Administracinė byla Nr. eAS-764-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01992-2022-1

                Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“, uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ ir kooperatyvinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties  administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“, uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ ir kooperatyvinės bendrovės „Katos grupė“ patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir leidimų išdavimo pripažinimo.  

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki bus paskelbtas paraiškose nurodytos (-ų) vietos (-ų) viešo konkurso laimėtojas, leisti naudoti išorinės reklamos įrenginius: KB „Katos grupė“ – paraiškoje Nr. 29-29-1701 nurodytose vietose; UAB „Katos studija“ – paraiškose Nr. 29-29-1602, 29-29-1605, 29-29-1612, 29-29­-1613, 29-29-1630, 29-29-1640, 29-29-1651 nurodytose vietose; UAB „Gijota“ – paraiškoje Nr. 29-29-1701 nurodytose vietose; UAB „LT ADVERT“ – paraiškoje Nr. 29-29-1659 nurodytoje vietoje.

Nurodoma, jog prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai siekė laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, o ne išspręsti ginčą iš esmės. Pažymima, kad skunde pareiškėjai suformulavo dvi reikalavimų grupes, t. y.: 1) panaikinti atsakovo Sprendimus atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti kaip neteisėtus (kadangi šie sprendimai nėra motyvuoti ir nėra pagrįsti jokiais pagrindais, kuriuos numato teisės aktai); 2)  pripažinti, kad leidimai išorinei reklamai įrengti paraiškose nurodytose vietose buvo išduoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies pagrindu, kadangi atsakovas per įstatyme nustatytą terminą nepateikė motyvuoto atsisakymo išduoti leidimus. Pirmosios grupės reikalavimais pareiškėjai siekia neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimo, o antrosios grupės reikalavimais – pripažinimo, kad pareiškėjams Reklamos įstatymo prasme buvo išduotas leidimas skleisti išorinę reklamą pagal paraiškas. Prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai prašė teismo leisti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki bus paskelbtas pareiškėjų pateiktose paraiškose nurodytos(-ų) vietos (-ų) viešo konkurso laimėtojas, toliau naudoti išorinės reklamos įrenginius. Tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip negali būti vertinamos kaip ginčo išsprendimas iš esmės, atsižvelgus į aukščiau nurodytus pirmosios grupės skundo reikalavimus – tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip nepakeistų esamos padėties dėl atsakovo priimtų skundžiamų administracinių sprendimų, kurių teisėtumo ir tolimesnio galiojimo (ar panaikinimo) klausimai būtų išspręsti tik teismo sprendimu dėl ginčo esmės. Reikalavimo užtikrinimo priemonės ginčo iš esmės neišspręstų ir dėl antrosios grupės skundo reikalavimų, kadangi išorinės reklamos įrenginius buvo prašoma leisti naudoti tik iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau iki bus paskelbtas pareiškėjų pateiktose paraiškose nurodytos (-ų) vietos (-ų) viešo konkurso laimėtojas. Priešingai, nei konstatuota skundžiama nutartimi, pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra nukreiptas į ginčo išsprendimą iš esmės, o buvo skirtas tik laikinai sureguliuoti padėtį, kuri yra susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri kiltų nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, net ir palankus teismo sprendimas šioje byloje jokių realių materialinių padarinių nebesukeltų, kadangi net jeigu leidimų išdavimo faktas ir būtų pripažintas teismo sprendimu, šios subjektinės teisės pareiškėjai iš esmės liktų visiškai neįgyvendinę. Šiuo aspektu būtina įvertinti tai, kad atsakovas ginčo objektu esančias išorinės reklamos vietas ketina suteikti viešo konkurso būdu, kurio procedūros turėtų baigtis anksčiau, nei ši byla. Tai reiškia, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, nebūtų įmanoma įgyvendinti ir pareiškėjų atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo. Aplinkybė, kad net ir palankaus sprendimo atveju pareiškėjai iš esmės nebegalėtų įgyvendinti savo subjektinių teisių, yra pakankama konstatuoti neatitaisomą žalą ir būtinybę laikinai sureguliuoti padėtį, kuri susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši aplinkybė Skundžiama nutartimi liko neįvertinta.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjų motyvų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, neatitaisoma žala kiltų pareiškėjų galimybėms dalyvauti atnaujintose (ar naujai paskelbtose) atsakovo organizuojamo konkurso procedūrose. Viešą konkursą atsakovas paskelbė dėl 27 vietų, nors vėliau viešų konkursų būdu ketinama suteikti apie 400 vietų. Atitinkamai, kai kurių išorinės reklamos paslaugų teikėjų reklamos įrenginiai į šio konkurso sąrašą apskritai nepateko, arba net jeigu ir pateko, šiose vietose įrengtų reklamos įrenginių leidimų galiojimo terminai sueina gerokai vėliau. Tai reiškia, kad dalis rinkos dalyvių jokių neigiamų padarinių dėl atsakovo paskelbto konkurso procedūrų sustabdymo nepatiria ir toliau gauna pajamas iš išorinės reklamos paslaugų teikimo veiklos.  Į atsakovo paskelbto konkurso vietų sąrašą patekus pareiškėjų vietoms ir teismui sustabdžius konkurso procedūras, o atsakovui – nesutikus išduoti naujų leidimų ginčo laikotarpiu, pareiškėjai iš šių vietų negauna jokių pajamų. Taigi, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, susidariusi situacija lemtų tai, kad dalis ūkio subjektų be jokių apribojimų vykdydami savo veiklą toliau generuotų veiklos pajamas, o pareiškėjai – tokių pajamų nebegautų, nors nei vietų įtraukimas į šiuo metu paskelbto (ir sustabdyto) konkurso vietų sąrašą, nei atsakovo paskelbto konkurso ginčijimas nuo pareiškėjų nepriklausė. Atnaujinus (ar naujai paskelbus) konkurso procedūras, subjektai, kurie veiklą toliau vykdo be jokių apribojimų, turėtų kur kas geresnes galimybes varžytis viešame konkurse ir pasiūlyti didesnę vietinę rinkliavą nei pareiškėjai, kurie ginčo dėl konkurso teisėtumo laikotarpiu pajamų negautų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šios aplinkybės visiškai neįvertino ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino aplinkybės, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai nesureguliavus ginčytinų teisinių santykių, neatitaisoma žala kils ne tik pareiškėjams, tačiau ir pačiam atsakovui. Pareiškėjai prašė išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti vietose, kuriose turimi leidimai baigė galioti 2022 m. rugsėjo 1 d. Nors konkurso procedūros turėjo būti baigtos 2022 m. liepos mėnesį, kitam išorinės reklamos paslaugų teikėjui apskundus konkurso sąlygas ir teismui sustabdžius konkurso procedūras, konkurso atnaujinimo ar naujo viešo konkurso paskelbimo terminai yra neprognozuojami. Pasibaigus pareiškėjų turimų leidimų galiojimo terminui, aptariamas teisminis procesas vis dar nėra pasibaigęs, o atsakovas – neturi galimybių vykdyti konkurso procedūrų.

Atsakovui neišdavus naujų leidimų išorinei reklamai įrengti, pareiškėjai turi pareigą nukabinti išorinę reklamą. Visgi, ši aplinkybė reikšmingus finansinius praradimus lems ne tik pareiškėjams, kurie net neginčijo konkurso sąlygų ir nesiekė konkurso procedūrų sustabdymo, tačiau ir pačiam atsakovui, kadangi atsakovas nebesurinks vietinės rinkliavos mokesčių. Taigi, kiekvieną ketvirtį atsakovas nesurinks 8 000 Eur rinkliavos mokesčio, o per metus ši suma sudarys beveik 32 000 Eur. Atsakovo nesurinkti vietinės rinkliavos mokesčiai neigiamai paveiks ir Kauno miesto biudžetą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų įvardinta galimybė pareiškėjams reikalauti žalos atlyginimo atsakovo atžvilgiu negalioja. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri kiltų nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Akcentuojama, jog pasibaigus turimo leidimo galiojimui reklaminis įrenginys turi būti išardomas, o vieta, kurioje jis buvo, sutvarkoma. Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjams atsisakė išduoti leidimus paraiškose nurodytose vietose. Pareiškėjai prašydami teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės reikalauja pakeisti esamą padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkinimas reikštų pripažinimą, kad ginčo atveju yra pagrindas taikyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, o šią išvadą teismas gali padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Aplinkybė, kad pareiškėjai kreipėsi su paraiškomis nesibaigus ankstesnių leidimų galiojimo terminui, savaime nelemia Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos išduoti naujus leidimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad pasibaigus turimų leidimų galiojimui nebegauna veiklos pajamų iš ginčo vietų. Nors pareiškėjai turėjo pareigą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį bei sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė (2022 m. rugsėjo 3 d. visose ginčo vietose, išskyrus Europos pr. ir Vilties g. sankryžą, reklama nebuvo nukabinta).

Pareiškėjai negalėdami pagrįsti savo realios žalos imasi ginti neva Kauno miesto savivaldybės administracijos pažeidžiamas teises gauti maksimalią naudą dėl jos priimtų šioje byloje ginčijamų sprendimų. Pareiškėjai neturi įgaliojimų nei ginti viešąjį interesą, nei Kauno miesto savivaldybės administracija jiems yra suteikusi įgaliojimus ginti neva jos pažeidžiamas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumas.

Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ‒ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau iki bus paskelbtas paraiškose nurodytos (-ų) vietos (-ų) viešo konkurso laimėtojas, leisti naudoti išorinės reklamos įrenginius: KB „Katos grupė“ – paraiškoje Nr. 29-29-1701 nurodytose vietose; UAB „Katos studija“ – paraiškose Nr. 29-29-1602, 29-29-1605, 29-29-1612, 29-29­-1613, 29-29-1630, 29-29-1640, 29-29-1651 nurodytose vietose; UAB „Gijota“ – paraiškoje Nr. 29-29-1701 nurodytose vietose; UAB „LT ADVERT“ – paraiškoje Nr. 29-29-1659 nurodytoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, jog nėra duomenų, kad gali būti padaryta neatitaisomai arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra jokių duomenų, jog netaikant prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų argumentas, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, kiltų neatitaisoma žala pareiškėjų galimybėms dalyvauti atnaujintose atsakovo organizuojamo konkurso procedūrose, yra abstraktus, hipotetinio pobūdžio. Tai, kad atsakovui nesutikus išduoti naujų leidimų pareiškėjai iš šių vietų negauna pajamų, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybė, jog nėra aiški konkurso atnaujinimo ar naujo konkurso paskelbimo data, nėra reikšminga sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi ir kiti konkurse dalyvavę reklamos paslaugų teikėjai yra tokioje pačioje padėtyje. Pažymėtina, jog pareiškėjai žinojo, kad pasibaigus turimo leidimo galiojimui, tuo atveju, jeigu nebus pratęstas leidimo galiojimo terminas, jie bus priversti išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje jis buvo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų didelės žalos atsiradimo galimybę. Pareiškėjų nurodoma galinti kilti žala yra teorinio pobūdžio, nepagrįsta įrodymais.

Pareiškėjai prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimams šioje byloje užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į pareiškėjų keliamų reikalavimo byloje pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams išaiškino, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl pareiškėjai šią teisę galės įgyvendinti, pateikę motyvuotą prašymą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Gijota“, uždarosios akcinės bendrovės „LT ADVERT“ ir kooperatyvinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                                                                           Arūnas Dirvonas