Civilinė byla Nr. e2-185-670/2020
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00712-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.;
(S)
2.5.4.1.; 2.5.4.10.; 3.1.7.4.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,
sekretoriaujant A. L.,
dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovui advokatui Daliui Mecelicai,
atsakovei R. M. ir jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms R. M. ir G. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. rugsėjo 13 d. testamentą, patvirtintą Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą atsakovėms G. Š. ir R. M. negaliojančiu nuo jo išdavimo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas V. K.. Po mirties paaiškėjo, kad mirusysis 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino Seredžiaus seniūnijos seniūnė, tačiau minėtu laiku jo tėvas dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Byloje pateiktas atsakovės R. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, tėvas sirgo onkologine liga, tačiau jis nebuvo silpnaprotis ir suvokė aplinką.
Atsakovė G. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovę byloje atstovavo advokatas Gvidas Byčius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 51 straipsnio 1-2 dalys, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).
Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama, po jos mirties visi vaikai palikimo atsisakė, manydami, kad mirus tėčiui bus paprasčiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) mirė brolis, tėvas mirė (duomenys neskelbtini) po mėnesio paskambino sesuo ir pasakė, kad reikia važiuoti dėl palikimo ir tik tada sužinojo, kad yra surašytas testamentas. Jis nustebo, nes niekada tėvas apie testamentą nebuvo kalbėjęs. Jis sirgo onkologine liga, taikoma spindulinė terapija, buvo psichiškai nestabilus, beveik nesikeldavo iš lovos, nesuvokdavo aplinkos, slaugės negalėdavo ilgiau padirbti, nes buvo sunku. Jo įsitikinimu būdamas tokios būsenos tėvas negalėjo parašyti testamento. Psichikos sutrikimai pasireiškė nuo 2014 m., palaipsniui situacija blogėjo, vežiojo tėvą į ligonines, 2015 m. buvo atlikta kompiuterinė tomografija, jam „aptemdavo sąmonė“, nesuprasdavo kas su juo darosi, nusikalbėdavo, sveikata ypač pablogėjo (duomenys neskelbtini) pavasarį mirus broliui. Jo pageidavimas, kad turtas būtų likęs visiems lygiomis dalimis. Tėvas turėjo ginklą, tikriausiai turėjo ir leidimą. Byloje pateiktas testamentas rašytas ranka, tekstas galimai padiktuotas seserų, parašas panašus į tėvo. Tėvas gyveno vienas, jam padėdavo slaugės, judėjo sunkiai (2019 lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 40 sek. – 32 min. 35 sek.).
Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. tėvas siūlė valdyti sodybą vienam, siūlė kompensaciją, tačiau jis nesutiko. Tėvas savo ranka surašė testamentą, pasiėmęs registrų centro dokumentus parašė unikalius numerius ir pats išsikvietė seniūnę. V. K. jokia psichine liga nesirgo, turėjo net leidimą ginklui. 2016 m. jam buvo diagnozuotas vėžys, prieš operaciją klausė kaip norėtume pasidalinti palikimą, ieškovas sakė, kad jam tų griuvenų nereikia. Samdė slaugytojas, tėvas sirgo tik onkologine liga, jokių psichinių sutrikimų jam diagnozuota nebuvo. Nuo 2019 m. vasario 5 d. buvo gydytas Kauno onkologinėje ligoninėje, vėliau Jurbarko ligoninėje. Kai tėvui nepavyko susitarti dėl turto, jis paliko turtą pagal vertę. Tėvas visada turėjo atmintį, bendravimas buvo normalus, jis visada suvokė realybę, gydytojai niekada nesakė, kad jis buvo sutrikusios psichikos, tėvas turėjo leidimą laikyti ginklą. 2015 m. jam buvo nustatyti tam tikri sutrikimai, tai nurodyta medicininiuose dokumentuose, jis kreipėsi dėl skausmų žarnyne, buvo atlikti išsamūs tyrimai. Atminties sutrikimais niekada nesiskundė, jis žinojo savo praeitį, šeimos istoriją. Jis nenorėjo, kad ieškovas sužinotų apie testamentą dėl jo ūmaus charakterio. Tėvas turėjo turto dokumentus iš registrų centro. Į gydymo įstaigas lydėdavo ji, veždavo ir ieškovas, slauga rūpinosi visi pagal savo galimybes. Į seniūniją tėvą nuvežė anūkas A. M.. Testamentas buvo surašytas ranka, seniūnijos darbuotoja jį atspausdino kompiuteriu. Nuo 2016 m. slaugytoja D. Ž. jam padėdavo, pagamindavo maistą, sutvarkydavo buitį, tėvas su lazdele vaikščiojo. Kodėl skyrėsi ranka rašytas ir spausdintas testamentas ji nežino (2019 lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 40 sek. – 53 min. 30 sek.).
Papildomai atsakovė paaiškino, kad kai išsikvietė tėvukas seniūnę jos tikrai nebuvo, buvo slaugytoja. Jis prašė anūko, kad nuvežti į seniūniją, gal seniūnė ne taip suprato. Lieka prie savo parodymų. Tėvukas pasakė, kad pateikė rankraštį ir, kad reikia važiuoti į seniūniją pasirašyti, sudaryto testamento ji nematė (2019 lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 28 min. 15 sek. – 01 val. 32 min. 02 sek.).
Liudytoja N. D. (V. K. gydytoja) teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. buvo sunkus ligonis, vėliau jam nustatytas žarnyno vėžys, nustatytas slaugos poreikis, o prieš gyvenimo pabaigą sveikata buvo pagerėjusi. Ji nuvykdavo į namus, pamatuodavo spaudimą, paimdavo kraują, išrašydavo vaistus nuo skausmo, miego. Prieš nustatant slaugą jis gulėjo ligoninėje, nustatyta smegenų atrofija, buvo augliai, nebuvo aišku išplitimas į odą ar smegenis. Kauno klinikinėje ligoninėje 2015 m. birželio 17 d. buvo atliktas kompiuterinis galvos tyrimas, diagnozė smegenų aterosklerozė, t. y. protinės veiklos susilpnėjimas. Kada gulėjo ligoninėje 2015 m. birželio mėnesį, buvo konsultuotas psichiatro, buvo skirti antipsichotiniai vaistai, tačiau namuose tokių vaistų jis nenaudojo, dažnai būna, kad vyresnio amžiaus žmogus išvežtas iš namų sunegaluoja. Neįgalumo nustatymo tarnyba nustato slaugos poreikį. Slaugos poreikis buvo nustatytas dėl demencijos, t. y. dėl silpnaprotystės. 2019 m. liepos 29 d. pažyma išrašyta sūnaus prašymu. Klaipėdoje yra psichiatrų centras, jie tik pagal tokias diagnozes nustato. V. K. slaugos poreikis nustatytas 2015 m. liepos 24 d. Klaipėdos NDNT, psichiatrai siunčia į tokias komisijas. Dėl onkologinės ligos slaugos poreikis turėtų būti nustatytas Tauragės neįgalumo nustatymo tarnyboje. Dokumentus komisijai suruošė psichiatrai, jie tik pateikė turimus duomenis, pateikė Barthel indeksą, tuo metu V. K. buvo tikrai silpnas. Jis pažindavo juos visada, buvo momentų kada sunkiai orientavosi. Sveikata buvo ir pagerėjusi, buvo laikotarpis kada ligonis buvo labai sunkus, kankino skausmai (2019 lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 05 sek. – 01 val. 12 min. 20 sek.).
Liudytoja R. P. (Seredžiaus seniūnijos seniūnė), teismo posėdžio metu parodė, kad buvo iškvietimas į namus pas V. K., dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Jį matė pirmą kartą, nustatė asmenybę, žmogus išreiškė norą, viską buvo surašęs ranka, sakė, kad serga onkologine liga. Patvirtino žodžiu, buvo viskas smulkmeniškai surašyta. Kiek prisimena ją atvykti kvietė į namus, atrodo, kad dukra. Vyras sėdėjo lovoje ir skaitė knygą, buvo gyvybingas, kartu buvo moteris, R. M. ar slaugytoja. Ji patikrino testamente nurodytus duomenis, pažiūrėjo kokių duomenų dar trūksta ir važiavo į seniūniją surašyti testamento kompiuteriu, paskui grįžo į vietą ir vietoje žmogus pasirašė, užregistruota notarinių veiksmų žurnale. Ji į seniūniją grįžo viena, kad V. K. būtų seniūnijoje neprisimena. Jie neturi kompiuterio vietoje, todėl sugrįžo į seniūniją Paprastai testamentus surašo greitai, jei žmogus turi visus dokumentus. Tos šeimos nežinojo, kad taip smulkiai viską surašo jos praktikoje nėra dažnai. Prie testamento pateikė žemės dokumentus, namų pastatų dokumentus, asmens kodus. Iškvietimai į namus žurnale nėra registruojami. Abejonių dėl veiksnumo niekas nesukėlė, pasakojo apie ligą, sakė, kad gero regėjimo. Ji testamentą tvirtino tą pačią dieną, ji įrašė traktoriaus duomenis (2019 lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 12 min. 40 sek. – 01 val. 26 min. 15 sek.).
Liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016 m. pavasario slaugė ligonį, gamino jam maistą, tvarkė kambarius. Apie testamentą nieko nežinojo. Jis sunkiai vaikščiojo, skaitydavo knygas, kartais būdavo piktesnis. Pats sugebėdavo įsijungti kompiuterį, atsiliepti ar skambinti telefonu. Santykiai su sūnumi būdavo visokie, jis vežė į ligoninę, pirko maistą ir vaistus. Ar jai būnant buvo atvykusi seniūnė tiksliai pasakyti negali, atrodo, kad nebuvo. Kartais jam pasivaidendavo, yra sakęs, kad prie lango atėjo V., kartais elgesys būdavo keistas, pripažindavo, kad susapnavo, kartą skambino atsakovei, kad sunku prižiūrėti. Prižiūrėdavo visą parą, nepalikdavo vieno, reikėdavo paduoti vaistus, vartojo nuo skausmo, širdies, kartais raminamuosius. Kartais būdavo neramus, sakydavo „nenoriu gyventi“, „nusibodo“, kad yra miręs jo sūnus suvokdavo. Atsisakė darbo, nes pačiai atsirado problemų dėl sveikatos. V. K. judėjimas buvo apsunkintas, jis kalbėdavo apie praeitį, šiek tiek kalbėdavo apie vaikus (2020 liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 17 sek. – 46 min. 26 sek.).
Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. pažinojo, kartu dirbo mokykloje, išėjus jam į pensiją bendravo, lankė namuose. Paskutinį kartą jį matė puse metų prieš mirtį. Jis pasakojo istorijas, prisiminė jaunystę, buvo geri santykiai, apie sveikatą nekalbėjo. Dėl psichinės sveikatos jis problemų neturėjo, buvo protingas žmogus. 2017 m ar 2018 m. rudenį jį lankė, vaišino kriaušėmis, dukra jas atnešė (2020 liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 48 sek. – 54 min. 12 sek.).
Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. pažinojo nuo 1975 m. kada jis pradėjo dirbti mokykloje mokytoju. Būdamas pensijoje jis labai norėjo bendrauti, skambino, kvietė atvažiuoti, bendravo iki 2018 m. rudens. Žmogus beveik 90 metų, pasakodavo apie Joniškėlį, apie praeitį. Paskutiniu metu jis gulėjo lovoje, tačiau pamatęs visada atpažindavo, apsidžiaugdavo, jis buvo adekvatus, normaliai bendravo. Kas byloje yra ieškovas ir atsakovas jis sužinojo teisme. 2018 m. kada lankėsi paskutinį kartą namuose buvo dukra, gal ir padėjėja. Jis sunkiai vaikščiojo, apie testamentą nekalbėjo, kalbėjo apie mokyklą ir darbą, tai kas juos siejo (2020 liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 31 sek. – 01 val. 02 min. 57 sek.).
Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. buvo labai intelektualus ir išsilavinęs, žmogus pagal testamentą savo turtą gali palikti kam nori. Jie bendravo artimai iki mirties. Paskutinį kartą gulėjo slaugos ligoninėje, jie kalbėjo telefonu, jis visada kalbėjo sąmoningai ir tiksliai. Paskutinį kartą buvo susitikę gal 1 mėnuo prieš mirtį, jis kalbėjo sakiniais, apie mirtį neužsiminė, jokių nukrypimų nepastebėjo, ji yra baigusi psichologiją, todėl žmogaus minčių dėstymas jai yra aiškus, jis visada kalbėjo prasmingai ir jokių abejonių nesukeldavo. Jis gulėjo slaugos ligoninėje, nes nebuvo kam prižiūrėti. Per metus susitikdavo gal 9-10 kartų, kartais būdavo slaugytoja. 2016 m. jis dar pats pasidarydavo valgyti, kurdavo krosnį, žarnyne buvo auglys, vėliau galvoje (2020 liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 03 min. 03 sek. – 01 val. 15 min. 47 sek.).
Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. buvo jos senelis. Ji 8 metai gyvena Belgijoje (Briuselyje), per metus į Lietuvą grįžta 2-3 kartus ir visada susitikdavo su seneliu, kalbėdavosi per Skype programėlę, paskutinį kartą 2016-2017 metais. Apie testamentą su juo nekalbėjo ir jo valios nežinojo. Darė audio įrašus 2017 metais prieš Kalėdas ir 2019 m. prieš mirtį, jai norėjosi, kad liktų prisiminimai ir jo balsas, jis pasakojo apie šeimos istoriją. Jo minčių sklaida jokių abejonių nekėlė, dėstė mintis laisvai, pasakojo kokie santykiai su vaikais, sakė, kad dėdė V. K. jį provokuodavo dėl smulkmenų, priežastys neaiškios. Žinojo, kad sirgo vėžiu, ją visada pažindavo, logiškai dėstė mintis, detaliai pasakodavo apie praeitį. 2017 m. ji buvo grįžusi su draugu, senelis išėjo į lauką, parodė sodą, žinojo, kad dėl fizinių priežasčių jis turėjo slaugytoją (2020 liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 16 min. 08 sek. – 01 val. 24 min. 28 sek.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad testatorius V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P.. Testamentu testatorius padalijo savo turtą trims savo vaikams, t. y. ieškovui V. K. ir atsakovėms R. M. ir G. Š.. Pagal testamentą atsakovėms lygiomis dalimis atiteko 0,4530 ha žemės sklypas, 0,5016 ha žemės sklypas ir sodyba, esantys (duomenys neskelbtini) taip pat kilnojamasis turtas (baldai, ūkio reikmenys). Atsakovui atiteko 1,4525 ha žemės sklypas ir 0,2951 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Traktorius AT-1 ir žemės ūkio inventorius (šienapjovė, grėblys, kultivatorius ir kaupikas) atiteko lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovėms. Ieškovas 2019 m. birželio 18 d. Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo; 2019 m. rugsėjo 19 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas, kad palikimą pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. V. K. sudarytą Seredžiaus seniūnijoje testamentą registro Nr. S1-136 palikimą priėmė visi įpėdiniai: G. Š., R. M. ir V. K., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą 2019 m. rugpjūčio 6 d. yra išduotas G. Š. ir R. M.; 2019 m. liepos 29 d. medicininiame pažymėjime Nr. 208 nurodyta, kad 2015 m. buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, nustatyta smegenų atrofija, kraujagyslinė demencija. 2016 m. kovo 21 d. psichiatrų buvo siųstas į Klaipėdos Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą (toliau-NDNT), kur nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai dėl kraujagyslinės demencijos. 2016 m. birželio mėn. gydytas onkologijos ligoninėje dėl tiesiosios žarnos auglio; 2015 m. liepos 18 d. Viešosios įstaigos Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro siuntimas į NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytas psichiatro A. V., kur nurodyta pagrindinė diagnozė – nepatikslinta kraujagyslinė demencija TLK-10-AM kodas F01.9. Prie siuntimo pridėtas gydytojos N. D. pasirašyta ligos anamnezė, kad pacientą vargina bloga nuotaika, panikos priepuoliai, labai išreikštas atminties sutrikimas, sunku apsitarnauti. Nukreipiamas spec. poreikių nustatymui; NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 24 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte nurodyta pagrindinė diagnozė – nepatikslinta kraujagyslinė demencija. Nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų 2.18 (esant vidutinio sunkumo demencijai) nuo 2015 m. liepos 13 d. neterminuotai. 2016 m. kovo 15 d. VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro siuntimas į NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytas psichiatro A. V., kuriame nurodyta pagrindinė diagnozė – nepatikslinta kraujagyslinė demencija TLK-10-AM kodas F01.9 taip pat nurodytos ir kitos gretutinės ligos; VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Radiologijos skyriaus išrašas, kad ūmiai patologijai būdingų pakitimų šiuo metu galvos smegenyse nematyti; NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte nurodyta pagrindinė diagnozė – nepatikslinta kraujagyslinė demencija. Nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų 1.8 (esant sunkiai demencijai) nuo 2016 m. kovo 21 d. neterminuotai. Pastabose pažymėta, kad asmuo 92 metų, psichinė sveikatos būklė blogėjanti, dgn. Kraujagyslinė demencija, sunkus pažinimo sutrikimas, sunkus pablogėjimas, būklė negerės, specialioji nuolatinė slauga skiriama neterminuotai.
Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną kaip juridinį faktą gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Siekiant išsiaiškinti testatoriaus V. K. psichinę būklę 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu, t. y. nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar V. K. sudarydamas testamentą sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu ? Ar V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
2020 m. vasario 24 d. – kovo 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertė L. A. padarė išvadą, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F 01.8). V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
Taigi, iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuris šioje byloje yra tiesioginis įrodymas, matyti, kad V. K., nors nebūdamas pripažintas neveiksniu, testamento sudarymo metu 2016 m. rugsėjo 13 d. turėjo įgytą silpnaprotystę, jis testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertė davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus VŠĮ Jurbarko ligoninės konsultacinės poliklinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų asmens sveikatos istorijas, VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijas, N. D. šeimos klinikos, VŠĮ Jurbarko ligoninės gydymo stacionare ligos istorijas, NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktus.
Šioje byloje atsakovė R. M. su nurodytu teismo psichiatrijos aktu nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti atsakovės pakviesti liudytojai, kurie parodė aplinkybes apie testatoriaus V. K. psichinę būklę. Liudytoja D. Ž., buvusi V. K. slaugytoja teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo ligotas, sunkiai vaikščiojo, kartais būdavo geros nuotaikos ir skaitydavo knygas, kitą dieną būdavo piktas, yra pasitaikę, kad pasivaidendavo. Liudytojai M. B. ir P. B. posėdžio metu nurodė, kad V. K. buvo mokytojas, jie kartu dirbo mokykloje, buvo protingas žmogus, visada pažindavo ir susiklabėdavo, dalinosi įspūdžiais apie praeitį, jaunystės metus. Lankė jį namuose 2018 m. rudenį, vaišino kriaušėm, kalbėjo apie laikus kai dirbo kartu. Liudytoja S. A. parodė, kad V. K. buvo išsilavinęs ir protingas žmogus, kalbėjo tiksliai ir jokių nukrypimų nepajuto. Dar 2016 m. sugebėdavo pats išsivirti sriubą, pakurdavo krosnį, žinojo, kad žarnyne yra auglys, lankė jį slaugos ligoninėje. Liudytoja T. M. (testatoriaus anūkė) parodė, kad ji gyvena užsienyje, todėl su seneliu bendraudavo per programą Skype, paskutinį kartą gal 2016-2017 m. Darė garso įrašus 2017 m. ir 2019 m., senelis kalbėjo apie savo šeimos istoriją, norėjo, kad liktų balsas ir prisiminimas apie jį. Jokių psichikos problemų niekada nepastebėjo.
Tenkinus ieškovės prašymą byloje buvo skirta dar viena ekspertizė, 2020 m. liepos 13 d. teismo nutartimi paskirta kompleksinė pomirtinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė V. K. psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu.
2020 m. spalio 1 d. – spalio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) trijų specialistų komisija susidedanti iš dviejų teismo psichiatrų ekspertų bei teismo psichologo eksperto padarė išvadą, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas testamentą sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija ir sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šios ekspertizės atlikimo metu buvo įvertintos velionio ligos istorijos, laikotarpiu nuo 2000 m. kai jam buvo diagnozuota lėtinė smegenų išemija ir nemiga, sudarytos VšĮ Jurbarko ligoninės, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, Jurbarko psichikos sveikatos centro, jog testatorius buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionariai. 2014 m. gruodžio 24 d. buvo operuotas VšĮ Jurbarko ligoninėje chirurgijos skyriuje. 2015 m. birželio mėn. gydytas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, diagnozuota hipertenzinė kardioapatija, nefropatija, ir encefalopatija, inkstų nepakankamumas; išeminė širdies ir smegenų liga, paūmėjęs lėtinis kardiovaskulinis nepakankamumas. 2015 m. birželio 15 d. buvo konsultuotas neurologo ir nustatyta diagnozė – išeminė smegenų liga, lėtinis paūmėjęs cerebrovaskulinis nepakankamumas, kraujagyslinė encefalopatija. VšĮ Jurbarko ligoninėje buvo gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2015 m. liepos 24 d. – 2015 m. rugpjūčio 14 d. diagnozuota išeminė širdies ir smegenų liga, lėtinė smegenų išemija. 2015 m. liepos 4 d. konsultuotas psichiatro, įrašyta diagnozė nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir nukreiptas psichologo konsultacijai. 2015 m. liepos 7 d. buvo atliktas Protinės būklės trumpas tyrimas (toliau-MMSE), gautas rezultatas – 18 balų – vidutinis kognityvinis sutrikimas. Buvo atlikta savarankiškumo vertinimo Barthel indekso metodika, viso 70 balų – vidutiniškai priklausoma būklė. 2015 m. liepos 10 d. įrašyta psichiatro, kad siunčiamas į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. 2016 m. kovo 8 d. atlikus MMSE gauta 3 balai – sunkus kognityvinis sutrikimas.
V. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. – 2016 m. spalio 28 d. gydėsi LSMUL Kauno klinikose, nurodyta diagnozė tiesiosios žarnos vėžys III stadija. Toliau konsultuotas dėl piktybinio naviko gydymo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas ligos progresavimas – metastazės kepenyse. 2019 m. balandžio 28 d. konstatuota mirtis, nurodyta pagrindinė liga piktybinis navikas.
Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
Minėtoje Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte įvertinta, kad asmenims turintiems aukštą išsilavinimo lygį, pirmieji kognityvinių testų pažintinės veiklos sutrikimo požymiai pasirodo žymiai vėliau kai jau yra toli pažengę psichikos pakitimai, nes šie asmenys turi didesnius bendro komunikavimo gebėjimus, todėl aplinkiniai, buitiškai ir paviršutiniškai bendraujantys asmenys daug ilgiau nepastebi išsilavinusių žmonių turimų pažintinės veiklos sutrikimų. Akte pažymima, kad pagal būdingą senatviniams psichikos pakitimams Ribo dėsnį senyviems žmonėms pirmiau sutrinka fiksacinė ir darbinė atmintis, kiek ilgiau išliekant ilgalaikei atminčiai, t. y. senyvi asmenys gali gana gerai atgaminti savo jaunystės metų atsiminimus, tačiau gali visiškai neįsiminti šios dienos įvykių. Demencija - įgyta silpnaprotystė – tai pažintinės veiklos sutrikimo būsena, kuri neturi medicininės galimybės būti pagydomai. Ekspertai apibendrindami liudytojų parodymus konstatavo, kad dalis jų neapibrėžti laike ir netikslūs, liudytojai patvirtino, kad bendraujant su V. K. jie kalbėdavo apie praeitį, darbą kartu, apie jaunystę.
Atsakovė R. M. nesutiko ir su šiuo ekspertizės aktu, nurodė, kad ekspertai ignoravo faktą, kad testatorius turėjo galiojantį leidimą ginklui, kad jis ranka surašė išsamų testamentą ir dar 2019 m. balandžio 17 d. paaiškino, kodėl būtent taip padalino savo turtą ir, kad jos tėvas niekada nebuvo gydytas nuo kraujagyslinės demencijos ir prašė byloje skirti dar vieną ekspertizę, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, kadangi pagrindo abejoti ekspertų nešališkumu ir teismui pateiktos išvados objektyvumu, nebuvo.
Nors byloje apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kad testatorius jų manymu nesirgo jokia psichikos liga ir kalbėdavo sąmoningai, tačiau atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte padarytas išvadas, laikytina, kad liudytojų parodymai neatspindi testatoriaus būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl jų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatoriaus sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Be to, liudytojų parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina būklės, aprašytos medicininiuose dokumentuose, o teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.
Teismo ekspertizės išvadoms esant kategoriškoms, kad testamento sudarymo metu testatorius V. K. sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus V. K. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl darytina išvada, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. V. K. sudarytas ir Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo (CK 1.89 straipsnis). Pripažinus ginčijamą testamentą negaliojančiu pripažintinas negaliojančiu ir testamento pagrindu išduotas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimas atsakovėms G. Š. ir R. M. (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jo sumokėtas 324 Eur (113 Eur ir tikslinant ieškinį 211 Eur) žyminis mokestis, 386,50 Eur už pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą ir 1 550 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 2 260,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis), todėl iš atsakovių lygiomis dalimis po 1 130,25 Eur ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Byloje susidarė 42,25 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis po 21,12 Eur priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo V. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2016 m. rugsėjo 13 d. testamentą, patvirtintą Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Pripažinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą atsakovėms G. Š. ir R. M., negaliojančiu nuo jo išdavimo momento.
Priteisti iš atsakovių R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1 130,25 Eur (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt Eur 25 ct) ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovių R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 21,12 Eur (dvidešimt vieną Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėjas Raimundas Klimaitis