Civilinė byla Nr. e2-8238-1205/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00111-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 27 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gitanai Bajarūnaitei, Vaigai Aleksandravičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“ atstovui advokatui Daliui Vaičuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Montavita“, trečiajam asmeniui A. L. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas A. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Montavita“ 439,80 Eur žalą, 25,18 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apskrities policijos komisariate (toliau – ir PK) buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje atsakovės UAB „Montavita“ darbuotojo A. L. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų. Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad A. L. 2023 m. kovo 24 d. 10.00 val., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Įvažiuodamas į automobilių plovyklą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, todėl vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui A. T. priklausantis mikroautobusas FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl padarytos žalos ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, kuri pagal draudimo sutartį atliko žalos administravimo procedūrą ir nustatė, kad patirta žala dėl apgadinto automobilio FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta 439,80 EUR. Ieškovas ne kartą žodžiu ragino atsakovę geruoju įvykdyti savo prievolę, tačiau atsakovė nesutiko to padaryti, kadangi vyko teisminis ginčas dėl eismo įvykio. Net pasibaigus teisminiams ginčams dėl administracinio nusižengimo, atsakovė nesutiko geruoju atlyginti padarytos žalos

3.       Teismo posėdžio metu ieškovas A. T. pateiktą ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Montavita“ teikia valymo paslaugas. 2023 metų kovo mėnesį su savo autobusiuku atvyko į UAB „Montavita“ plovimo paslaugos. Darbuotojus perspėjo, kad jeigu bus per maža anga ir autobusiukas netilps, į plovyklą nevarytų. Automobilį paliko, jie patys įsivarė ir išsivarė mašiną. Po kiek laiko jam paskambino, jis susimokėjo už paslaugą. Pasiėmė autobusiuką ir išvažiavo. Po kelių dienų dirbo pasilipęs aukščiau ir pastebėjo, kad viršutinė galinė autobusiuko stogo dalis ir žibintas yra subraižyti. Iš apačios to nesimatė. Stogo galinis žibintas yra viename lygyje su stogu. Buvo nubrauktas tiek stogas, tiek žibintas. Atvažiavęs į UAB „Montavita“ kreipėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau jie nesutiko. Buvo nuvykęs du kartus. Išsikvietė policiją, kuri ant plovyklos įvažiavimo angokraščio viršutinės dalies rado autobusiuko dažų likučių. Autobusiukas buvo draustas. Draudimas paskaičiavo sumą, tačiau jos neišmokėjo, nes neviršijo 500 Eur. Pasiūlė kreiptis į žalą padariusį asmenį. Žalą draudimas paskaičiavo pagal jo siųstas nuotraukas, atvykę nebuvo. Šiai dienai autobusiukas nėra suremontuotas, yra pakeistas „stop“ žibintas, kurį įsigijo naują, sumokėjo virš 30 Eur. Autobusiukas yra 2005 metų. Autobusiukas iki įvykio turėjo kėbulo defektų, korozijos židinių, mašina buvo naudojama kiekvieną dieną. Jo žmona autobusiuką vairuodavo retai, buvo vairavusi iki įvykio nustatymo. Po įvykio važiavo su autobusiuku, tačiau nevažiavo tokiomis vietomis, kad autobusiuką liestų šakos. Yra įsitikinęs, kad iki autobusiuko varymo į servisą stogas nebuvo nubrauktas, nes dirbo pasilipęs ir matė, kad sugadinimų nebuvo.

4.       Atsakovė UAB „Montavita“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė teikė plovimo paslaugą ieškovui priklausančiai transporto priemonei, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad automobiliui buvo padaryta žala dėl atsakovės darbuotojų veiksmų, byloje nėra. Transporto priemonės įvarymo plauti metu pats asmuo nedalyvavo ir nematė įvykio aplinkybių. Ieškovas į atsakovę dėl apgadintos transporto priemonės ir į policiją kreipėsi ne tą pačią dieną, o praėjus penkioms dienoms, kuomet nebuvo galima objektyviai nustatyti įvykio aplinkybių. Nurodė, kad nėra atlikta transporto priemonės apgadinimų ekspertizė, netikrinta, ar jie padaryti plovyklos įvažiavime, ar kitur, netikrinta sugadinimų prigimtis ir periodas. Netikrinta, ar nėra plovyklos įvažiavimo medžiagų pėdsakų, nevertintas plovyklos įvažiavimas ir ar ant jo nėra transporto priemonės dažų pėdsakų. Draudikas pranešime nurodė, kad jis vertino nurodytus automobilio apgadinimus ir žalą skaičiavo 439,80 Eur, tačiau žalos byloje draudikas neatliko UAB „Montavita“ civilinės atsakomybės nustatymo tyrimo. Ieškovas pripažino, kad tam tikrą laiką transporto priemonę naudojo ir jo sutuoktinė, buvo vietose, kur yra medžio šakų, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant, kad transporto priemonės sugadinimų tikroji ir tiksli prigimtis nėra nustatyta.          

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Montavita“ atstovas advokatas Dalius Vaičiulis parodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nebuvo taip, kad ieškovas būtų matęs transporto priemonės stogą iki nuplovimo paslaugos suteikimo. Nors ieškovas prašo visus defektus pripažinti kaip ieškovės darbuotojo padarytą žalą, nėra duomenų, kad šie defektai neegzistavo iki paslaugos suteikimo, taip pat nėra duomenų, kad šie defektai būtų nustatyti iš karto po paslaugos suteikimo. Po paslaugos suteikimo iki defektų nustatymo praėjo mažiausiai savaitė. Žalos atsiradimo kriterijus nebuvo atidžiai vertintas. Ieškovas reikšdamas ieškinį turi įrodyti, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltų veiksmų. Taip pat turi įrodyti žalos dydį. Autobusiukas buvo senas, jau ir iki įvykio turėjo kėbulo defektų. Niekas negali pasakyti, kad ieškovo nurodyti defektai atsirado būtent kaip įvykio pasekmė, kad jų nebuvo anksčiau. Vien paties incidento faktas nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė, nenustatyta, ar tikrai dažai ant plovyklos įvažiavimo angokraščio ir autobusiuko yra tie patys. Taip pat draudikas neatliko ekspertinio vertinimo. Pažymėjo, kad korozijos židiniai neatsiranda taip greitai, kaip teigia ieškovas. Neatmestina, kad ieškovas savo transporto priemonę galėjo naudoti kaip pakopą palipėjimui. Be to transporto priemonę naudojo ir ieškovo sutuoktinė. Byloje yra daug abejonių, kurios liko nepaneigtos.

6.       Tretysis asmuo A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

7.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 24 d. UAB „Montavita“ darbuotojas A. L., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui įvažiuodamas į automobilių plovyklą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, todėl vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas A. T. priklausantis automobilis FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir PK) 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta 10 Eur bauda. Dėl padarytos žalos ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO, kuri atliko žalos administravimą ir nustatė, kad dėl apgadinto automobilio FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patirta 439,80 Eur žala. Žalos sąmata atlikta pagal vidutines rinkos kainas pagal ieškovo draudimo bendrovei pateiktas fotonuotraukas.

8.       Ieškovas A. T. prašo iš atsakovės UAB „Montavita“ priteisti draudimo bendrovės nustatytą žalą, kuri kilo dėl atsakovės darbuotojo veiksmų.

9.       Atsakovės manymu, nors atsakovės darbuotojui buvo taikyta administracinė atsakomybė, tačiau nebuvo tirta transporto priemonės sužalojimų visuma ar jų atsiradimo aplinkybės, todėl turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių ieškovas nėra įrodęs.

Dėl žalos atlyginimo

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

11.       Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.

12.       Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo A. L. dirbo pas atsakovę UAB „Montavita“ nuo 2017 m. kovo 15 d. detalių tiekėjo pareigose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio valymo paslaugų, kurias suteikė atsakovės darbuotojas A. L.. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kai buvo įvaromas ieškovo automobilis į atsakovės plovyklą, trečiasis asmuo A. L. tuo metu atliko savo darbines funkcijas, automobilį plovė darbo metu, atliko darbdavio jam pavestą įpareigojimą nuplauti kliento atvarytą automobilį.

14.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo išsakyta nuomone, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos duomenys, kurioje yra priimtas įsitesėjęs teismo sprendimas, negali būti naudojami šioje byloje kaip prejudicinis faktas. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje, prejudicialumo civilinėje byloje, yra nurodęs, kad nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 23 punktas).

15.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-212-952/2023 teismas nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L., kuris šioje byloje dalyvauja trečiojo asmens teisėmis, skundą dėl jo atžvilgiu priimto PK nutarimo ir nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti trečiojo asmens, t. y. atsakovės UAB „Montavita“ darbuotojo A. L., veiksmai, todėl paliko PK nutarimą nepakeistą. Trečiojo asmens skundo netenkino ir Šiaulių apygardos teismas.

16.       Minėtoje administracinio nusižengimo byloje teismo galutiniu procesiniu sprendimu buvo nustatyti UAB „Montavita“ darbuotojo A. L. neteisėti veiksmai. Taigi atsakovės darbuotojo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Nors administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukta ne atsakovė, o jos darbuotojas, tačiau iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų darbo metu sukeltą žalą, be to administracinio nusižengimo ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovo reikalavimo iš dalies sutampa. Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio nusižengimo byloje nustatyti neteisėti atsakovės darbuotojo veiksmai šioje byloje turi prejudicinio fakto galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 24 punktas).

17.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo išsakyta pozicija, kad ieškovo automobilis galėjo būti apgadintas ne pas atsakovę plovykloje. Šiuos atsakovės atstovo teiginius paneigia administracinio nusižengimo bylos, kuri yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad UAB „Montavita“ darbuotojas A. L., turėdamas bendrąją pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš įvažiuodamas į automobilių plovyklą nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad įvažiuoti į plovyklą yra saugu, privalėdamas įsitikinti, kad garažo angos aukštis yra pakankamas mikroautobusui įvaryti, šios pareigos nesilaikė, dėl ko buvo apgadinta nukentėjusiajam A. T. priklausanti transporto priemonė ir padarytas administracinis nusižengimas.

18.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Montavita“ atstovas advokatas Dalius Vaičiulis ne kartą paminėjo, kad šioje byloje nėra nustatyta, jog ant atsakovės plovyklos viršutinio angokraščio esantys dažų likučiai yra būtent nuo ieškovės mikroautobuso stogo, be to nei administracinio nusižengimo byloje, nei kreipiantis į teismą ieškiniu nebuvo atklikta šių dažų ekspertizė, kuri neginčijamai šį faktą paliudytų. Teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad vietomis stebimi pilkos spalvos dažai, kurie vizualiai atitinka mikroautobuso spalvą. Pažymėtina, kad kiekviena bylos šalis gali rinktis, kaip įrodinėti ieškinį ar atsikritimus į jį. Nors atsakovės atstovas kėlė abejones dėl ant plovyklos angokraščio esančių dažų ir ieškovo automobilio dažų tapatumo, siekdamas įrodyti išsakytas abejones, ekspertizės skirti neprašė, nors tokią galimybę turėjo, o ieškovas ieškinį pasirinko įrodinėti kitomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

19.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė argumentus, kad ieškovo mikroautobusas galėjo būti apgadintas ir kitoje vietoje. Nurodė, kad nuo plovimo paslaugų suteikimo iki automobilio stogo pažeidimų pastebėjimo praėjo savaitė, ieškovas tuo laikotarpiu automobilį naudojo, galėjo ant jo ir pats pasilipti, nubraižyti stogą važiuodamas pro medžių šakas, be to šiuo automobiliu naudojosi ir ieškovo žmona. Teismas šiuos atsakovės atstovo argumentus vertina tik kaip gynybinę poziciją, nes juos paneigia administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai iš kurių matyti, kad įvažiavimo į plovyklą aukštis yra 2,22 m., automobilio aukštis yra 2,21 m., automobilio galinis STOP žibintas yra įskilęs, įvažiavimo į autoplovyklą anga žemėja, be to tuoj po eismo įvykio A. L. parodė, kad jis automobilį varė ne į mikroautobusams skirtą garažą, todėl galėjo automobilį ir apgadinti. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad mikroautobuso apgadinimai yra arčiau galo, mikroautobusas yra aukštėjantis į galą, padaryti apgadinimai atitinka eismo įvykio metu padarytus apgadinimus. Nesutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad mikroautobuso stogo dažai taip nusidėvėti galėjo ne dėl įvykio, bet dėl paties automobilio senumo. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atstovo argumentais, nes juos paneigia byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad dalis stogo įbrėžimų yra aprūdiję, o dalis yra neaprūdiję.

20.       Ieškovas, pagrįsdamas savo ieškinio sumą, pateikė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo žalos sąmatą, iš kurios matyti, kad dėl automobilio stogo apgadinimo yra padaryta 439,80 Eur žala. Sąmata sudaryta įvertinus darbų, medžiagų, automobilio dalių kainas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad žala buvo nustatyta ieškovui draudimo bendrovei nusiutus automobilio foto nuotraukas, automobilio draudimo atstovas automobilio vizualiai neapžiūrėjo, žalą nustatė iš ieškovo pateiktų duomenų. Su tokiu žalos dydžio paskaičiavimu nesutinka atsakovė, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti paskaičiuotos sąmatos teisingumu. Iš sąmatos matyti, kad ji parengta apskaičiavus stogo paruošimo dažymui ir dažymo darbus, taip stogo žibinto kainą, kuri sąmatoje nesiekia 30 Eur, jo keitimo darbus. Teismui nėra pateikta duomenų, kad sąmatoje apskaičiuotų automobilio nubraižyto stogo remonto darbų kaina būtų neproporcingai didelė, todėl teismas vertina, kad draudimo bendrovė, kaip profesionali žalos paskaičiavimo bei atlyginimo organizacija, pagrįstai paskaičiavo defektų pašalinimo kainą.

21.       Teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti: atsakovės darbuotojo kaltė bei neteisėti veiksmai įrodyti administracinio nusižengimo byloje, atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojo darbo metu padarytą žalą, yra priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovės darbuotojo veiksmų, nustatytas žalos dydis, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės UAB „Montavita“ ieškovo naudai priteistina 439,80 Eur žala už apgadintą transporto priemonę.

22.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 25,18 Eur kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

23.       Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistini 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (464,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymu nurodytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis).

25.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 622 Eur bylinėjimosi išlaidas: 600,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 22 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, nėra neprotingo dydžio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos ieškovui iš atsakovės.

26.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2023 m. spalio 12 d. pakeitimo įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. T. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“, įmonės kodas 303243804, ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-       439,80 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 80 ct) žalą,

-       25,18 Eur (dvidešimt penkių eurų 18 ct) palūkanas,

-       5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (464,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

-       622,00 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja                                                                                                              Kristina Račkauskienė