Civilinė byla Nr. e2A-209-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00163-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

3.2.6.13; 3.3.1.20; 3.5.20.2

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir trečiojo asmens I. Ž. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Arūnui Balčiūnui dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys I. Ž., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas, skolininkas) ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis 2021 m. spalio 22 d. varžytines Nr. 215296, pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-87-2672 ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. antstolis Arūnas Balčiūnas (toliau – ir atsakovas, antstolis) informavo ieškovą, kad yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų iš jo išieškojimo. Vykdant išieškojimus buvo areštuotas ieškovui priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei paskelbtos pirmosios minėto turto varžytinės. 2021 m. spalio 26 d. ieškovas raštu pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytines, nes papildomas nekilnojamas turtas buvo registruojamas tame pačiame žemės sklype, be to nurodė, kad nesutinka su parduodamo turto vertinimu. Antstolis 2021 m. spalio 22 d. iš varžytinių pardavė I. Ž. 12,73 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus inžinierinius statinius. 2022 m. kovo 1 d. ieškovas gavo 2022 m. vasario 1 d. pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-87-2672. Antstolis, žinodamas, kad tame pačiame sklype yra registruojamas papildomas turtas, tai yra 2 ūkiniai pastatai, kuriuos ieškovas paveldėjo, nevertino parduodamo nekilnojamojo turto visa apimtimi. Varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra visiškai kitokia, nei kad nurodyta ekspertizės akte. Įrašai apie naujai įregistruotus statinius atsirado antstoliui vykdant varžytines, tai yra 2021 m. spalio 14 d. Gyvenamas namas, kuris buvo parduotas iš varžytinių, yra paskutinė ieškovo gyvenamoji vieta, kurį pardavus, jis bei jo šeima (dukra, kuri yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą parduotame name ir jame realiai gyvena) liko benamiais.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolio kontorai pateiktas vykdymui notaro vykdomasis įrašas, išieškoti hipoteka užtikrintą skolinį įsipareigojimą iš ieškovo. Skolos grąžinimo užtikrinimui ieškovas įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties išieškojimas vykdytas tik iš įkeisto turto. Jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad įkeistame sklype buvo daugiau teisiškai neregistruotų pastatų, kuriuos varžytynių eigoje ieškovas įregistravo. Skolos grąžinimo užtikrinimui įkeisdamas turtą ieškovas sutiko, kad skolos nemokėjimo atveju, skolos išieškojimas iš įkeisto turto bus tenkinamas be eilės. Įkeičiant turtą 2017 m. lapkričio 20 d. šalys jį įvertino 9 971 Eur (žemės sklypą – 1 280 Eur, gyvenamąjį namą – 8 680 Eur, inžinerinius statinius – 11 Eur). Skolininkui nesutikus su antstolio nustatyta įkeisto turto verte, turto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta turto rinkos vertė – 13 300 Eur. Turtas buvo parduodamas iš viešųjų varžytynių internetiniame tinklapyje www.evarzytynes.lt, varžytynėse dalyvavo du pirkėjai, didžiausia pasiūlyta kaina – 14 400 Eur, už šią kainą turtas ir parduotas. Ieškovas, gavęs antstolio pranešimą dėl nustatytos turto vertės, turto vertės neginčijo, prieštaravimų dėl ekspertizės išvados per nustatytą laiką nereiškė.

4.       Trečiasis asmuo I. Ž. (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartinės hipotekos pagrindu, daiktai buvo įvertinti 9 971 Eur ir ieškovui nesutikus su nustatyta daiktų rinkos verte, daiktų vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, kurios pagrindu daiktų rinkos vertė buvo įvertinta 13 300 Eur suma. Ieškovas žinojo, kad jam nevykdant hipotekos registre įregistruotu įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeistas turtas, bus parduodamas kreditoriaus nuožiūra. Ieškovo dukra yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (kaip ir ieškovas), tačiau minėtu adresu negyvena, kadangi yra ištekėjusi ir kurį laiką gyvena pas savo sutuoktinį.

5.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kreditorė) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą, ieškovas elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai ir bando pakeisti situaciją savo naudai. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė trečiajam asmeniui I. Ž. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad:

7.1.                      2017 m. lapkričio 20 d. sutartine hipoteka skolininkas A. M. kreditorei (duomenys neskelbtini) įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

7.2.                      2019 m. gruodžio 18 d. notarė vykdomuoju raštu siūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko A. M. įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis kreditorei (duomenys neskelbtini).

7.3.                      Iš namų valdos ekspertizės akto Nr. EKN-20-078 matyti, kad ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. bendra rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2020-12-08) yra 13 300 Eur.

7.4.                      Antstolio Arūno Balčiūno 2021 m. rugsėjo 22 d. patvarkyme nurodyta, kad varžytinės vyksta elektroniniu būdu svetainėje www.evarzytines.lt, varžytinių numeris yra 215296, pradžia 2021 m. rugsėjo 22 d. 13:47:21 val. pabaiga 2021 m. spalio 22 d. 13:47:59 val., pradinė turto pardavimo kaina 10 640 Eur, visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus, visi suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti skundą dėl minėto turto realizavimo antstoliui Arūnui Balčiūnui, iš hipoteka apsunkinto turto gautos lėšos pirmiausiai panaudojamos hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir tik jei liks nepanaudotų lėšų, jas bus galima paskirstyti kitiems kreditoriams.

7.5.                      Iš antstolio Arūno Balčiūno 2022 m. kovo 1 d. lydraščio adresuoto A. M. ir pridėtų dokumentų matyti, kad antstolis siuntė 2022 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2022 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.

7.6.                      2022 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių akte matyti, kad buvęs turto savininkas A. M., naujas turto savininkas I. Ž..

7.7.                      2022 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta, kad iš skolininko A. M. išieškota 14 400 Eur skola paskirstyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidos antstoliui ir likusi suma skolininkui.

7.8.                      Iš 2022 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. Ž., o pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M..

7.9.                      Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, patvirtino skolininkui priklausiusio ir įkeisto kreditorei nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą. Ieškovas šį aktą skundžia teismui, argumentuodamas, kad jis turi būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad parduotame iš varžytinių sklype liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai. Ši aplinkybė buvo žinoma antstoliui ir vykdymo proceso dalyviams. Tai, kad sklype yra dar 2 ūkiniai pastatai, buvo įvertinta ir atliekant įkeisto turto vertinimą. Ieškovas neginčijo nustatytos vertės. Varžytinių metu buvo parduotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, kuriame yra ir skolininkui priklausantys pastatai. Teismas sprendė, kad tai, kad parduotame iš varžytinių žemės sklype yra ieškovui priklausantys ūkiniai pastatai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad esmingai pažeistos jo teisės ar įstatymo nuostatos. Prielaidos, kad dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais ūkiniais pastatais kils nesutarimai, negali būti pagrindas pripažinti varžytines neteisėtomis, turto pardavimo aktą negaliojančiu. Ieškovas neprarado nuosavybės teisių į savo turtą, įstatymas numato sąlygas, kuriomis jis turi teisę naudotis savo turtu, turi teisę disponuoti tuo turtu. Kitų teisės aktų pažeidimų parduodant įkeistą turtą iš varžytinių byloje teismas nenustatė.

7.10.                      2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais parduodamoje iš varžytinių namų valdoje nepilnamečiai vaikai negyveno, iš varžytinių buvo parduodamas kreditorinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas. Apie vykdymo procesą ieškovas buvo informuojamas, taip pat ir apie turto vertės nustatymą, varžytines, antstolio veiksmų neskundė, neprašė skirti pakartotinį turto vertinimą. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, turi pareigą atlikti vykdymo veiksmus, laikydamasis griežtų taisyklių. Pardavus nekilnojamąjį turtą iš varžytinių buvo įgyvendinti kitų vykdymo proceso dalyvių interesai. Visos šios aplinkybės taip pat yra svarbios, vertinant, ar buvo pažeista konkuruojančių šalių interesų pusiausvyra. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti varžytines neteisėtomis, ginčijamą antstolio patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, todėl restitucijos klausimo teismas nesvarstė.

7.11.                      Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas I. Ž., kuris dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje. I. Ž. pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius 3 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo procesinį elgesį, turtinę padėtį (ieškovui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba), priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 1 500 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

8.1.                      2021 m. spalio 26 d. ieškovas raštu pateikė antstoliui prašymą stabdyti varžytines, nes papildomas nekilnojamas turtas buvo registruojamas tame pačiame žemės sklype, minėtame rašte ieškovas taip pat nurodė, kad nesutinka su parduodamo turto vertinimu. Į ieškovo prašymą nebuvo reaguojama. Antstolis 2021 m. spalio 22 d. iš varžytinių padavė I. Ž. 12,73 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus inžinierinius statinius. 2022 m. kovo 1 d. antstolis atsiuntė ieškovui 2022 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-87-2672. Nepaisant to, kad prie ieškinio buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šiuos argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neanalizavo, netyrė ir dėl jų visiškai nepasisakė skundžiamame sprendime.

8.2.                      Antstolis žinodamas apie tai, kad ieškovas nesutinka su nekilnojamojo turto verte, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš varžytinių parduodamas turtas būtų tinkamai įvertintas, tai yra neskyrė pakartotinės ekspertizės tiksliai turto vertei nustatyti. 

8.3.                      Antstolis žinodamas, kad tame pačiame sklype yra registruojamas papildomas turtas, tai yra 2 ūkiniai pastatai, nevertino parduodamo nekilnojamojo turto visa apimtimi. Esant papildomiems statiniams, kurie yra varžytinėse parduodame žemės sklype bei betarpiškai susiję su varžytinėse parduodamu gyvenamuoju namu (vandens, elektros įvadai yra ūkiniame pastate), varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra visiškai kitokia, nei kad nurodyta ekspertizės akte. Pažymėtina tai, kad įrašai apie naujai įregistruotus statinius atsirado antstoliui vykdant varžytines, tai yra 2021 m. spalio 14 d.

8.4.                      Iš varžytinių parduoto nekilnojamojo turto įkainojimas varžytinių dieną neatitiko rinkos kainos ir antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, kas akivaizdžiai daro neteisėtomis varžytines bei suteikia galimybę pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą prašyti skirti papildomą, pakartotinę ekspertizę užkrovė ieškovui, asmeniui, turinčiam sveikatos problemų, neturinčiam specialiųjų teisinių žinių ir visiškai nevertino antstolio veiksmų, o tiksliau vien formalaus veikimo, šiuo konkrečiu atveju.

8.5.                      Gyvenamasis namas, kuris buvo parduotas iš varžytinių, yra paskutinė ieškovo gyvenamoji vieta, todėl jį pardavus, ieškovas liko benamiu. Išieškojimas vykdomojoje byloje negali būti nukreiptas į ieškovo vienintelį būstą, kuriame ieškovas bei jo dukra gyveno. Antstolis net nesivargino analizuoti ar ieškovas turi galimybę skolą gražinti per 6 mėnesių laikotarpį. Dalis ieškovo skolų yra susidarę dėl nesumokėtų mokesčių. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, jų neanalizavo ir dėl jų visiškai nepasisakė.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Arūnas Balčiūnas prašo ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovas, gaudamas paskolą, paskolos grąžinimo užtikrinimui hipoteka įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,1273 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 63,48 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad varžytynėse visas įkeistas turtas bus parduodamas iš karto (sutartinės hipotekos 9 punktas). Įkeisto turto išieškotojos reikalavimams padengti užteko ir nebuvo jokio pagrindo išieškojimą nukreipti į kitą turtą.

9.2.                      Įkeičiant turtą šalys (skolininkas ir kreditorė (duomenys neskelbtini)) jį įvertino 9 971 Eur (sutartinės hipotekos 6 punktas). Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės įmonės Registrų centras skelbiama vidutine turto rinkos verte pagal unikalų numerį, turtą įvertino 11 131 Eur.

9.3.                      Ieškovui nesutikus su antstolio nustatyta turto verte, turto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, kurios metu nustatyta turto vertė – 13 300 Eur. Ekspertizės išlaidas turėjo padengti ieškovas, tačiau ieškovas sumos, reikalingos padengti ekspertizės išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo. Antstoliui dėl turto vertės abejonių nekilo, išieškotoja dėl antstolio nustatytos turto vertės neprieštaravo, tačiau siekiant išvengti ateityje galimų ieškovo pretenzijų dėl turto vertės, turto vertei nustatyti skirta ekspertizė, kurios išlaidos apmokėtos iš antstolio sąskaitos. Varžytynėse parduodamo turto kaina nuo pradinės – 10 640 Eur iškelta iki 14 400 Eur, todėl skolininko teiginiai dėl netinkamai įvertinto ir per pigiai parduoto turto yra visiškai nepagrįsti.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. Ž. prašo ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas nesiėmė veiksmų objektyviai nekilnojamųjų daiktų vertei nustatyti ir nekilnojamieji daiktai yra parduoti už per mažą kainą. Sutartinės hipotekos pagrindu nekilnojamieji daiktai buvo įvertinti 9 971 Eur ir skolininkui nesutikus su nustatyta nekilnojamųjų daiktų rinkos verte, nekilnojamųjų daiktų vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, kurios pagrindu nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė buvo įvertinta 13 300 Eur suma. Pradinė kaina skelbtose varžytynėse buvo 10 640 Eur, nekilnojamieji daiktai buvo parduoti varžytinėse didžiausia trečiojo asmens pasiūlyta kaina – 14 400 Eur.

10.2.                      Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą dėl nustatytos turto vertės, ekspertizės akto neginčijo, prieštaravimų dėl ekspertizės išvados per nustatytą laiką nereiškė. 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovas, gavęs atsakovo patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie areštuotam turtui 2021 m. rugsėjo 22 d. paskelbtas varžytynes, 2021 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl patvarkymo dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-21-87-29494, atsiuntė varžytynėms pasibaigus.

10.3.                      Atsakovas vykdė išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet dėl kitokio pobūdžio skolos (dėl vykdomojo įrašo), todėl jau vien dėl to negali būti taikoma CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostata.

10.4.                      Išieškojimas iš ieškovo vykdomas ne vienerius metus (nuo 2019 m. gruodžio 18 d.), o ieškovas dalį darbingumo prarado tik 2021 m. lapkričio 13 d., tačiau visą nurodytą laikotarpį nėra duomenų, kad ieškovas oficialiai dirbo, kad būtų dėjęs pastangas susirasti darbą. Ieškovas nuo 2019 m. nėra atlikęs jokio skolos dengimo mokėjimo, t. y. ieškovas iki neįgalumo nustatymo taip pat nesistengė atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas nedėjo pastangų, jog jo skola kreditoriams būtų grąžinta dar anksčiau, kai neįgalumas buvo nenustatytas, kad taip nuo išieškojimo būtų apsaugotas būstas, kuriame jis gyvena.

10.5.                      Ieškovas iš esmės siekia išvengti prievolių vykdymo, toks elgesys ir požiūris nesuderinamas su CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procesinės garantijos tikslais, todėl draudimas išieškoti iš ieškovo paskutinio būsto (kuriam taikyti, be kita ko, nėra nustatytų sąlygų visumos) iš esmės pažeistų ne tik kreditorių interesus, bet ir trečiojo asmens – prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

11.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. Ž. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo trečiajam asmeniui I. Ž. priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš ieškovo I. Ž. 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti I. Ž. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas priteisdamas sumažintas bylinėjimosi išlaidas pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant visas trečiojo asmens I. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.2.                      Šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo suruoštas ir pateiktas prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, atsiliepimas į ieškinį, teikiamos teisinės konsultacijos susijusios su bylos vedimu, papildomų duomenų bylai surinkimas. Trečiasis asmuo buvo atstovaujamas 3 teismo posėdžiuose, kuriems buvo ruošiamasi iš anksto, taip pat buvo ruošiama baigiamoji kalba, kadangi ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas po baigiamųjų kalbų buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, o proceso dalyviai pakartotinai nagrinėjo bylą ir sakė (pateikė) savo baigiamąsias kalbas. Teikiant teisines paslaugas trečiajam asmeniui, buvo atliktas gauto ieškinio įvertinimas, galimų nuostolių bylos pralaimėjimo atveju įvertinimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje, analizavimas ir pan. Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas bei atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą, iš esmės net nepateikė savo bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimą grindžiančių teiginių pagrindimo, o vadovavosi bendro pobūdžio teiginiais. Byloje nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl aplinkybių, susijusių su trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovu, o ieškovas turėtų būti atsakingas ir visa apimtimi atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius bylinėjimosi išlaidų forma, kuriuos sąlygojo išimtinai ieškovo veiksmai ir pasirinktas procesinis elgesys.

11.4.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamoje sprendimo dalyje teismas klaidingai nurodė, jog trečiasis asmuo prašė priteisti 3 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 758,80 Eur.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl varžytynių teisėtumo ir varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu (pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą), ir teismo sprendimo dalis, kuria trečiajam asmeniui priteistos mažesnės nei faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos (pagal trečiojo asmens I. Ž. apeliacinį skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl varžytinių teisėtumo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

14.       Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti skirtas CPK 602 straipsnis. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

15.       CPK 602

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu ir taikyti restituciją.

17.       Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

19.       Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.).

21.       Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (to paties straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (to paties straipsnio 3 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (to paties straipsnio 4 dalis).

22.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įregistruota sutartinė hipoteka, kuria ieškovas A. M., užtikrindamas 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarties vykdymą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra hipotekos objektų vertė 9 971 Eur). 2019 m. gruodžio 18 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo siūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko A. M. įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis kreditorei (duomenys neskelbtini). Kreditorė (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą perdavė antstoliui Arūnui Balčiūnui priverstiniam vykdymui.

23.       Antstolis Arūnas Balčiūnas 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo Nr. S-20-87-22563, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas nesutinka su buvusiu nekilnojamojo turto įkainavimu, nutarė paskirti ginčo turto ekspertizę, turto vertintoja paskyrė (duomenys neskelbtini).

24.       Atlikus ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. EKN-20-078), ekspertė pateikė išvadą, kad ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. bendra rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2020-12-08) yra 13 300 Eur.

25.       Antstolis paskelbė ginčo turto, kuris buvo įkeistas kreditorei (išieškotojai) (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines, kurių pradžia 2021 m. rugsėjo 22 d. 13:47:21 val., pabaiga 2021 m. spalio 22 d. 13:47:59 val., nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą 10 640 Eur (13 300 Eur x 80 proc.) ir apie tai 2021 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu informavo skolininką (ieškovą). 2021 m. spalio 22 d. varžytinės įvyko, 2022 m. vasario 1 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuriuo pagrindu už 14 400 Eur (pardavimo suma) nuosavybės teisės iš buvusio turto savininko (ieškovo) A. M. perėjo naujajam savininkui (trečiajam asmeniui) I. Ž..

26.       2022 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso I. Ž., o pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso A. M..

27.       Ieškovo nuomone, antstolis netinkamai nustatė ginčo turto vertę. Šią aplinkybę ieškovas iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra dar du ūkiniai pastatai, kurie viešajame registre įregistruoti tik 2021 m. spalio 14 d. bei kurių vertė nebuvo nustatyta, tačiau jei būtų įvertintas visas nekilnojamas turtas, kaip turtinis kompleksas, jo vertė būtų kitokia (didesnė).

28.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra ūkiniai pastatai antstoliui ir vykdymo proceso dalyviams buvo žinoma, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš varžytinių parduodant ginčo turtą buvo pažeistos skolininko teisės ar įstatymo nuostatos. Ieškovas neprarado nuosavybės teisių į šį savo turtą (ūkinius pastatus), įstatymas numato sąlygas, kuriomis jis turi teisę naudotis, disponuoti tuo turtu, o vien prielaidos, kad dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančių ūkinių pastatų kils nesutarimai, negali būti pagrindas pripažinti varžytines neteisėtomis bei turto pardavimo aktą negaliojančiu.

29.       Apelianto A. M. vertinimu, antstolis žinodamas apie tai, kad ieškovas nesutinka su nekilnojamojo turto verte, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš varžytinių parduodamas turtas būtų tinkamai įvertintas, tai yra neskyrė pakartotinės ekspertizės tiksliai turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas savo teises reikšti nesutikimą dėl nustatytos turto vertės turėjo įgyvendinti vykdymo proceso normų nustatytais terminais ir tvarka, laiku teikti argumentus ir (ar) įrodymus dėl nesutikimo su ekspertizės aktu nustatyta ginčo turto verte. Be to, tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju paskelbus varžytynes, nustatyta 10 640 Eur (13 300 Eur x 80 proc.) pradinė ginčo turto kaina. Varžytynės baigėsi 2021 m. rugsėjo 22 d., turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 14 400 Eur. Taigi, aplinkybė, kad varžytynių metu jų dalyviai iškėlė pradinę ginčo turto kainą iki 14 400 Eur, kuri artima (netgi šiek tiek didesnė) eksperto (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatytai ginčo turto vertei (13 300 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad (duomenys neskelbtini) išvadoje ginčo turto vertė nustatyta tinkamai. Taigi, atitinkamai nagrinėjamoje byloje ginčo turto kaina antstolio buvo tinkamai nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, teikdamas ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nepateikė įrodymų apie tai, kad antstolio, po atliktos ekspertizės, nustatyta turto rinkos vertė neteisinga, apeliaciniame skunde taip pat nurodo tik deklaratyvius bei niekuo nepagrįstus argumentus dėl varžytinėse parduoto turto vertės.

31.       Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad atlikdamas turto vertinimą turto vertintojas neįvertino ginčo žemės sklype esančių dviejų ūkinių pastatų, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra detaliai pasisakęs dėl šio ieškovo argumento, todėl tik juos papildo. Apeliacinis teismas pažymi, kad šie ūkiniai pastatai nebuvo įkeisti bei nebuvo pardavinėjami bei parduoti iš varžytinių, taip pat tarp šalių nekilo ginčo, kad šie ūkiniai pastatai neturėjo būti varžytinių objektu (kaip gyvenamojo namo priklausiniai). Taigi, šiuo atveju ginčo turto pardavimas iš varžytynių aiškiai buvo vykdomas atskirai nuo ūkinių pastatų ir šie savarankiški daiktai neturėjo būti vertinami. Atliekant asmens turto vertės nustatymo ekspertizę, turėtų būti vertinamas ne vien įkeistas turtas, tačiau ir jo priklausiniai, susiję su pagrindiniu daiktu funkciniais ryšiais ir priklausantys asmeniui, ar į kuriuos asmuo turi daiktinių teisių, tačiau šiuo atveju tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad ir ūkiniai pastatai turėjo būti varžytinių objektu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po įvykusių varžytinių tiek ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai iki šiol nuosavybės teisė priklauso ieškovui A. M.. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 

32.       Teisėjų kolegija kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus vertina ir apeliacinio skundo argumentus apie galbūt pažeistas esmines ieškovo teises ir teisėtus interesus kaip pagrindą ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas turi teisę į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį, nustatyti servitutą (CK 6.395 straipsnio 3 dalis), pagrįstai sprendė, jog antstolis nepadarė esminio varžytinių vykdymo tvarkos pažeidimo iš varžytynių parduodama įkeistą ginčo turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas byloje neįrodinėjo, jog toks turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines ieškovo teises, nes dėl to sumažėjo jam priklausančių ūkinių pastatų vertė ar kt. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog tokie antstolio veiksmai vykdymo proceso metu pažeidė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus ir juos pripažintini esminiu vykdymo proceso teisės normų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir daryti priešingą išvadą dėl įvykusių varžytinių bei jų akto teisėtumo.

33.       Nepagrįsti apelianto argumentai, jog turėjo būti taikomi CPK 663 straipsnyje nustatyti išieškojimo iš asmens turto apribojimai, nes tai vienintelis jo gyvenamasis būstas, o dalis skolų yra susidarę dėl nesumokėtų mokesčių, be to, apelianto teigimu, antstolis net nevertino ar jis turi galimybę skolą gražinti per 6 mėnesių laikotarpį. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Nagrinėjamu atveju, didžioji dalis ieškovo skolinių įsipareigojimų susidarė dėl sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, kurie visiškai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas ar jo šeimos nariai net nebuvo padavę prašymo nenukreipti išieškojimo į gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021). CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Tačiau apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, kas atitinka šioje byloje susidariusią situaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra CPK 663 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

34.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškinį ir atsižvelgęs į bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo procesinį elgesį, ieškovo turtinę padėtį (ieškovui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba), trečiajam asmeniui I. Ž. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nuo 2 758,80 Eur (pastaba: pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė patirtą 3 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą) iki 1 500 Eur.

35.       Apeliantas trečiasis asmuo I. Ž. nesutinka su jam iš ieškovo teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas bei atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl jam priteistina visa 2 758,80 Eur suma.

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

39.       Trečiasis asmuo I. Ž. pirmosios instancijos teisme pateikė prašymus priteisti jo naudai iš ieškovo 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 217,80 Eur (su PVM) už teisines konsultacijas, prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo parengimas; 1016,40 Eur (su PVM) atsiliepimo į ieškinį parengimas, 726 Eur (su PVM) pasirengimas atstovauti ir atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose, 798,60 Eur (su PVM) pasirengimas baigiamajai kalbai ir atstovavimas teismo posėdyje (2022 m. liepos 18 d.); kartu su prašymais teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai).

40.       Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo dalyką ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį (byla nepriskirtina prie sudėtingų ir reikalaujanti specialių žinių), į tikėtinas advokato laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose, apeliacinio teismo vertinimu, trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstai sumažintos nuo 2 758,80 Eur iki 1 500 Eur. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, patirtos už advokato teisines konsultacijas, teisės aktų analizę, už prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimą, pasirengimą baigiamosioms kalboms, laikytinos sudėtine procesinių dokumentų rengimo ir pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose dalimi, todėl visų trečiojo asmens nurodomų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atlyginimas šiuo atveju nebūtų teisingas bei neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra atmetamai, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinius skundus, valstybei, teikusiai antrinę teisinę pagalbą apeliantui A. M., ir trečiajam asmeniui I. Ž. už apeliacinių skundų parengimą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

43.       Trečiasis asmuo I. Ž. pateikė įrodymus dėl patirtų 1343,10 Eur (su PVM) išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto A. M..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. trečiajam asmeniui I. Ž. 1343,10 Eur (tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas 

                                                     Edvardas Paliokas

              Jurgita Sujetienė