Civilinė byla Nr. 2S-217-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18805-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29268-1043/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/02598, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas prašė panaikinti 2019 m. spalio 14 d. priimtą antstolės patvarkymą Nr. S-19-36-26364 bei nurodymą Nr. S-19-36-26363 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0036/19/02598 vykdymą.

2.       Nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-19-36-26364 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, reikalaujantis iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, taip pat tą pačią dieną buvo duotas nurodymas Nr. S-19-36-26363 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjo nuomone, įvertinus tai, kad jam nustatytas neįgalumas su didelių specialiųjų poreikių lygiu, jam teikiama nuolatinė slauga, o pateikiami medicininiai dokumentai patvirtina sudėtingą sveikatos būklę, egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnyje numatytą galimybė antstoliui visiškai sustabdyti vykdomąją bylą.

3.       Antstolė 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vykdomąją bylą Nr. 0036/19/02598 su pareiškėjo skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/02598 priėmė. Nutarė kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti (duomenys neskelbtini) pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Įpareigojo Kauno apygardos prokuratūrą apie atitinkamos procedūros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu inicijavimą / neinicijavimą nedelsiant informuoti teismą. Civilinę bylą Nr. 2YT-29268-1043/2019 sustabdė.

5.       Nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. M1-13-498/2018 dėl 3 153 982,86 Eur turtinės žalos priteisimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-498/2018 baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukė, nurodant, kad pareiškėjui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika, pareiškėjui yra konstatuota įgyta (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę pareiškėjas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pareiškėjui nebuvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės dėl to, kad byloje buvo nustatyta, jog jam konstatuota sunkios demencijos eiga yra negrįžtamo bei progresuojančio pobūdžio ir nėra keltinų jo psichikos būklės pagerėjimui gydymo tikslų, jo psichikos būklės pagerėjimas mediciniškai nėra tikėtinas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis darbo skyrius 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. balandžio 5 d. neterminuotai nustatė pareiškėjui didelių specialiųjų poreikių lygį. Pareiškėjas savo skundą dėl antstolės veiksmų grindžia sunkia savo sveikatos būkle, t. y. skunde nurodo, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad išvardytos ligos yra lėtinės, sunkios ir dauguma nepagydomos, dėl to jis negeba pasirūpinti savimi. Teismas laikė, kad yra pakankamai objektyvių duomenų apie pareiškėjo galimą negebėjimą suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, todėl teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti (duomenys neskelbtini) pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo skundą tenkinti arba atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Šia nutartimi pareiškėjo padėtis yra ne palengvinama, o pasunkinama, kadangi nutarties vykdymas tik dar labiau apsunkintų pareiškėjo sveikatos būklę – jam papildomai tektų vykti į specializuotas institucijas, kas nepagerintų nei sveikatos būklės, nei finansinės padėties.

6.2.       Skundžiant patvarkymą nebuvo prašoma įvertinti pareiškėjo veiksnumo. Skunde buvo nurodoma, jog pareiškėjas serga nepagydomomis lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti išleidžiamos pakankamai didelės piniginės lėšos, todėl pareiškėjas neturi galimybės dirbti ir padidinti savo pajamas. Šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos vykdymo ir susidariusios skolos išieškojimo iš pareiškėjo, o ne dėl jo veiksnumo nustatymo.

6.3.       Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra teisinio pagrindo naikinti patvarkymą ir nurodymą, tuomet prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Net ir netenkintus pareiškėjo skundo jo padėtis būtų lengvesnė, nei vykdant skundžiamą nutartį ir inicijuojant pareiškėjo pripažinimą neveiksniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas buvo sustabdytas nutarus kreiptis į prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti pareiškėjo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). 

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens užtikrinant psichinę negalią turinčio asmens teises civiliniame procese, yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt. Saugant pirmiau nurodytas vertybes, turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp jų ir kitų ne mažiau svarbių vertybių: civilinėje byloje dalyvaujančio asmens teisės į privatumą, reikalaujančios, kad asmens privatumas nebūtų ribojamas nesant teisėto pagrindo, ir teisės į teisminę gynybą, reikalaujančios, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Minėta pusiausvyra bus užtikrinta tik teismui kiekvienu atveju laikantis proporcingumo principo, kuris reiškia, kad teismo aktyvumas siekiant pašalinti abejones dėl galimo civilinėje byloje dalyvaujančio asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti yra būtinas tik išimtiniais atvejais ir yra pagrįstas tiek, kiek jis yra paremtas pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįstomis teismo abejonėmis dėl galimo asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

10.       Įvertinęs byloje esančius duomenimis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra objektyvių ir pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad pareiškėjas galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Tokią išvadą teismas daro iš Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-498/2018, nurodytų duomenų, iš kurių matyti, jog atlikus pareiškėjui teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – spalio 20 d. ekspertizės akte buvo pateiktos išvados, kad pareiškėjui konstatuojama (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nustatytos sunkios demencijos eiga yra negrįžtamojo bei progresuojančio pobūdžio (b. l. 19-33); 2019 m. lapkričio 6 d. medicininių dokumentų išrašo, kuriame tarp kitų pareiškėjui nustatytų diagnozių yra nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini), baudžiamojo proceso metu atliktos ekspertizės akte pateikta išvada, jog pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai, jog demencijos eiga yra negrįžtamojo bei progresuojančio pobūdžio, sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl galimo pareiškėjo negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šių objektyvių duomenų pagrindu kilusios abejonės dėl pareiškėjo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, atsižvelgiant į jau minėtą kasacinio teismo išaiškinimą (žr. nutarties 9 punktą), suponavo pirmosios instancijos teismo pareigą reaguoti į psichikos negalią turinčio pareiškėjo globos poreikį ir inicijuoti tolesnį pareiškėjo veiksnumo tyrimą bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

11.       Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad, priėmęs tokį procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenims apie pareiškėjui diagnozuotą sunkią demenciją, dėl kurios jis galimai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pats nesiėmė spręsti klausimo dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu, tik inicijavo tolimesnį pareiškėjo veiksnumo tyrimą ir tuo atliko savo kaip valstybės institucijos pareigą užtikrinti psichinę negalią turinčio asmens teisių apsaugą. Ar yra pagrindas pradėti asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą, spręs prokuratūra, kuri sprendimą dėl to priims savarankiškai, nes pirmosios instancijos teismo nutartis jos neįpareigoja to daryti. Antstolės veiksmų (neveikimo) teisėtumas ir skundo argumentų pagrįstumas bus įvertinti atnaujinus bylos nagrinėjimą išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, ir išnagrinėjus bylą iš esmės.

12.       Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi yra tik pasunkinama pareiškėjo padėtis, kadangi pareiškėjui papildomai tektų vykti į specializuotas institucijas, kas nepalengvintų nei sveikatos būklės, nei finansinės padėties, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Jeigu bus pradėta pareiškėjo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu procedūra, reikės teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą, atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tai pareikalaus laiko ir, tikėtina, finansinių sąnaudų, kiek tai susiję su nuvykimu į vertinimą atliksiančias įstaigas. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo manyti, kad dėl inicijuoto tolimesnio pareiškėjo veiksnumo tyrimo gali pablogėti pareiškėjo sveikatos būklė ar kad tai turės reikšmingos įtakos pareiškėjo turtinei padėčiai, t. y. kad dėl to gali nukentėti pareiškėjo interesai. Priešingai,  tolimesnio pareiškėjo veiksnumo tyrimo metu nustačius, kad pareiškėjas negali suprasti savo veiksmų esmės ar juos valdyti ir dėl to pripažinus pareiškėją neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose gyvenimo srityse, išsprendus globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo klausimą, bus užtikrinta tinkama pareiškėjo teisių ir interesų apsauga ir jo tinkamas atstovavimas tiek šioje civilinėje byloje, tiek jo atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje.

13.        Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Virginija Gudynienė