Civilinė byla Nr. e2-6756-1094/2021

Teisminio proceso Nr.2-68-3-02056-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.8

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Elenai Maksimenko, Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovei A. H., ieškovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

atsakovui P. G. (P. G.), atsakovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

trečiajam asmeniui V. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. H. ieškinį atsakovui P. G. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. H.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė A. H. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo P. G. jos naudai materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki baigs aukštąją mokyklą, bet ne ilgiau nei sukaks 24 metai; 2) priteisti iš atsakovo P. G. jos naudai 3300 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. kovo 1 d. (mokslo metų pradžios) iki bylos iškėlimo teisme dienos (šį įsiskolinimą skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ji yra atsakovo P. G. ir byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios V. H. dukra. Iki pilnametystės ieškovė gyveno kartu su šeima ir buvo materialiai visiškai išlaikoma, tačiau po tarp jos ir atsakovo P. G. įvykusio buitinio konflikto, kurio metu atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, ieškovė buvo priversta išeiti iš namų ir apsigyventi pas savo močiutę G. K. Nuo to laiko tėvas nutraukė ir materialinės paramos ieškovei teikimą. Ieškovę materialiai išlaiko mama V. H. bei seneliai V. (V.) ir H. K. Ieškovė pradėjo studijuoti Austrijoje, Vienos universiteto astronomijos fakultete (parengiamajame kurse),  susidūrė su materialiniais sunkumais, kadangi dėl itin aukšto šalies pragyvenimo lygio mamos ir močiutės teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas būtiniems poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties ieškovė derino mokymąsi aukštojoje mokykloje su darbu, kurį laiką dalį dienos dirbo pardavėja, padavėja, registratore, tačiau po kurio laiko dėl itin didelio mokymosi krūvio minėtą darbinę veiklą teko nutraukti. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė keletą kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama prisidėti prie jos išlaikymo, tačiau atsakovas, motyvuodamas, kad jam yra nepriimtinas ieškovės siekis studijuoti pasirinktą specialybę užsienio universitete, tokį prašymą tenkinti atsisakė. Atsakovas pareikalavo ieškovės vykti mokytis į Ukrainą. Ieškovė teigia, kad mokslas šiuo metu jai sekasi gerai, todėl ji apsisprendusi ir toliau studijuoti pasirinktoje mokymo įstaigoje ir paaiškino, jog galimybės dirbti mokymosi periodu ji tikrai neturi. Visą savo laiką ieškovė skiria studijoms. Ieškovė pažymėjo, kad ne tik lanko paskaitas, bet ir skiria nemažai laiko užsiėmimams namuose. Kadangi paskaitos aukštojoje mokykloje vyksta kiekvieną dieną, dėl nuolatinio užimtumo jose ir joms pasibaigus, realios galimybės dirbti, nors ir dalį dienos, ieškovė neturi. Ieškovė nurodė, kad jos motina V. H. augina nepilnametį N. H., gim. (duomenys neskelbtini), o mamos gaunamas per mėnesį pajamas sudaro 600 Eur darbo užmokestis. Močiutė ir senelis yra pensinio amžiaus, gauna nedideles pensijas. Tokiu būdu nei motina, nei seneliai dėl ribotų materialinių ir fizinių galimybių teikti ieškovei reikalingo dydžio išlaikymą neturi galimybių – tam reikalinga atsakovo parama. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus, galėtų patenkinti savo kasdienius poreikius, nei pati ieškovė, nei jos motina neturi, todėl mokymosi aukštojoje mokykloje metu ieškovei yra būtina atsakovo materialinė parama. Tuo tarpu ieškovės išlaidos, susijusios su mokymusi, papildomais užsiėmimais, maitinimusi, aprangos, įsigijimu, o taip pat ir išlaidos būstui per mėnesį sudaro apie 650-700 Eur (maistas – 250 Eur, viršutiniai, apatiniai drabužiai, avalynė – 40 Eur, išlaidos mokymo priemonių, tokių kaip kompiuterinė įranga, sąsiuviniai, rašymo priemonės, transportui ir kt., įsigijimui – 50 Eur, išlaidos būstui – 310 Eur, ryšio paslaugoms – 20 Eur, sveikatos draudimui – 60 Eur, higienos reikmenys, kirpykla – 30 Eur). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nuolatines pajamas gaunantis bei jokių darbingumą ribojančių sveikatos sutrikimų neturintis asmuo.

3.       Atsakovas P. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Taigi, savaime nereiškia, kad galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio 1 dalyje kalbant apie pilnametį išlaikymo subjektą, labai aiškiai nurodomas vaikas, t. y. asmuo, sulaukęs pilnametystės, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nesimoko pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą užsiregistruoti į astronomijos bakalauro studijas ir Vienos universiteto rektoratas 2019 m spalio 2 d. sprendimu nusprendė šį prašymą patenkinti, taip pat nurodė, kad šiuo sprendimu ieškovei leidžiama registruotis į nepaprastųjų parengiamųjų studijų kursą Vienos universitete bei tai, jog baigus aukščiau paminėtą programą, ieškovei bus suteikta teisė registruotis į nuolatines studijas. Kiti ieškovės dokumentai įrodo, kad ji registruota Vienos universiteto parengiamuosiuose kalbos tobulinimosi kursuose nuo 2020 m. spalio 1  d. iki 2021 m. sausio 21 d. ir nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Kurso patvirtinimuose nurodoma, kad kursai yra skirti pasiruošti papildomam (-iems) komisiniam (-s) egzaminui (-ams) komitete ir kurie buvo numatyti universiteto pranešime apie priėmimą į aukštąją mokyklą ir kurį reikia laikyti prieš priimant į įprastinį studijų kursą. Kadangi ieškovė A. H. nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl neturi teisės į išlaikymą.  Atsakovas teigia, kad vaikų priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tiems vaikams tėvų valdžios nebeturi. Ieškovė, būdama pilnametė ir priėmusi sprendimą studijuoti užsienyje, pirmiausia privalėjo protingai apmąstyti visas iš to išplaukiančias pasekmes ir išlaidas. Ieškovė turėjo sužinoti ir įvertinti universiteto reikalavimus ir tam pasiruošti. Be to, atsakovo teigimu, yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad Austrijoje aukštas pragyvenimo lygis. Tai žinodama, ieškovė privalėjo numatyti, iš ko ji pragyvens tiek studijuodama, tiek lankydama užsienio kalbos kursus. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė vienu metu gali ir mokytis, ir dirbti, todėl parama jai nėra reikalinga. Ieškovė neįrodė, kad sąžiningai ir pažangiai mokosi, jos teismui pateikti Vienos universiteto raštai, iš kurių matyti, jog ieškovė sėkmingai baigė vokiečių kalbos kursus, nesudaro pagrindo spęsti apie jos pažangų mokymąsi. Atsakovo nuomone, ieškovė galėjo mokytis vokiečių kalbos ir pasiruošti studijoms mokymosi Lietuvoje pagal vidurinio ugdymo programą metu.

4.       Pasisakydamas apie savo galimybes teikti išlaikymą, atsakovas pažymėjo, kad jo turtinė padėtis nebuvo ir nėra gera, todėl neturi galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Atsakovas nurodo, kad neturi nekilnojamo turto ir gyvena savo motinos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padeda motinai išlaikyti butą ir mokėti už komunalines paslaugas. Atsakovo teigimu, jis turi automobilį GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, t. y. 23   metų senumo, kurio dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Automobilių GOLF vertė rinkoje yra 250-1600 Eur. Atsakovo automobilio rinkos vertė yra apie 500 Eur. Atsakovo teigimu, per 2020 m. jis uždirbo 10 080,56 Eur su mokesčiais, t. y. apie 840 Eur per mėnesį.

Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės mamos auginamas nepilnametis N. H., yra ir atsakovo sūnus, kuriam, kaip nepilnamečiui, atsakovas teikia išlaikymą – apie 120 Eur per mėnesį. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, jog jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Atsakovas turi papildomų išlaidų, jis padeda senai motinai, atostogauja, kiek leidžia lėšos – savo pramogas mėnesiui įvertina 120 Eur. Senas atsakovo automobilis reikalauja nuolatinio remonto, visa tai kainuoja ne mažiau nei 60 Eur per mėnesį. Išlaikymo pilnametei dukrai už užsienio kalbos kursus priteisimas iš esmės pablogins atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra akivaizdu, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas materialiai apsirūpinęs ir yra pajėgus vykdyti įstatymo nustatytą pilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, yra nepagrįstas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl neturi teisės į išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. 

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu studijuoja Vienos universitete nuolatinėse studijose. Pagal teismui pateiktą paskaitų tvarkaraštį matyti, kad užimta visa diena. Ieškovė turi neoficialią galimybę šeštadieniais po 3 valandas prižiūrėti vaikus. Tokiu atveju yra galimybė uždirbti 30 Eur, tačiau ieškovė atkreipė dėmesį, kad vaikai prižiūrimi pagal tėvų poreikį, taigi ne kiekvieną šeštadienį. Ieškovė neturi galimybės dirbti kito darbo, todėl prašo 250 Eur paramos per mėnesį. Ieškovės teigimu, tėvas dirba ir turi galimybę prie paramos prisidėti. Ieškovė paaiškino, kad abu tėvai apie ieškovės norą studijuoti ir tam tenkančius finansus žinojo ir tam neprieštaravo, tačiau, įvykus konfliktui, tėtis pakeitė savo nuomonę ir pageidavo, kad ieškovė studijuotų Ukrainoje, Geležinkeliečių technikume. Šiuo metu ieškovei Vienoje per mėnesį pragyventi reikia apie 700-750 Eur. Ieškovei padeda mama, seneliai, kiti giminaičiai. Ieškovė nurodė, kad ieškojo darbo, tačiau nesėkmingai, nes darbui reikia laiko, kuris skiriamas studijoms. Ieškovės studijų grafikas labai įtemptas, kadangi reikia ne tik lankyti paskaitas, bet ir papildomai ruoštis po paskaitų, todėl galimybės dirbti yra ribotos.  Šiuo metu tėvas moka priteistą 120 Eur laikiną išlaikymą, o iki tol paramos dukrai neskyrė, išskyrus gimtadienio proga dovanotus 100 ar 200 Eur. Ieškovės mama per mėnesį perveda apie 120 Eur, o būnant Lietuvoje, duoda grynųjų pinigų – 300-600 Eur. 

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad dukra mokėsi parengiamuosiuose kursuose, todėl išlaikymo jai nemokėjo. Atsakovas turi nepilnametį sūnų, kurį išlaiko pervesdamas po 120 Eur per mėnesį, tačiau teismui įrodymų apie tai nepateikė. Lietuvoje atsakovas neturi gyvenamojo ploto, gyvena pas vienišą 63 m. motiną, kuri visą laiką dirbo, o šių metų vasarą išėjo į pensiją, atsakovas perka maistą, padarė jos buto remontą. Pasak atsakovo, mamos pensija yra apie 360-380 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis uždirba apie 1500 Eur per mėnesį ir sutiktų skirti dukrai apie 120 Eur per mėnesį. Atsakovas pažymėjo, kad Ukrainoje turi butą, kurį nuomoja už 100 Eur/ mėn., o už nuomą gautus pinigus gauna ieškovė. Techniškai tvarkingo automobilio išlaikymui atsakovas per mėnesį skiria apie 60 Eur. Atsakovas nurodė, kad už sūnų N. gauna 70 Eur per mėnesį valstybės mokamą išmoką, jos (išmokos) dalį perveda sutuoktinei, o kitą dalį išleidžia sūnaus maistui, kitiems daiktams, tačiau į sūnaus sąskaitą šių pinigų neperveda.

7.       Trečiasis asmuo V. H. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas Ukrainoje nuomojamas, bet nuomos pinigų ji dar negauna, kadangi butas buvo remontuojamas iš jos tėvo lėšų ir už nuomą gaunami pinigai naudojami grąžinti skolą už remontą. Atsakovo mama pasakojo trečiajam asmeniui, kad priešingai nei teigia atsakovas, jis mamai nepadeda. Atsakovas gauna nepilnamečiam sūnui N. valstybės mokamą išmoką, bet nesutinka, kad šie pinigai būtų pervesti į N. sąskaitą. Šiuos pinigus (valstybės mokamą išmoką) atsakovas sūnui duoda kaip savo išlaikymą, bet ne kaip sūnui priklausančią valstybės išmoką. Atsakovas iš pradžių rado dukrai vokiečių kalbos korepetitorių, kad dukra būtų priimta į Vienos universitetą, tačiau paskui pakeitė nuomonę ir norėjo, jog dukra mokytųsi Ukrainoje. V. H. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji išlaiko ne tik sūnų, bet ir dukrą, nors atsakovas turi galimybę dukrai teikti paramą. Pasak trečiojo asmens, atsakovas sūnui yra pasakęs, kad uždirba apie 2200 Eur per mėnesį. V. H. teismui nurodė, kad ji dirba už minimalų darbo užmokestį, apie 500 Eur per mėnesį. Gero darbo rasti nepavyksta, kadangi nemoka lietuvių kalbos. Dukrai būnant Lietuvoje duoda jai 300 Eur arba 600 Eur.

8.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai, jis yra įrodytas, ieškinio tenkinimui yra visi pagrindai. Ieškovė šiuo metu studijuoja Vienoje, ir, siekdama įrodyti tiek gaunamas, tiek išleidžiamas lėšas, teismui pateikė banko sąskaitų išrašus. Pateiktos išlaidos reikalingos maistui, mokslams, sveikatos draudimui, bendrabučiui, t. y. apie 1230 Eur per semestrą. Sveikatos draudimui reikalingi 61,43 Eur, o bendrabutis kainuoja 310 Eur. Asmeninės ieškovės išlaidos sudaro apie 200 Eur. Ieškovė iš tėvo išlaikymo negauna, jai padeda mama ir močiutė. Susirasti pajamų šaltinį ieškovei nepavyko, nes darbą turėtų derinti su mokslu, todėl darbui gali skirti tik kelias valandas per dieną ar net savaitę. Ieškovė yra gavusi tik pasiūlymą prižiūrėti vaiką pagal tėvų poreikį. Preliminarios pajamos už šį darbą sudarytų apie 120 Eur per mėnesį, tačiau, kadangi užsakovo poreikiai skirtingi, 120 Eur per mėnesį nėra tiksli suma, kurią ieškovė galėtų gauti. Paskaitų grafikas patvirtina, kad ieškovė yra užimta ir skirti laiko darbui nelabai gali, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovė gali pati save išlaikyti, yra nepagrįsti. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė savo norą studijuoti užsienyje derino su atsakovu, kuris iš pradžių sutiko, bet vėliau pakeitė nuomonę ir pageidavo, jog ieškovė studijuotų Ukrainoje, Geležinkeliečių technikume, tačiau ši specialybė ieškovei neįdomi ir ateityje neperspektyvi. Ieškovė, turėdama europietišką išsilavinimą, kurio ji negautų gimtojoje šalyje Ukrainoje, darbo rinkoje būtų labiau konkurencinga. Be to, ieškovė studijuoja astronomiją, kurios moko ne visi universitetai. Gavusi išsilavinimą, kurį Ukrainoje siūlo atsakovas, ieškovė gautų kur kas mažesnį darbo užmokestį ir negalėtų dirbti visoje Europoje. Studijoms reikia vokiečių kalbos žinių, tačiau ieškovė mokykloje šios kalbos nesimokė, kadangi mokykloje buvo dėstomos anglų kalbos pamokos. Tokiu būdu ieškovei teko papildomai mokytis vokiečių kalbos, todėl, atsakovo argumentas, kad ieškovė turėjo mokytis šios kalbos mokykloje, o ne imti papildomas pamokas, nepagrįstas. Atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė grąžino jai į banko sąskaitą mamos ir močiutės pervestas pinigų sumas, kadangi šios sumos buvo reikalingos gyvenimo Austrijoje pradžioje siekiant įrodyti ieškovės galimybes save išlaikyti. Pasak ieškovės atstovės, aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų prisidėti prie dukters išlaikymo, nenustatytos, todėl darytina išvada, kad atsakovas tiesiog nenori padėti dukrai.

9.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, taip pat paaiškino, kad ieškovė yra veiksni, pilnametė, pati turi įvertinti savo galimybes studijuoti brangioje šalyje. Atsakovas leidimo ieškovei studijuoti užsienyje nedavė. Iš byloje pateikto banko išrašo matyti, kad ieškovei nebuvo reikalinga jos mamos parama. Šis dokumentas patvirtina, kad močiutė teikė ieškovei išlaikymą, tačiau ieškovė šiuos pinigus močiutei grąžino. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovė gali save išlaikyti, dirbdama papildomai. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, jog studijuoja  aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Šiuo metu ieškovės statusas Vienos universitete yra lakinai priimta, pastovios studijos bus tada, jei ji sumokės už studijas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

11.       Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.1921 straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921  straipsnio 3 dalis).

12.       CK 3.192¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

13.       Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama, ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; ir kt.).

14.       Ieškovė, būdama pilnametė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; ir kt.).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

16.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; ir kt.).

17.       Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi Vienos universitete – Vienos universiteto 2019  m. spalio 2 d. nutarimas užregistruoti ieškovę į astronomijos bakalauro studijas, Vienos universiteto 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. vasario 2 d. raštai, kuriuose nurodyta, kad kartu su pranešimu apie priėmimą į universitetą, pranešama, jog ieškovė A. H. 2020-2021 žiemos bei vasaros semestrų metu baigė ir papildomus vokiečių kalbos kursus parengiamojo Vienos universiteto mokymo kursų užsakymu, Vienos universiteto studijų apžvalga, kurioje patvirtinama, jog astronomijos bakalauro programos pradžia yra 2021 m. spalio 1 d.

18.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Šių metų spalio 1 d. ieškovė pradėjo mokytis astronomiją Vienos universitete, pateikė teismui paskaitų tvarkaraštį, iš kurio nustatyta, jog paskaitos (2021 m. spalį) vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio dienos metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė negyvena nuomojamame bute ar pas kitus asmenis, priešingai, jai yra suteiktas studentų bendrabutis, už kurį ieškovė moka kasmėnesinį mokestį. Kaip žinia, bendrabučiai suteikiami būtent studentams, o ne asmenims, nestudijuojantiems universitete. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, kad ieškovė po parengiamųjų universitetinių studijų baigimo mokosi aukštojoje mokykloje ir šiuo atveju atitinka CK 3.1921 straipsnio reikalavimą mokytis aukštojoje mokykloje nuolatinių studijų programoje. Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad ieškovė baigė parengiamuosius kursus, kurių baigimas buvo sąlyga stojant į pasirinktas nuolatines studijas (Vienos universiteto 2019 m. spalio 2 d. nutarimas), todėl 2021 m. spalio 1 d. buvo priimta į astronomijos bakalauro studijas 2021 m. žiemos semestrui. Teismas vertina, kad ieškovė buvo priimta nuolatinėms studijoms, atsižvelgdamas ir į pateiktą 2021 m. spalio paskaitų tvarkaraštį.

19.        Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, turi įvertinti, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

20.       Įstatymų leidėjas CK 3.1921 straipsnyje neįtvirtino tiesioginės pilnamečių vaikų pareigos sąžiningai ir pažangiai mokytis, tačiau tokią pareigą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Pareigos mokytis sąžiningai ir pažangiai nesilaikymas reiškia ir teisės į išlaikymą paneigimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paramos reikalingas pilnametis, ne vyresnis nei 24 m. amžiaus vaikas, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų metiniai įvertinimai yra bent jau patenkinami ir (ar) yra leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; Vilniaus apygardos teismo 2015  m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-755/2015; ir kt.).

21.       Teismas nustatė, kad ieškovė sėkmingai baigė 320 valandų vokiečių kalbos mokymo kursą 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. sausio 29 d. laikotarpiu ir 320 valandų vokiečių kalbos mokymo kursą 2021 kovo 1 d. – 2021 m. birželio 25 d. laikotarpiu (iš viso 640 valandų), kad galėtų mokytis Vienos universitete. Nors ieškovė duomenų apie lankomumą ir (ar) pažangumą nepateikė, tačiau, bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu studijuoja Vienos universitete pagal astronomijos bakalauro programą, baigusi ilgai trukusius parengiamuosius vokiečių kalbos kursus, todėl vertintina, kad ieškovė yra pažangi ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą.

22.       Įstatymų leidėjas CK 3.1921 straipsnyje be pakankamai objektyvių kriterijų (vaiko amžiaus, mokymosi aspekto) papildomai kelia materialinės paramos būtinumo sąlygą, kuri yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kaip studentei ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai ir t.t.). Taip pat  ieškovei studijuojant kitoje šalyje yra reikalinga ir gyvenamoji patalpa, kurios nuoma Austrijoje reikalauja finansinių resursų. Minėta, kad byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovei suteiktą studentų bendrabutį, kurio kaina mėnesiui 2020-2021 studijų metais yra 252 Eur per mėnesį, taip pat Austrijos sveikatos draudimo pažyma, jog ieškovė kas mėnesį turi mokėti 61,43 Eur sveikatos draudimo įnašą. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo ieškovės sąskaitos kiekvieną mėnesį nuskaičiuojami 252 Eur mokėjimai. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovės metinis transporto bilietas kainuoja 350 Eur, t. y. truputį daugiau nei 29 Eur per mėnesį.

23.       Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; ir kt.). Taip pat vertintinas ir ieškovės užimtumas mokymosi įstaigoje.

24.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė studijuodama pajamų negauna arba gali gauti nedideles 30 Eur pajamas per savaitę. Iš teismo posėdžio metu pateiktų ieškovės paaiškinimų ir paskaitų tvarkaraščio spręstina, kad ieškovė dienos metu mokosi universitete, todėl jos galimybės dirbti ribotos. Ieškovė nurodė, kad rado būdų užsidirbti ir prisidėti prie savo išlaikymo šeštadieniais prižiūrėdama vaikus, tačiau tai nėra pastovus darbas, kadangi vaikai prižiūrimi pagal tėvų poreikį. Darbo užmokestis sudaro 30 Eur už vieną dieną, taigi, maksimaliai ieškovė galėtų užsidirbti 120 Eur per mėnesį. Tokiu būdu, ieškovei mokantis universitete užsienio kalba, siekiant tinkamai pasiruošti paskaitoms, jas lankyti, atlikti namų darbus siekiant pažangiai mokytis, galimybės dirbti yra apsunkintos. Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, o nuolatinių pajamų negauna.

25.       Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovei, pažangiai besimokančiai aukštojoje mokykloje, dedančiai pastangas bent iš dalies apsirūpinti reikalingomis lėšomis – susirado darbą ne paskaitų metu, taigi panaudojo tam tikras protingas priemones pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, būtina tėvų parama.

26.       Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

27.       Pirmiausia apie galimybę teikti išlaikymą sprendžiama iš pilnamečio tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir bet kurių kitų pajamų).

28.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvoje atsakovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. H. ir P. G. yra sudarę buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo automobilio vertė – apie 500 Eur. Byloje yra pateikta 2021 m. liepos 19 d. neterminuota darbo sutartis, sudaryta atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini),  kuria atsakovas priimtas (duomenys neskelbtini), taip pat pažyma apie atsakovo darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurių nustatyta, jog atsakovui už 2021 m. rugpjūtį, išskaičius mokesčius ir įmokas, buvo išmokėta 2178 Eur.

29.       Atsakovas, grįsdamas savo turtinę padėtį, taip pat nurodo, kad gyvena pas savo 63 m. amžiaus motiną, kuriai perka maistą, padarė jos buto remontą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

30.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su teismo posėdžio metu atsakovo atstovo išsakytu argumentu, kad ne visas atsakovo darbo užmokestis gali būti laikytinas pajamomis, kadangi didelę jo dalį sudaro dienpinigiai, skirti darbuotojo išlaidoms komandiruotės metu.

31.       Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 23 d. pažymos Nr. 2021-09/01 nustatyta, kad atsakovui 2021 m. rugpjūčio darbo užmokestis sudarė: 1703, Eur darbo užmokestis; 194,24   Eur priedas prie atlyginimo; 1040 Eur dienpinigiai (iš viso 2937,24 Eur), atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, atsakovui buvo išmokėta 2178 Eur.

32.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14  dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos kaip bet kokia kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

33.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Remiantis Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

34.       Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018; ir kt.). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.

35.       Siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą; įrodymais pagrįstą dienpinigių faktinį panaudojimą darbuotojo išlaidoms kompensuoti; ar darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas ir kt.).

36.       Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas elektromontuotoju, gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius. Atsakovo darbo sutarties 1.2. punkte įtvirtinta, kad darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos, ją nustato darbdavys savo nuožiūra. Darbo sutartyje taip pat nustatyta, kad  atsakovui išmokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos išmokos (dienpinigiai), kurios, remiantis pažyma apie atsakovo darbo užmokestį, sudaro didelę atsakovo darbo užmokesčio dalį.

37.       Pagal CK 3.199 straipsnį vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, pažymėta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Tokiu būdu atsakovo gaunami dienpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.

38.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, bei išdėstytas faktines aplinkybes apie atsakovo darbo pobūdį, kad atsakovas neturi nuolatinės darbo vietos, į jo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, byloje surinkti duomenys yra pakankami spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, kuri objektyviai leidžia jam teikti mėnesinį išlaikymą ieškovei. 

39.       Iš byloje esančių duomenų apie trečiojo asmens pajamas nustatyta, kad V. H. dirba UAB (duomenys neskelbtini), o jos mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 642 Eur per mėnesį. Taigi, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės motinos darbo pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo. Remiantis trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, trečiasis asmuo išlaiko ir savo bei atsakovo nepilnametį sūnų N., taip pat pagal išgales remia užsienyje besimokančią dukrą.

40.       Vertinant atsakovo argumentus, matyti, jog iš esmės atsakovas teigia, jog neegzistuoja visos sąlygos, būtinos išlaikymo (paramos) priteisimui, t. y., atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė tiek paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, tiek atsakovo objektyvios galimybės teikti paramą. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, su šiuo teiginiu sutikti neturi pagrindo.

41.       Atsakant į atsakovo argumentą, kad neįrodyta būtinybė teikti išlaikymą (paramą) ieškovei, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

42.       Išanalizavus ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Teismas taip pat nustatė aplinkybes, kad pajamų ieškovė savarankiškai beveik negauna, dirba epizodiškai. Ieškovė į bylą yra pateikusi savo poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad ieškovės poreikių patenkinimui reikalinga apie 650-700 Eur suma. Ieškovė pateikė dalį minėtą sumą pagrindžiančius įrodymų (sąskaitos išrašų, Vienos universiteto dokumentus apie išlaidas bendrabučiui, sveikatos draudimui). Taigi, įvertinus tai, kad ieškovė neturi pajamų bei turto, ir įvertinus jos poreikiams patenkinti reikalingą sumą, darytina išvada, jog ieškovei parama yra būtina, kadangi ieškovė pilnai pati savo poreikių patenkinti neturi finansinių išteklių.

43.       Kaip minėta, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvams, teikiantiems paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvų turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie vaikams tėvų valdžios nebeturi. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

44.       Teismas pripažįsta, kad studijuojant studentai mokosi ne tik paskaitų metu, t. y. mokosi ir tuo metu, kai paskaitų nėra, tačiau teismo vertinimu, ieškovė, priėmusi sprendimą studijuoti brangioje šalyje, būdama pilnametė, negali visų savo išlaidų perkelti tėvams, taip pat turėtų realią galimybę laisvu nuo studijų laiku bent iš dalies dirbti ir gauti bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų. Ieškovė, pasirinkdama studijas Austrijoje, neatsižvelgė į pragyvenimo lygį Lietuvoje ir užsienyje bei tėvų turtinę padėtį, todėl likusia reikalinga pragyvenimui suma Austrijoje ieškovė turi pasirūpinti pati, susirasti darbą ir tokiu būdu gauti pajamas.

45.       Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovės tikslas įgyti išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė mokosi universitete, pamokos vyksta kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, taip pat įvertinus sąlygas, būtinas kokybiškam išsilavinimui įgyti, jog ieškovė taip pat turi ir kokybiškai pailsėti ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5  straipsnis), darytina išvada, kad ieškovė neturi realių galimybių visiškai save išlaikyti besimokydama kitoje šalyje (Austrijoje).

46.       Teismas, vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, vertindamas aplinkybę, jog ieškovė mokosi Austrijoje (kitoje šalyje), tai, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių dirbti, vertindamas, atsakovo gaunamas pajamas, pripažindamas, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą savo pilnametei dukrai, kol ji mokysis aukštojoje mokykloje Austrijoje, sprendžia tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo paramą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės faktinių astronomijos bakalauro Vienos universitete pradžios (2021 m. spalio 1 d.) iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

47.       Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, laiko, kad tokia suma nepablogins atsakovo padėties iš esmės, taip pat pripažįsta, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga.

48.       Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

49.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3300 Eur materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo mokslo metų pradžios 2020 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d.).

50.       Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovės teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.1921 straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2021 m. spalio 1 d., kai, remiantis byloje pateiktais duomenimis (Vienos universiteto studijų apžvalga, kurioje patvirtinama, kad ieškovė laikinai priimta 2021 m. žiemos semestrui, studijų pradžia – 2021 m. spalio 1 d., ieškovės pateiktu 2021 m. spalio paskaitų grafiku, teismo posėdžio metu ieškovės patektais paaiškinimais), ieškovė pradėjo mokytis Vienos universitete astronomijos bakalauro programoje. Kiti ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki tol mokėsi vokiečių kalbos parengiamuosiuose kursuose. Vienos universiteto 2019 m. spalio 2 d. nutarimas patvirtina, kad ieškovės prašymas užregistruoti ją į astronomijos bakalauro studijas yra patenkintas, tačiau ieškovė turi išlaikyti vokiečių kalbos baigiamąjį egzaminą ir jai leidžiama registruotis į parengiamųjų studijų kursą Vienos universitete. Baigus šią programą, ieškovei bus suteikta teisė registruotis į nuolatines studijas. Iš ieškovės pateiktos Vienos universiteto pažymos apie kurso patvirtinimą nustatyta, kad ieškovė sėkmingai baigė pažengusiojo lygio mokymo valandų kursą. Vienos universiteto registracijos parengiamajam kursui  pažymos patvirtina, kad ieškovė kursus lankė 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. birželio 25 d. laikotarpiais. Nurodyti byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovė parengiamųjų kursų metu dar nesimokė universitete pagal astronomijos bakalauro programą, o tik rengėsi studijoms aukštojoje mokykloje, t. y. nestudijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Tokiu būdu ieškovė, besimokydama parengiamuosiuose vokiečių kalbos kursuose, nepateko į ratą asmenų, kurie pagal CK 3.1921 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti išlaikymą būdami pilnamečiai.

51.       Teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, netenkina ieškovės prašymo priteisti jai 3300 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52.        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53.       Teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų (priteistas išlaikymas už mokymąsi Vienos universiteto astronomijos bakalauro programoje metu, atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą). 

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1   dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl, tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti periodines išmokas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu, iš atsakovo priteistina 40,50  Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis.

55.       Byla teisme buvo baigta nagrinėti 2021 m. lapkričio 29 d., o  2021 m. gruodžio 10 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma apie ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos dydį – 872,80 Eur.

56.       Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalys).

57.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

58.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016; ir kt.).

59.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformali CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016; ir kt.).

60.       Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017; ir kt.).

61.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad advokatės Jolitos Urbaitytės prašymas apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. H., surašytas 2021 m. gruodžio 8 d. Teismas, atsižvelgia, kad advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) sieja  ne pavaldumo, bet sutartiniai santykiai (advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų). Dėl šios priežasties Tarnyba apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sužinojo tik advokatei pateikus dokumentus, todėl vertina, kad Tarnyba pažymą apie išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, pateikė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ne dėl neatidumo, todėl remiasi šia pažyma spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

62.       Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, sprendžia, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina pusė antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, t. y. 436,40 Eur (872,80 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63.       Byloje pateiktas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal atsakovo atstovo advokato pateiktus dokumentus (DOK-107116) atsakovas patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimus tenkinus 50 procentų, atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Eur (600 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). 

64.       Nagrinėjamu atveju teisme patirta 10,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies, 50 proc. šios sumos – 5 Eur priteisiama iš atsakovo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66  straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

 Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

65.               Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. G. (P. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei A. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. G. (P. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 436,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 40 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo P. G. (P. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 5 (penki) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš ieškovės A. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. G. (P. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Irena Bielskytė