Baudžiamoji byla Nr. 2K-77-1073/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28275-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.2; 2.2.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, L. J. gynėjo advokato Egidijaus Labucko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio.
Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu L. J. dėl nusikaltimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu panaikintas Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, L. J. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, L. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. J. buvo kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį padaręs dvi nusikalstamas veikas:
1.1. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų sutikimo ir leidimo, įgijo devynių svetimų banko „KeyBank“, esančio JAV, debetinių mokėjimo kortelių „MasterCard“ duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (mokėjimo kortelės numerį, naudotojo vardą ir pavardę, galiojimo laiką, VCC/CVC kodą), t. y. mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2019 lapkričio mėn., VCC/CVC 066, naudotojas M. K.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2017 m. rugsėjo mėn., VCC/CVC 785, naudotojas E. C.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2018 m. sausio mėn., VCC/CVC 996, naudotojas D. M.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2020 m. balandžio mėn., VCC/CVC 716, naudotojas S. W.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2021 m. kovo mėn., VCC/CVC 360, naudotojas E. S.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2019 m. liepos mėn., VCC/CVC 101, naudotojas B. B.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2019 m. lapkričio mėn., VCC/CVC 374, naudotojas J. J.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2021 m. sausio mėn., VCC/CVC 936, naudotojas R. S.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2021 m. kovo mėn., VCC/CVC 767, naudotojas B. F.. Šiuos duomenis neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 8 d. 15.48 val. ir neteisėtai perdavė, būdamas nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. 15.47 val. iki 2017 m. kovo 8 d. 15.48 val., kortelių duomenis įkeldamas į svetainės www.altenen.com forumą „Master non vbv“, pasinaudodamas savo galinio tinklo įrenginiu su interneto prieiga – kompiuteriu „Asus G73J“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su standžiuoju disku „Seagate“, modelis ST9500420AS, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 500 GB.
1.2. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų sutikimo bei leidimo, įgijo keturių svetimų banko „Credit Agricole“, esančio Prancūzijoje, debetinių mokėjimo kortelių „MasterCard“ duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (mokėjimo kortelės numerį, naudotojo vardą ir pavardę, galiojimo laiką, VCC/CVC kodą): t. y. mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2017 m. lapkričio mėn., VCC/CVC 848, naudotojas M. R.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2018 m. rugsėjo mėn., VCC/CVC 205, naudotojas M. R.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2017 m. gegužės mėn., VCC/CVC 596, naudotojas F. B.; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2018 m. lapkričio mėn., VCC/CVC 439, naudotojas J. V.. Šiuos duomenis neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 6 d. 14.24 val. ir neteisėtai perdavė, būdamas nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 6 d. 13.43 val. iki 14.24 val., kortelių duomenis įkeldamas į svetainės web.icg.com savo paskyrą, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nenustatytu galinio tinklo įrenginiu su interneto prieiga.
2. Pirmosios instancijos teismas L. J. išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika. Toks sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltinime nurodyti trylikos mokėjimo kortelių duomenys, kuriais neva neteisėtai disponavo L. J., yra tikri ir jų pakanka realiai finansinei operacijai inicijuoti, o jų tariami naudotojai ar kredito įstaigos nėra išreiškę sutikimo jais naudotis.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. L. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują. Teismas pripažino esant įrodyta, kad L. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis neteisėtai, neturėdamas elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų sutikimo ir leidimo, įgijo devynių svetimų banko „KeyBank“, esančio JAV, debetinių mokėjimo kortelių „MasterCard“ duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, – mokėjimo kortelės numerį, naudotojo vardą ir pavardę, galiojimo laiką, VCC/CVC kodą, šiuos duomenis neteisėtai laikė ir neteisėtai perdavė, kortelių duomenis įkeldamas į svetainės www.altenen.com forumą „Master non vbv“, pasinaudodamas savo galinio tinklo įrenginiu su interneto prieiga – kompiuteriu „Asus G73J“ su standžiuoju disku „Seagate“, ir keturių svetimų banko „Credit Agricole“, esančio Prancūzijoje, debetinių mokėjimo kortelių „MasterCard“ duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, – mokėjimo kortelės numerį, naudotojo vardą ir pavardę, galiojimo laiką, VCC/CVC kodą, šiuos duomenis neteisėtai laikė ir neteisėtai perdavė, kortelių duomenis įkeldamas į svetainės web.icg.com savo paskyrą, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu asmens, kuriam byla nutraukta, L. J. gynėjas advokatas Egidijus Labuckas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas leistinais, patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais duomenimis, išdėstytos tikėtinos išvados dėl L. J. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, taip esmingai pažeistos BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas.
4.2. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus tyrėjo E. G. (E. G.) tarnybinio pranešimo pagrindu. Jame užfiksuota, kad iki pradedant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta informacija apie L. J. internetines paskyras, elektroninio pašto dėžutes, su šiomis paskyromis ir elektroninio pašto dėžutėmis susietus telefono numerius, IP adresus, iš kurių buvo jungtasi prie paskyrų ar elektroninio pašto dėžučių, telefonų ir IP adresų priklausomybę, prisijungimo prie paskyrų laiką, iš paskyrų skelbiamos informacijos turinį. Ši informacija susijusi su privačiu asmens gyvenimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, šio straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Atsižvelgiant į minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos pobūdį, akivaizdu, kad ji galėjo būti gauta tik iš subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, arba specialia tvarka panaudojant technines priemones ir slapta kontroliuojant bei fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinį, t. y. atliekant žvalgybos veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 ir 10 straipsniuose. Minėti veiksmai gali būti atliekami tik esant motyvuotai teismų pirmininkų ar įgaliotų teisėjų nutarčiai (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis). Teisėtai gautą žvalgybinę informaciją panaudojant baudžiamajame procese turi būti laikomasi tvarkos, nustatytos Rekomendacijose dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) (patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383) (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 22, 24, 25 punktuose nustatyta, kad: nusprendus baudžiamajame procese panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas; kriminalinės žvalgybos informacija nesurašant protokolo gali būti fiksuojama dokumente, atitinkančiame BPK 95–96 straipsnius, tuo atveju, jeigu nėra galimybės surašyti protokolą; informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gali būti panaudojama tik surašius protokolą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras privalo užtikrinti, kad baudžiamojoje byloje, iki perduodant ją į teismą, būtų kriminalinės žvalgybos veiksmų, nustatytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9–15 straipsniuose, atlikimo teisinis pagrindas, t. y. teisėjų motyvuotos nutartys, kriminalinės žvalgybos vadovo, įgalioto pavaduotojo ar prokuroro nutarimai (Rekomendacijų 27 punktas).
4.3. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (Kriminalinės žvalgybos įstatymo) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį (žvalgybinį) tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-697/2016).
4.4. Byloje nėra duomenų apie tyrėjo E. G. tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos gavimo pagrindą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teisme apklausti E. G., tyrėjas T. J. ir ikiteisminį tyrimą atlikusi O. G. (buvusi T.) negalėjo nurodyti tokių duomenų gavimo pagrindo. Nors gynyba į tai atkreipė dėmesį, kaltinimą palaikę prokurorai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad informacija apie L. J. buvo renkama teisėtai. Neteisėtai renkant informaciją buvo pažeistos L. J. teisės į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ir visi tyrimo metu gauti duomenys nėra leistini įrodymai.
4.5. Kaltinimas dėl devynių banko „KeyBank“ debetinių mokėjimo kortelių duomenų neteisėto įgijimo iš esmės buvo grindžiamas tik minėtu E. G. tarnybiniu pranešimu ir jo priedu (momentinėmis tinklalapio www.altenen.com nuotraukomis, kuriose nebuvo duomenų, leidžiančių identifikuoti L. J. ar jo naudojamus galinius įrenginius). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šiame tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis įrodymais, nesilaikė iš Kriminalinės žvalgybos įstatymo kylančių reikalavimų ir esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas įrodymu pripažino Izraelio nacionalinio kibernetinių nusikaltimų skyriaus pateiktą informaciją, kad L. J. į tinklalapį www.altenen.com įkėlė trijų asmenų mokėjimo priemonių duomenis. Tačiau šie duomenys neatitinka teisėtumo reikalavimų: jie gauti pažeidžiant susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis tvarką, nustatytą BPK 66 straipsnyje, kadangi nenurodyta, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remiantis Izraelyje buvo renkama informacija apie L. J. ir ja keičiamasi su Lietuvos teisėsaugos įstaigomis. Šių duomenų apie daug anksčiau buvusius įvykius negalima patikrinti, jie nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių ir pripažinti įrodymais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus teisėtumo, sąsajumo ir patikimumo reikalavimus, tai sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą.
4.7. Pagal teismų praktiką asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018). BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas gali būti tik tikrų svetimų debeto kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, kuriais teisėti naudotojai neišreiškė sutikimo naudotis tretiesiems asmenims ir kuriais pasinaudojant galima inicijuoti finansines operacijas. Šis nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas patikimais ir pakankamais įrodymais, t. y. turi būti gauta oficiali informacija, kad kaltinime nurodytos debeto kortelės realiai buvo išduotos, taip pat informacija apie tokių kortelių naudotojus, numerius, kodus, galiojimo laiką, duomenų praradimo aplinkybes (kad teisėti naudotojai neleido naudotis duomenimis).
4.8. Byloje nėra oficialių duomenų, kad kaltinime nurodytos banko debeto kortelės buvo realiai išduotos asmenims ir jomis galima buvo inicijuoti finansines operacijas. Teismas tinklalapyje www.binlist.net esančią informaciją laikė patikima, nors byloje nėra duomenų, kam šis tinklalapis priklauso, kas jį administruoja, iš kur ir kokią informaciją gauna, kaip ji tvarkoma ir t. t., o tinklalapis neapžiūrėtas. Vien bylos baigtimi suinteresuotų policijos pareigūnų T. J. ir O. G. parodymai apie šio tinklalapio patikimumą neturi objektyvaus pagrindo, jų patikrinti nėra galimybės. Visuotinai žinoma, kad bankai viešai prieinamoms svetainėms banko paslaptį sudarančių duomenų apie banko korteles ir jų turėtojus neteikia.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė versijos, kad L. J., dalyvaudamas kompiuteriniuose žaidimuose, forumuose ir internetinėse parduotuvėse, naudojo atsitiktinai tinklalapiuose sugeneruotus neegzistuojančių mokėjimo kortelių duomenis, be pagrindo atmetė pirmosios instancijos teismo posėdyje atliktos apžiūros duomenis apie tai, kad atsitiktinai sugeneravus neegzistuojančių mokėjimo kortelių duomenis ir juos patikrinus tinklalapyje www.binlist.net buvo gautas rezultatas, o tai reiškia, jog šis tinklalapis akivaizdžiai nėra patikimas.
4.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi T. J. parodymais apie tai, kad tinklalapis www.validcc.su yra tikrų mokėjimo kortelių birža. Pažymėtina, kad T. J. parodė, jog kratos metu rastus proteinus, papildus L. J. pirko iš tinklalapio www.validcc.su, taigi jame prekiaujama ne tik banko kortelių duomenimis, bet ir legaliomis prekėmis. Byloje nėra objektyvios informacijos apie šį tinklalapį, jis neapžiūrėtas, jo turinys nežinomas. Be to, neaišku, kaip teismo išvadas dėl L. J. kaltės patvirtina jo susirašinėjimas ISQ paskyroje su vartotoju „E.“ ir jame minimos frazės „dropo, reikia UK“, „įmečiau už 600 svarų du pakabukus“, „nei vieno valid.cc nėra“.
4.11. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis www.validcc.su pirko mokėjimo kortelių duomenis kaip kuponus ir apsipirko svetainėje „Eobot Ine“. Tačiau teismas neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo buvo nutrauktas, kai dar L. J. nebuvo pakeitęs parodymų. Kaltinimai dėl neteisėto mokėjimo kortelių duomenų įsigijimo tinklalapyje www.validcc.su jam nebuvo pareikšti. L. J. paaiškino, kad iš tikrųjų šiame tinklalapyje mokėjimo kortelių duomenų nepirko, o save apkalbėjo bijodamas sulaikymo ir suėmimo. Kaltinime nurodyta, kad nenustatyta, iš kur L. J. tokius duomenis įgijo. Apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas savo išvadoms, aprašydamas nustatytą L. J. nusikalstamą veiką, duomenų gavimo šaltinio ir aplinkybių nenurodė. Iš bylos medžiagos (išskyrus pirminį E. G. tarnybinį pranešimą) neaišku, kokie kiti leistini įrodymai leidžia teigti, kad devynių banko „KeyBank“ mokėjimo kortelių duomenis L. J. įkėlė pasinaudodamas kompiuteriu „Asus G73J“.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Kančiauskienė atsiliepimu į asmens, kuriam nutraukta byla, L. J. gynėjo advokato Egidijaus Labucko kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį byloje pradėtas 2017 m. birželio 8 d. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta informacija apie L. J. nusikalstamas veikas disponuojant svetimomis mokėjimo priemonėmis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius ir juos nurodžius tarnybiniame pranešime. Tyrimą pradėjęs pareigūnas, apklausiamas teisme, neprisiminė šaltinio duomenų, kuriuos nurodė tarnybiniame pranešime. Ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas remiantis duomenimis, gautais atlikus kriminalinę žvalgybą.
5.2. Kriminalinės žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Rekomendacijų 17.1 papunktis nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Rekomendacijų 19 punktas detalizuoja kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdus: pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją (19.1 papunktis); perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą (19.2 papunktis); surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą (19.3 papunktis). Tad pagal teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į siekiamus procesinius tikslus, išskiriami du kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai – kai tokia informacija panaudojama tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kai tokia informacija panaudojama baudžiamojoje byloje kaip duomenys (įrodymai), kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
5.3. Sistemiškai aiškinant Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas darytina išvada, kad šiais dviem atvejais taikytinas skirtingas teisinis režimas: pirmuoju atveju informacija įforminama pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją (Rekomendacijų 19.1 papunktis) ir priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Rekomendacijų 17.1 papunktis), o tolesniame procese tyrimui reikšmingi duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Antruoju atveju, siekiant naudotis kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija kaip įrodymais (t. y. suteikti kriminalinės žvalgybos metu surinktai informacijai įrodymų kokybinę išraišką), būtina laikytis Rekomendacijose nustatytų šios informacijos perkėlimo į ikiteisminio tyrimo bylą ir jos įforminimo procedūrų (Rekomendacijų 20, 22, 25 ir kt. punktai). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu, o tolesniame procese duomenys buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka, laikytina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl neteisėtai inicijuoto ikiteisminio tyrimo ir jo metu surinktų duomenų neleistinumo yra nepagrįsti.
5.4. Reikalavimai teismams, nagrinėjantiems bylą, patikrinti faktinius ir teisinius pagrindus atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei jų atlikimo tvarkos laikymąsi yra susiję su situacijomis, kai kriminalinės žvalgybos duomenys „perkeliami“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (pvz., kasaciniame skunde nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-697/2016, taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-129-976/2019, 2K-168-139/2015). Nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visi kiti duomenys byloje buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatytais veiksmais.
5.5. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendį dėl pirmojo epizodo (dėl devynių banko „KeyBank“ debeto kortelių duomenų) grindė ne vien tik tarnybiniu pranešimu, bet BPK nustatyta tvarka užfiksuotų įrodymų visuma (BPK tvarka taikytų procesinės prievartos priemonių rezultatais, dokumentais, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų T. J., O. G. parodymais (nuosprendžio 22–24 punktai). Todėl nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir visi tyrimo metu gauti duomenys nėra leistini įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir 2017 m. gruodžio mėn. į ikiteisminio tyrimo bylą pateiktą tyrimui svarbią informaciją, gautą iš Izraelio teisėsaugos institucijų. Ši informacija gauta remiantis Europos Tarybos Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų (toliau – Konvencija) (Izraelio ratifikuota 2016 m. gegužės 9 d., įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos ratifikuota 2003 m. birželio 23 d., įsigaliojo 2004 m. kovo 18 d.), kurios 26, 35 straipsniai nustato galimybę šalims be išankstinio prašymo perduoti kitai šaliai informaciją, gautą per savo pačios atliekamus tyrimus, jeigu ji mano, kad tokios informacijos atskleidimas padėtų ją gavusiai šaliai pradėti arba atlikti tyrimą ar nagrinėti bylas dėl pagal šią Konvenciją nustatytų nusikaltimų arba paskatintų tą šalį pateikti prašymą bendradarbiauti. Taigi informacija iš Izraelio teisėsaugos institucijų buvo gauta ir panaudota esant teisiniam pagrindui, nepažeidžiant BPK 66 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir teismai pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis kitų įrodymų kontekste.
5.6. Nesutiktina su kasatoriaus tvirtinimu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytos mokėjimo priemonės buvo realiai išduotos asmenims ir kad jomis buvo galima inicijuoti finansines operacijas. BK 214 straipsnio dispozicija nustato keletą alternatyvių šio nusikaltimo dalykų. Šiai bylai aktualų nusikaltimo dalyką – elektroninių mokėjimo priemonių duomenis – įstatymas apibūdina papildomais privalomai nustatytinais požymiais – jie turi būti kaltininkui svetimi ir pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, rėmėsi išsamia ir visapusiška bylos duomenų analize (nuosprendžio 21–24 punktai). Nors kasatorius kvestionuoja interneto svetainės www.binlist.net pateikiamų duomenų patikimumą, pažymėtina, kad analogiško pobūdžio bylose šiais duomenimis taip pat remiamasi (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1287-806/2018). Be to, teismas šiuos duomenis palygino su liudytojų T. J., O. G. parodymais, procesinės prievartos priemonių taikymo metu gautais rezultatais ir kt. Teismo vidinį įsitikimą sustiprino ir procesiniais veiksmais surinkta informacija apie L. J. lankytas svetaines www.validcc.su, www.altenen.com, taip pat procesiniuose dokumentuose užfiksuotas intensyvus L. J. naršymas internete, rodantis ypatingą susidomėjimą internete skelbiamais duomenimis apie galiojančias svetimas kredito korteles (skelbimų turinys: „valid visa“, „fresh visa card still live“, „very high balance Denmark Visa kill now valid for 2k“), ir susirašinėjimuose vartojamas žargonas (pvz., „dropai“ – žargoniškas pasakymas, reiškiantis asmenį, kuriam pervedamos neteisėtu būdu įgytos lėšos) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-312/2016).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Asmens, kuriam nutraukta byla, L. J. gynėjo advokato Egidijaus Labucko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu
7. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK KP NNTV PS) tyrėjo E. G. tarnybinio pranešimo pagrindu, o jame yra su L. J. privačiu asmens gyvenimu susijusių duomenų (internetinių paskyrų, elektroninio pašto, telefonų numerių, IP adresų ir kitos informacijos). Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia informacija apie L. J. buvo renkama teisėtai, atliekant žvalgybos veiksmus, nurodytus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 ir 10 straipsniuose, taigi, kasatoriaus nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir visi tyrimo metu gauti duomenys nėra leistini įrodymai. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
8. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Įgyvendinant BPK nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110), kurių 5 punkte įtvirtinta, kad sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos yra: 1) rezoliucija, 2) tarnybinis pranešimas, 3) prokuroro reikalavimas, 4) nutarimas; 6 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją dokumente, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai; pagal 6.2 papunktį rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti užrašoma kitame prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybiniame pranešime, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; pagal 61 punktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
9. Pagal Lietuvos Respublikoje veikos padarymo metu galiojusius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 10 dalį kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys; pagal 6 straipsnio 2 dalį, jeigu turima informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektus, kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę, be kita ko, naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, kai pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija (1 punktas); naudoti technines priemones bendra tvarka (2 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kriminalinės žvalgybos subjektų teisės, kai yra šio įstatymo nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai ir yra gauta prokuroro ar teismo sankcija. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (tarp kurių ir BK 214 straipsnyje nustatyta veika), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
10. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu) 17.1 papunktyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Rekomendacijų 19 punkte detalizuoti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai: 1) pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją; 2) perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą; 3) surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą.
11. Nagrinėjamu atveju L. J. pateikti kaltinimai susiję su veiksmais elektroninėje erdvėje. Pagal Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą policija, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama kibernetinių incidentų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, užkardymą ir tyrimą, renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių, įskaitant ir atvirų šaltinių žvalgybą internete. Kai ikiteisminio tyrimo įstaiga gavo apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie tinklalapio www.altenen.com stebėseną, kurios metu nustatyti ir L. J. veiksmai elektroninėje erdvėje (Rekomendacijų 19.1 papunktis), t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. 15.47 val. iki 2017 m. kovo 8 d. 15.48 val. devynių mokėjimo kortelių duomenis įkėlė į svetainės www.altenen.com forumą „Master non vbv“, ji buvo išdėstyta 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities VPK KP NNTV PS tyrėjo E. G. tarnybiniame pranešime. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad svetainė www.altenen.com yra antrinio lygio, visuotinai neprieinama svetainė, vadinamasis tamsusis internetas („Darknet“). Atitinkamai kasatoriaus nurodyti privatūs duomenys (internetinių paskyrų, elektroninio pašto, telefonų numerių) buvo prieinami šios svetainės naudotojams ir lankytojams. O kaip nustatyta Rekomendacijų 24 punkte, nesurašant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (kaip nustatyta Rekomendacijų 19.3 papunktyje) baudžiamajame procese gali būti panaudojama iš kriminalinės žvalgybos informacinių sistemų ar atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nenaudojant techninių priemonių gauta informacija.
12. Pagal minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją įgaliotas asmuo – šio skyriaus vyresnioji tyrėja O. T., vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą (rezoliuciją) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (ir 215 straipsnio 1 dalį) (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 6.2 papunktis, 61 punktas). Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalimi, tą pačią dieną apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta prokurorui. Taigi nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Rekomendacijų 17.1 papunktis), t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius, apie tai nurodžius tarnybiniame pranešime ir įgaliotam asmeniui užrašius rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, kaip teisingai nurodoma prokuroro atsiliepime, informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos metu, buvo panaudota tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toliau ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka.
13. Kadangi kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl jiems netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Tokie reikalavimai yra taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys „perkeliami“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-129-976/2019).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tinkamai, nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
15. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas, kadangi: nepagrįstai pripažino įrodymais E. G. tarnybiniame pranešime (ir jo priede) nurodytus duomenis dėl banko „KeyBank“ mokėjimo kortelių duomenų įgijimo; tinkamai nenustatė, kad kaltinime nurodytos mokėjimo kortelės buvo realiai išduotos asmenims ir jomis galima buvo inicijuoti finansines operacijas; be pagrindo tinklalapyje www.binlist.net pateikiamą informaciją laikė patikima; įrodymu pripažino Izraelio nacionalinio kibernetinių nusikaltimų skyriaus pateiktą informaciją apie L. J. veiksmus tinklalapyje www.altenen.com; rėmėsi liudytojo T. J. parodymais apie tai, kad tinklalapis www.validcc.su yra tikrų mokėjimo kortelių birža. Dėl padarytų esminių proceso teisės pažeidimų buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 214 straipsnio 1 dalis.
16. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – L. J., liudytojų policijos pareigūnų E. G., O. G., T. J. parodymus, L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2017 m. birželio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-23659 su priedu, 2018 m. rugsėjo 26 d. tarnybinį pranešimą, 2017 m. rugsėjo 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą, kratos ir apžiūros protokolus, kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad nepadaryta BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių turinti veika. Šis sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių inkriminuotų nusikaltimų dalyką, t. y. kad kaltinime nurodytų trylikos mokėjimo kortelių duomenys, kuriuos L. J. neva neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė, yra tikri, jų pakanka realiai finansinei operacijai inicijuoti, o tariami šių kortelių naudotojai ar kredito įstaigos nėra išreiškę sutikimo tretiesiems asmenims naudotis kortelių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtų mokėjimo kortelių tikrumas buvo patikrintas vieninteliu būdu – svetainėje www.binlist.net, o liudytojai O. G. ir T. J. negalėjo paaiškinti, kodėl kortelių tikrumui nustatyti buvo pasirinkta ši svetainė. Be to, teisiamajame posėdyje teismui atlikus veiksmus: „Google“ paieškos sistemoje pagal užklausą „Credit Card Generator“ pateiktą svetainę fakepersongenerator.com (kurioje galima sugeneruoti mokėjimo kortelių duomenis) sugeneruotos „MasterCard“ kortelės (Nr. 5207442164235719, CVV2 – 785, galiojimas iki 2022 m. sausio mėn., priklauso G. V.) numeris buvo įvestas www.binlist.net svetainėje ir ši svetainė patvirtino, kad tokia mokėjimo kortelė išduota Suriname. Teismas padarė išvadą, kad banko kortelių tikrumas svetainėje www.binlist.net negali būti nustatytas.
17. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog kaltinime nurodytų mokėjimo priemonių duomenys yra tikri, o svetainėje www.binlist.net pateikiama informacija yra patikima, ir pripažino esant įrodyta, kad L. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Šis teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad: L. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad mokėjimo kortelių duomenis įsigijo www.validcc.su; 2017 m. rugsėjo 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotame L. J. susirašinėjimo su vartotoju „E.“ turinyje taip pat nurodoma, kad mokėjimo kortelių duomenis jis įsigijo www.validcc.su; liudytojas T. J. patvirtino, jog www.validcc.su yra svetimų mokėjimo priemonių birža, kuri garantuoja, kad joje parduodamos tik tikros kortelės; liudytoja O. G. parodė, kad mokėjimo kortelių duomenų tikrumas paprastai nustatomas per viešai prieinamus interneto šaltinius (www.binlist.net, www.bincodes.com ir kt.), ir jei banko kortelės yra JAV, trečiųjų šalių piliečių, ne Europos Sąjungos, teisinės pagalbos prašymai dažniausiai nesiunčiami.
18. Taigi teismų sprendimuose priešingai įvertintas duomenų, gautų naudojant viešai prieinamus interneto šaltinius (www.binlist.net, www.bincodes.com ir kt.), patikimumas.
19. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas.
20. Teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).
21. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.
22. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.
23. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėtas įgijimas, laikymas, perdavimas ar realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nustačius, jog svetima mokėjimo priemonė ir šios mokėjimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, yra tikri. Aktualu, kad mokėjimo priemone yra laikoma personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 27 punktas). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir elektroninių atsiskaitymų būdų įvairovę, mokėjimo nurodymui inicijuoti gali būti pakankami, be kita ko, mokėjimo kortelės numeris, naudotojo vardas ir pavardė, galiojimo laikas bei CVV/CVC kodas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti nusikalstamos veikos dalyko požymiai turi būti nustatyti ir pagrįsti byloje surinktų patikimų įrodymų visuma, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų nepakanka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išvada dėl mokėjimo priemonės (jos duomenų) tikrumo, atitinkamai nusikalstamos veikos padarymo ja disponuojant, negali būti pagrįsta iš esmės vien tik tinklalapio www.binlist.net rezultatais. Nors šio tinklalapio teikiama paslauga (mokėjimo kortelių metaduomenų paieška) yra vieša, tačiau iš įvairių vietų gaunamų ir tinklalapio pateikiamų duomenų šaltinis yra nežinomas; kai kurie tinklalapio pateikiami duomenys yra grindžiami prielaida; į tai, kad ši paslauga gali turėti trūkumų, atkreiptas dėmesys ir pačiame tinklalapyje. Kadangi tinklalapis pateikia informaciją tik apie mokėjimo kortelę išdavusią įstaigą (pagal kortelės numerio 6 ar 8 skaičius) ir kai kuriuos kitus kortelės duomenis, naudojantis šia paslauga negali būti nustatyti jos savininko duomenys, kortelės galiojimo laikas. Šią aplinkybę patvirtina ir T. J. parodymai, kuriuose pažymima, jog pateikus kortelės numerį www.binlist.net yra nustatomas tik mokėjimo priemonės išleidėjas (bankas) ir valstybė.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir netinkamai teisiškai įvertino L. J. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ištirtus bylos įrodymus ir, remdamasis vien L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų T. J. ir O. G. parodymais, nepagrįstai pripažino, kad kaltinime inkriminuotų elektroninių mokėjimo priemonių duomenų tikrumas abejonių nekelia. Tiek L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kad mokėjimo kortelių duomenis jis įsigijo www.validcc.su kaip dovanų kuponą, siekdamas pigiau įsigyti prekes), tiek liudytojų T. J. (kad tinklalapis www.validcc.su yra svetimų mokėjimo priemonių birža, kurioje garantuojama, kad joje parduodamos tik tikros kortelės) ir O. G. parodymai (kad mokėjimų kortelių duomenų tikrumas paprastai nustatomas per viešai prieinamus interneto šaltinius – www.binlist.net, www.bincodes.com ir kt.), kurie akcentuojami apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog kaltinime L. J. inkriminuotų mokėjimo kortelių duomenų tikrumas pagal byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tinkamai nenustatytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstant L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį yra netikslumų: L. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog, svetainėje www.validcc.su išsirinkęs vieną mokėjimo kortelę (o ne mokėjimo korteles, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas), ją pirko kaip dovanų kuponą, tikėdamasis, jog su šia kortele galės įsigyti pigiau prekes (2 t., b. l. 106). Byloje esanti iš Izraelio nacionalinio kibernetinių nusikaltimų skyriaus pateikta informacija, kad į tinklalapį www.altenen.com „L.“ įkėlė trijų asmenų mokėjimo priemonių duomenis, taip pat niekaip nepatvirtina BK 214 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad svetainėje www.binlist.net pateikiama informacija yra patikima, padaryta remiantis vien liudytojų O. G. ir T. J. nuomone. Patikimų ir pakankamų duomenų apie esminę įrodinėtiną aplinkybę, kad L. J. inkriminuotos mokėjimo priemonės priklauso jose nurodytiems fiziniams asmenims ir kad jie nedavė sutikimo tretiesiems asmenims disponuoti mokėjimo priemonių duomenimis, byloje nėra.
26. Patikrinusi teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė