių susirinkimas ir buvo duotas patvirtinimas dėl paskolos suteikimo. Atsakovas 2025 m. gegužės 23 d. el. parašu pasirašė gautą standartinės informacijos apie kreditą formą, kuria patvirtintos atsakovo finansavimo sąlygos. Taip pat finansavimo sąlygose buvo suteikta atsakovui teisė nuo 2025 m. gegužės 22 d., 30 dienų svarstyti, ar prisiimti atsakomybę imti šį kreditą. Nurodyta, kad gavus iš kredito davėjo kredito sutartį, atsakovas gali jos nesudaryti iki 2025 m. birželio 21 d. (Finansavimo sąlygų 11 dalies 1 punktas).
3.2. Atsakovas siekdamas išvengti prievolės ieškovei pagal sutartį, teigia, neva atsakovas su ieškove buvo sutaręs, kad ieškovei atlyginimas bus sumokėtas tada, kai realiai bus gautas kreditas. Minėtas teiginys yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Ieškovės ir atsakovo 2025 m. balandžio 28 d. pasirašytos sutarties 4.2 punkte įtvirtinta pareiga atsakovui sumokėti šios sutarties 4.1 punkte nurodytą atlyginimą esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) klientas pasirašo paskolos sutartį su paslaugų teikėjo pasiūlytu kredito davėju (sutarties 4.2.1 punktas); 2) jeigu buvo gautas paskolos davėjo pasiūlymas, klientas išreiškia bet kokia forma sutikimą paskolos davėjo pasiūlymui, po ko buvo pratęstas darbas su paskolos davėju ir gautas garantinis raštas/ paskolą patvirtinantis dokumentas, o klientas jo atsisako (sutarties 4.2.2 punktas). Šiuo atveju atsakovas gavo ieškovės surastos kredito įstaigos – R. kredito unijos – sutikimą suteikti atsakovui kreditą (garantinis raštas), su šiuo siūlymu atsakovas sutiko 2025 m. gegužės 23 d. pasirašydamas kredito unijos atsiųstas finansavimo sąlygas. Finansavimo sąlygoms atsakovas jokių pastabų, pasiūlymų nereiškė ir su jomis sutiko.
3.3. Tai, kad atsakovas pats nusprendė atsisakyti pasirašyti R. kredito unijos 2025 m. birželio mėn. atsiųstą kredito sutartį (specialioji dalis), niekaip neatleidžia nuo prievolės ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sutartį.
3.4. Atsakovas teigia, kad jam neva prievolė mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas nekyla todėl, kad jis atsisakė pasirašyti kredito sutartį su R. kredito unija, o to neatliko todėl, kad jam buvo nepriimtinas kredito sutarties 7.7 punktas. Teigia, kad minėto punkto kredito unija nepašalino, apie tai, kad netinka kredito sutarties 7.7 punktas, informavo el. paštu ieškovę, todėl kredito sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad kredito sutartyje nurodytas 7.7 punktas yra įterpiamas visoms toje kredito unijoje sudaromoms kredito sutartims, kadangi jis patenka į bendrąją dalį. Kadangi 7.7 punkte nurodyta, kad išankstinio grąžinimo mokestis negali viršyti 3 proc., jis nėra tiksliai įvardijamas ir ieškovė kreipėsi į unijos atstovą, kad šis paaiškintų, koks iš tiesų laukia mokestis, jei klientui atsiras prievolė jį mokėti dėl sprendimo iš anksto grąžinti kreditą. Ieškovė gavusi atsakymą iš R. kredito unijos, kad jis bus 0 proc. ir, kad nereiktų remtis bendrąją dalimi, o skaityti tuo metu galiojančius paskolų įkainius fiziniams ir juridiniams asmenims, 2025 m. birželio 11 d. el. laišku informavo atsakovą, kad reiktų vadovautis ne bendrąja dalimi, bet atkreipti dėmesį į specialiosios dalies 2.13 punktą, kuris teigia, kad reikia remtis tuo metu galiojančiais įkainiai unijos svetainėje.
3.5. Atsakovas buvo ieškovės informuotas, kad gauta informacija iš kredito unijos darbuotojo, tuo pačiu ir teisininko, jog išankstinio grąžinimo mokestis jo atveju bus 0 proc. Nuo šio pranešimo klientas pradėjo vengti ieškovės, neatsiliepti į telefono skambučius, neatsakyti į el. laiškus arba atsakinėti su ilgomis pertraukomis. Toks staiga atsakovo pasyvus elgesys leidžia daryti prielaidas, kad atsakovas rado klientą turtui parduoti ir todėl kreditas buvo nereikalingas. Tačiau, tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sutartį.
3.6. Kredito sutarties 7.7 punktas negalėjo būti atsakovui siurprizinis, nes kredito unijos atsiųstoje standartinės informacijos apie kreditą formoje, kurią atsakovas pasirašė ir su joje nurodytomis finansavimo sąlygomis sutiko, 9 punkte buvo įtvirtinta nuostata dėl galimų mokesčių grąžinant kreditą ar jo dalį anksčiau nustatyto termino.
3.7. Atsakovas teigia, neva esant neaiškioms ir dviprasmiškoms sutarties sąlygoms, jos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai ir tokią išvadą siekia įteigti duodamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014. Tokie teiginiai nepagrįsti ir atmestini. Pirma, bylos aplinkybės skirtingos, nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iš viešųjų paslaugų teikimo pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju ginčas yra dėl finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimo pagal šalių pasirašytą finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį ir atsakovo 2025 m. gegužės 23 d. pasirašytos R. kredito unijos atsiųstos standartinės informacijos dėl paskolos iš kredito unijos, patvirtintų finansavimo sąlygų.
3.8. Atsakovas siekdamas išvengti prievolės ieškovei taip pat teigia, kad jam neva nebuvo suteiktas garantas dėl paskolos, todėl jam nekyla pareiga mokėti ieškovei, nes neva nebuvo pasiektas rezultatas. Ieškovė neabejotinai tinkamai įvykdė sutartį, joje nurodytus įsipareigojimus atsakovui. Ieškovė surado finansų įstaigą, kuri sutiko atsakovui suteikti 50 000 Eur kreditą 120 mėnesių laikotarpiui, atsakovas 2025 m. gegužės 23 d. el. parašu patvirtino ir sutiko su finansavimo sąlygomis. Standartinės informacijos apie kreditą forma, kurioje nurodytos finansavimo sąlygos skirtos būtent atsakovui, ir yra kredito unijos įsipareigojimas suteikti kreditą joje nurodytomis sąlygomis, t. y. garantinio rašto atitikmuo. Ieškovė vadovaudamasi bendradarbiavimo principu, nuolat kontaktavo su atsakovu sprendžiant klausimus dėl kredito gavimo, aiškino sutarties sąlygas, atsakovas gavo kredito sutartį pasirašymui, tačiau tik paties atsakovo vienašališku sprendimu minėta sutartis nebuvo sudaryta.
3.9. Atsakovas laisva valia sudarė sutartį su ieškove ir neabejotinai gavo paslaugas iš ieškovės joje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovas negalėjo tikėtis sudarydamas sutartį gauti paslaugas iš ieškovės neatlygintinai. Atsakovo vienašališkas sprendimas atsisakyti vykdyti su ieškove sudarytą sutartį ir mokėti už suteiktas paslaugas, ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes – pajamų netekimą. Todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovės patirtus nuostolius atsiradusiu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Ieškinys tenkintinas
4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „V. F.“ ir atsakovas G. S. 2025 m. balandžio 28 d. sudarė Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. VIP 2025/04/28-01, kuria ieškovė (paslaugų teikėjas) įsipareigojo, vadovaujantis Priede Nr. 1 atsakovo (kliento) nurodytomis pageidaujamomis kredito gavimo sąlygomis, surasti atsakovui potencialų kredito davėją bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas įsipareigojo paslaugas priimti ir sumokėti ieškovei šios sutarties 4 punkte sulygtą atlyginimą už suteiktas paslaugas šioje sutartyje numatytais pagrindais (sutarties 1.2 punktas). Priede Nr. 1 prie 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. VIP 2025/04/28-01 nurodytos atsakovo pageidaujamos kredito gavimo sąlygos: paskolos suma – iki 60 000 Eur, paskolos terminas – iki 240 mėnesių, paskolos grąžinimo būdas – anuitetas, paskolos užtikrinimo priemonės – užstatas/laiduotojas – nekilnojamasis turtas. Priede Nr. 1 taip pat pateikta pastaba, kad paskolos sąlygos turi būti suderintos su klientu bei gautas kliento sutikimas. Ieškovė surado kredito davėją atsakovui – R. kredito uniją. 2025 m. gegužės 22 d. G. S. buvo parengta Standartinės informacijos apie kreditą forma, kurioje užfiksuota, kad R. kredito unija suteikia atsakovui 50 000,00 Eur kreditą 120 mėnesių terminui. Minėtą Standartinės informacijos apie kreditą formą atsakovas G. S. 2025 m. gegužės 23 d. pasirašė elektroniniu parašu. 2025 m. gegužės 27 d. ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. 000401 už suteiktą finansinio tarpininkavimo paslaugą pagal 2025 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. VIP 2025/04/28-01, sąskaitos suma – 1 000,00 Eur, apmokėjimo data – 2025 m. gegužės 30 d. R. kredito unija atsakovui 2025 m. birželio mėn. pateikė kredito sutartį dėl 50 000,00 Eur kredito suteikimo 120 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad reikia pakeisti kredito sutarties 7.7 punktą, numatantį kredito gavėjui mokestį už prieš terminą grąžintą kreditą. Šio punkto nepakeitus, atsakovas kredito sutarties su R. kredito unija nepasirašė.
5. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad atsakovas privalo atsiskaityti už 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu atsakovui suteiktą paslaugą – surastą kredito davėją. Atsakovas tokiai ieškovės pozicijai prieštarauja, teigdamas, kad su ieškove buvo sutaręs, jog ieškovei atlyginimas bus sumokėtas tada, kai realiai bus gautas kreditas. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, dėl kokio paslaugų turinio ir rezultato šalys sutarė 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. VIP 2025/04/28-01.
6. Visų pirma teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, t. y. suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Pasikeitus aplinkybėms, sutarties šalys turi teisę bendra valia arba teismine tvarka keisti sutarties sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
7. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.718 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. VIP 2025/04/28-01. Byloje nėra duomenų, kad sandoris būtų sudarytas pažeidžiant ieškovės ar atsakovo laisvą valią, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sutartis ar jos atskiros sąlygos nenuginčytos, atsakovas jų neginčijo ir šioje byloje, tik nurodo, kad Finansinio tarpininkavimo sutartimi buvo sutarta dėl paslaugų teikimo rezultato – kredito atsakovui gavimo, o ne kredito davėjo suradimo.
9. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams (valiai) nustatyti; aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).
10. Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis, 5 dalis), taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį, ir kt. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos aiškinant sutarties sąlygas, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).
11. Nagrinėjamoje byloje, 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. VIP 2025/04/28-01 įžanginėje dalyje šalys konstatavo, kad atsižvelgdamos į tai, jog atsakovas (klientas) pageidauja, kad jam būtų teikiamos finansinio tarpininkavimo paslaugos, o ieškovė (paslaugų teikėjas) turi reikiamų resursų ir sutinka jas teikti, šalys sudarė šią Finansinio tarpininkavimo sutartį. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.2 punkte sutarta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja, vadovaujantis Priede Nr. 1 kliento nurodytomis pageidaujamomis kredito gavimo sąlygomis, surasti klientui potencialų kredito davėją bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o klientas įsipareigoja paslaugas priimti ir sumokėti paslaugų teikėjui šios sutarties 4 straipsnyje sulygtą atlyginimą už suteiktas paslaugas šioje sutartyje numatytais pagrindais. 1.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas teikia paslaugas klientui ir jo vardu atlieka šiuos veiksmus: konsultuoja klientą kredito gavimo klausimais (1.3.1 punktas); pristato klientą potencialiems kredito davėjams, pateikia kliento paslaugų tiekėjui perduotus kliento duomenis ir pristato kliento finansinių paslaugų poreikį, kliento pageidaujamas sąlygas (1.3.2 punktas); atstovauja klientą derybose su potencialiais kredito davėjais dėl sprendimų suteikti kreditą priėmimo ir kredito sutarčių bei kitų su tuo susijusių sandorių sudarymo (1.3.3 punktas); ruošia ir tikrina dokumentus, susijusius su kredito gavimu (1.3.4 punktas); kliento pageidavimu, atstovauja notarų biuruose, advokatų kontorose, VĮ „Registrų centras“ ir visose kitose Lietuvos Respublikos institucijose, valstybės bei privačiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose (1.3.5 punktas). Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas teiks paslaugas, vadovaudamasis Priede Nr. 1 nurodytomis kliento pageidaujamomis kredito gavimo sąlygomis ir pagrindiniais rodikliais bei kita informacija, kliento prašymais, naudodamas kliento pateiktą informaciją, dokumentus, instrukcijas, nurodymus ir kitokią medžiagą.
12. Kaip matyti iš 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties nuostatų, šalys susitarė, kad ieškovė ieškos atsakovo finansinius poreikius tenkinančio kredito davėjo, tarpininkaus derybose su kredito davėjais, ruoš dokumentus, susijusius su kredito gavimu. Iš aptartų sąlygų vertintina, kad nors atsakovas galėjo turėti lūkestį ieškovės teikiamų paslaugų pasėkoje gauti pageidaujamą kreditą, vis dėlto, šalys nesutarė, jog paslaugų teikimo rezultatas bus atsakovo pasirašyta kredito gavimo sutartis. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ir tai, kada pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį laikoma, kad ieškovė paslaugas suteikė (sutartį įvykdė).
13. 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 dalyje šalys įtvirtino sąlygas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Minėtos sutarties 4.1 punkte sutarta, kad klientas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris lygus 1 proc. (vienas procentas) nuo paskolos sumos suteikiamos klientui pagal pasirašytą paskolos sutartį, bet nemažiau nei 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų 0 ct). Klientas įsipareigoja sumokėti atlyginimą paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo momento ir 4.2 punkto įvykdymo. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad kliento pareiga sumokėti šios sutarties 4.1 punkte nurodytą atlyginimą atsiranda, esant bent vienai iš šių sąlygų: klientas pasirašo paskolos sutartį su paslaugų teikėjo pasiūlytu kredito davėju (4.2.1 punktas); jeigu buvo gautas paskolos davėjo pasiūlymas, klientas išreiškia bet kokia forma sutikimą paskolos davėjo pasiūlymui, po ko buvo pratęstas darbas su paskolos davėju ir gautas garantinis raštas/paskolą patvirtinantis dokumentas, o klientas jo atsisako (4.2.2 punktas). Sutarties 4.2.2.1 punkte nurodyta, kad klientas atleidžiamas pilnai arba dalinai nuo prievolės mokėti sutarties 4.2.2 punkte nurodytą atlyginimą, jei klientas atsisako paskolos dėl pajamų netekties, sveikatos problemų ir kt., jei šios aplinkybės atsitiko ne dėl kliento kaltės.
14. Vadinasi, šalys sutarė, kad paslaugas iš esmės laikys suteiktomis dviem atvejais: 1) jei atsakovas pasirašys paskolos sutartį, arba 2) jei gavęs paskolos davėjo pasiūlymą, atsakovas bet kokia forma sutiks su pasiūlymu, tęs darbą su paskolos davėju ir gaus garantinį raštą ar paskolą patvirtinantį dokumentą, tačiau atsakovas to pasiūlymo atsisakys.
15. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje teigia, kad suteikė atsakovui paslaugas, kaip tai numatyta 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2 punkte, ir pateikė atsakovui sąskaitą už paslaugų apmokėjimą. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad kredito sutartis buvo nepasirašyta dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pasiūlytos kredito sutarties sąlygoms prieštaraujant Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintiems reikalavimams), todėl neturi pareigos apmokėti atlyginimo už paslaugas pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2.1 punktą.
16. Vertinant šalių argumentus, visų pirma svarbu paminėti, kad 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. VIP 2025/04/28-01 Priede Nr. 1 yra nurodytos kliento pageidaujamos kredito gavimo sąlygos, pagal kurias ieškovė įsipareigojo surasti atsakovui kredito davėją (Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.2 punktas, 2.1 punktas). Minėtos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad visas pageidaujamas kredito gavimo sąlygas ir pagrindinius rodiklius bei kitą paslaugų teikimui reikalingą informaciją klientas nurodo sutarties Priede Nr. 1, taip pat klientas pateikia visą reikiamą informaciją paslaugos tiekėjui, siekiant, kad paslaugos tiekėjas galėtų rekomenduoti potencialius kredito davėjus pagal kliento asmeninę ir finansinę padėtį, kliento pageidavimus ir tikslus. Tiek atsakovui pateikta 2025 m. gegužės 22 d. Standartinės informacijos apie kreditą forma, tiek R. kredito unijos pateikta 2025 m. birželio mėn. kredito sutartis, atitinka Priede Nr. 1 atsakovo nurodytas kredito gavimo sąlygas (atsakovas pageidavo paskolos iki 60 000 Eur iki 240 mėn. termino, jam buvo pasiūlyta 50 000 Eur dydžio paskola 120 mėn. terminui, grąžinama anuiteto būdu, kreditą užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai įvykdė įsipareigojimą surasti atsakovui kredito davėją būtent pagal atsakovo pageidaujamas sąlygas.
17. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovui buvo pateikta Standartinės informacijos apie kreditą forma, kurią atsakovas pasirašė 2025 m. gegužės 23 d. elektroniniu parašu. Šioje formoje buvo pateikta informacija apie R. kredito unijos atsakovui siūlomą suteikti 50 000,00 Eur dydžio kreditą ir su kredito gavimu susijusios sąlygos. Minėtos formos įvadinėje dalyje yra nurodyta, kad parengta informacija galioja iki 2025 m. birželio 21 d., išskyrus kredito palūkanų normą. Ši nuostata įtvirtinta ir formos 11 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 22 d. atsakovas gali 30 dienų svarstyti, ar prisiimti atsakomybę imti šį kreditą. Kai iš kredito gavėjo gauna kredito sutartį, atsakovas gali jos nesudaryti iki 2025 m. birželio 21 d. Įvertinus Standartinės informacijos apie kreditą formoje pateiktus duomenis, spręstina, kad ši forma atitinka 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2 punkte numatytą paskolos davėjo pasiūlymą. Sutikti su šiuo pasiūlymu atsakovui buvo suteiktas laikotarpis iki 2025 m. birželio 21 d. Atsakovas sutikimą išreiškė 2025 m. gegužės 23 d. formą pasirašydamas elektroniniu parašu.
18. Vertinant kitas Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2 punkte įtvirtintas nuostatas, matyti, kad su paskolos davėju (šiuo atveju – R. kredito unija) buvo pratęstas bendradarbiavimas ir R. kredito unija atsakovui pateikė 2025 m. birželio mėn. kredito sutartį (sutarties specialiąją ir bendrąją dalis) pagal Standartinės informacijos apie kreditą formoje numatytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame 4.2.2 punkte yra nurodyta, kad viena iš paslaugų apmokėjimo sąlygų yra atsakovui pateiktas arba garantinis raštas, arba paskolą patvirtinantis dokumentas, neįtvirtinant nei garantinio rašto ar paskolą patvirtinančio dokumento formos, nei turinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo pateikta Standartinės informacijos apie kreditą forma, kurios pagrindu vėliau pateiktos R. kredito unijos 2025 m. birželio mėn. parengtos kredito sutarties specialiosios ir bendrosios sąlygos, kuriose nebuvo nurodyta konkreti kredito sutarties data (vadinasi, buvo pateikta sutartis, laukianti pasirašymo, iš esmės garantuojanti, kad kredito sutartyje nurodyto dydžio kreditas atsakovui bus suteiktas), todėl, teismo vertinimu, tokia kredito sutartis atitinka Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2 punkte numatytą paskolą patvirtinantį dokumentą.
19. Atsakovas, gavęs R. kredito unijos 2025 m. birželio mėn. kredito sutartį, nesutiko su sutarties bendrojoje dalyje numatytu 7.7 punktu, todėl kredito sutarties nepasirašė. Kredito sutarties 7.7 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti unijai sutartyje nurodyto dydžio mokestį už prieš terminą grąžintą kreditą skaičiuojant nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos dydžio. Mokestis negali viršyti 3 (trijų) proc. nepasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. Mokestis apskaičiuojamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Mokestis netaikomas, kai kredito gavėjas kreditą ar jo dalį grąžina kintamųjų palūkanų keitimo dieną. Atsakovas 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės darbuotoją, laiške nurodė, kad 2025 m. birželio 4 d. gavo sutartį iš R. kredito unijos, taip pat nurodė, kad grąžinti paskolą palūkanų perskaičiavimo dieną, jo supratimu, yra neįmanoma, taigi atsiranda prievolė mokėti 3 proc. nuo grąžinimo, reikia pakeisti sutartį taip, kad nebūtų prievolės mokėti mokesčių nuo grąžinamos sumos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kredito sutarties bendrosios dalies 7.7 punktas prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 23 straipsnio 4 daliai, todėl kredito davėjui nesutikus šio punkto pakeisti, atsakovas neprivalo apmokėti ieškovės suteiktų paslaugų pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2.1 punktą.
20. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš kredito davėjo gavo informaciją, jog šiuo atveju – išankstinio paskolos grąžinimo atveju – reikia vadovautis kredito specialiųjų sąlygų 2.13 punktu, numatančiu, kad baudos ir kiti sutartyje atskirai neaptarti mokesčiai mokami tokie, kokie jų mokėjimo dieną yra skelbiami R. kredito unijos internetinėje svetainėje. Pagal ieškovės pateiktus šiuo metu skelbiamus R. kredito unijos paskolų įkainius, mokestis už išankstinį paskolos grąžinimą būsto paskoloms, paskolas įkeičiant nekilnojamuoju turtu, netaikomas. Duomenų, paneigiančių tokį išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio skaičiavimą, atsakovas nepateikė.
21. Be to, atsakovas 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Priede Nr. 1 nenurodė išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio nebuvimo kaip esminės pageidaujamos kredito gavimo sąlygos, nors pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos pageidauja, kad ieškovė surastų potencialų kredito davėją, įsipareigojo pateikti Priede Nr. 1 pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 3.1 punktą. Todėl tokios sąlygos neatitikimas atsakovo lūkesčių negali būti laikomas ieškovės atsakomybe. Taip pat, kredito grąžinimo nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui sąlygos buvo pateiktos ir atsakovo 2025 m. gegužės 23 d. pasirašytos Standartinės informacijos apie kreditą formos 9 dalyje, o tai reiškia, kad atsakovas, kuriam išankstinio paskolos grąžinimo sąlygos yra aktualios, turėjo būti su pateikta informacija susipažinęs prieš pasirašydamas minėtą formą, juo labiau, kai susipažinimui su Standartinės informacijos apie kreditą forma buvo duotas terminas iki 2025 m. birželio 21 d.
22. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodyta Vartojimo kredito įstatymo norma, kurios, jo teigimu, neatitinka kredito sutarties 7.7 punktas, yra įtvirtinta Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse (vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino atveju vartojimo kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę į teisingą ir objektyviai pagrįstą kompensaciją už galimas išlaidas; numatyta kompensacija vartojimo kredito davėjui ir paskolos davėjui negali viršyti vieno procento anksčiau nustatyto termino grąžinamos vartojimo kredito dalies, jeigu laikotarpis nuo vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino datos iki sutartos vartojimo kredito sutarties pabaigos datos yra ilgesnis kaip vieni metai. Kitais atvejais kompensacija vartojimo kredito davėjui ir paskolos davėjui negali viršyti 0,5 procento anksčiau nustatyto termino grąžinamos vartojimo kredito dalies). Tačiau atsakovo argumentai bei pateikta teismų praktika dėl kredito sutarčių sąlygų galiojimo ir atitikimo įstatymų reikalavimams nėra aktualūs šioje byloje, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl 2025 m. birželio mėn. kredito sutarties atitikimo teisės aktams, juo labiau, kai kredito sutarties atsakovas nepasirašė, todėl pagal ją atsakovui įsipareigojimai nekyla. Šiuo atveju, toliau sprendžiamas klausimas, ar 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2.1 punkte numatyta išimtis, kuomet atsakovas atleidžiamas nuo prievolės apmokėti suteiktas paslaugas, gali būti taikytina pagal byloje nustatytas aplinkybes.
23. Kaip jau buvo minėta, Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2.1 punktas numato, kad klientas atleidžiamas pilnai arba dalinai nuo prievolės mokėti sutarties 4.2.2 punkte nurodytą atlyginimą, jei klientas atsisako paskolos dėl pajamų netekties, sveikatos problemų ir kt., jei šios aplinkybės atsitiko ne dėl kliento kaltės. Analizuojant šią sutarties sąlygą visų Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties nuostatų kontekste, 4.2.2.1 punkte nurodytos priežastys, dėl kurių klientas gali atsisakyti paskolos ir jam nekiltų prievolė apmokėti už suteiktas paslaugas, teismo vertinimu, yra susijusios tik su tomis aplinkybėmis, kurios neturi ryšio su ieškovės teikiamomis paslaugomis pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį, tokiomis kaip pajamų netektis, sveikatos problemos, jei šios aplinkybės atsitiko ne dėl kliento kaltės. Šiuo atveju, ieškovės pasiūlyto kredito davėjo kreditavimo sutarties sąlygų vertinimas, derybos dėl kredito sąlygų pakeitimo, yra susiję su Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu šalis saistančiais paslaugų teikimo teisiniais santykiais, todėl negali būti laikomi kaip išimtis neapmokėti ieškovės suteiktų paslaugų. Juo labiau, kai ne pati ieškovė suteikia paskolą, todėl negali nuspręsti, kokios galutinės sąlygos bus sutartos kreditavimo sutartyje.
24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai atsakovui išrašė 2025 m. gegužės 27 d. sąskaitą 1 000,00 Eur sumoje už suteiktą finansinio tarpininkavimo paslaugą, pagal Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.1 ir 4.2.2 punktus, kadangi, kaip jau buvo aptarta, atsakovas gavo R. kredito unijos pasiūlymą – Standartinės informacijos apie kreditą formą, su šiuo pasiūlymu sutiko minėtą formą pasirašydamas 2025 m. gegužės 23 d., kaip pats atsakovas nurodė 2025 m. birželio 10 d. elektroniniame laiške, iš R. kredito unijos 2025 m. birželio 4 d. gavo kredito sutartį, kuri laikoma paskolą patvirtinančiu dokumentu, tačiau paskolos davėjo pasiūlymo galiausiai atsisakė, nepasirašydamas kredito sutarties, nesant Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties 4.2.2.1 punkte numatytų išimčių, atleidžiančių nuo apmokėjimo už suteiktas paslaugas.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime rėmėsi praktika iš ne vienos kasacinio teismo bylos, tačiau atsakovo atsiliepime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas). Todėl šiuo atveju atsakovo pateikta teismų praktika nagrinėjamoje byloje nesivadovaujama.
26. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 000,00 Eur skolos priteisimo pagal 2025 m. balandžio 28 d. sudarytą Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. VIP 2025/04/28-01 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 000,00 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnis, 6.720 straipsnio 3 dalis, 2025 m. balandžio 28 d. Finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. VIP 2025/04/28-01 4.1 ir 4.2.2 punktai).
27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
29. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 25,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau nagrinėjamoje byloje mokėtinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis (1 000,00 Eur ieškinio suma x 3,00 proc. x 75,00 proc.), todėl ieškovei grąžintina 2,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
30. Šioje byloje teismas patyrė 18,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) skolos, 5,00 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2,00 Eur (du eurus 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu per „Paysera“ sistemą, žyminio mokesčio užduoties kodas – ZO70356.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėjas Vaidas Kazlauskas