Civilinė byla Nr. e2-1259-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5-513/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luna Capital group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vermosa“ prašymą apriboti asmeniui teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, suinteresuotas asmuo R. Ž.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-06 nutartimi UAB „Luna Capital group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Administravimas“, nutartis įsiteisėjo 2016-06-17. Šio teismo 2017-03-15 nutartimi BUAB „Luna Capital group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2017-11-24 nutartimi atstatydinta bankroto administratorė MB „Administravimas“, o 2017-12-08 nutartimi paskirta nauja administratorė – UAB „Vermosa“.
2. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalimi, prašė BUAB „Luna Capital group“ buvusiam direktoriui R. Ž. apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, skirti 2 896 Eur baudą. Nurodė, kad šis asmuo apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso iniciavimu; iki šiol nevykdo teismo įpareigojimo perduoti administratorei įmonės turtą bei dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-28 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir apribojo buvusiam BUAB „Luna Capital group“ vadovui R. Ž. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus; kitą prašymo dalį atmetė.  
4. Teismas nustatė, kad R. Ž. nuo 2015-04-09 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo jos direktoriumi; kad buhalterinės apskaitos dokumentai juridinių asmenų registrui už 2015–2016 m. nebuvo teikiami; kad per teismo nustatytą terminą įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti; kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-12 įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš R. Ž. priteistas 28 399,66 Eur žala, atsiradusi dėl dokumentų neperdavimo; kad jis vadovavo ir kitai susijusiai bendrovei – UAB ,,Jurtinga Shipping“, kuriai taip pat iškelta bankroto byla.  
5. Įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas sprendė, kad jau 2014 m. bendrovė buvo nemoki ir jos valdymo organai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vadovas šios pareigos neįvykdė, be to, neperdavė bankroto administratorei bendrovės turto, nebuvo lojalus ir atsakingas vadovas, nesirūpino turto ir dokumentų išsaugojimu, nepateikė administratorei / teismui informacijos apie kitų savo pareigų vykdymą (CK 2.87 str. 1–2 d., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7–8 d., 12 d.). Teismas taip pat sprendė, kad dėl neįvykdytos įstatymo ir teismo nutartimi nustatytos pareigos užsitęsė bankroto procedūros, tapo neįmanoma nustatyti įmonės turėtą turtą nuo 2015-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo.
6. Įvertinęs tai, pripažino, kad buvusio vadovo teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu turėtų būti apribota, nes byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad jo, kaip valdymo organo, veikla gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad analogiškas prašymas pateiktas ir BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje (CPK 179 str. 3 d., 185 str.)
7. Prašymą buvusiam vadovui skirti baudą teismas atmetė įvertinęs tai, kad nėra įrodymų, jog skolininkas turi, bet tyčia neperduoda įmonės dokumentų ar turto bankroto administratorei ir todėl baudos paskyrimas paskatintų jį tokias pareigas įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. R. Ž. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-28 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:       
1. Pradėjęs vadovauti bendrovei R. Ž. neturėjo pakankamai duomenų ir dokumentų, leidžiančių spręsti apie bendrovės turtinę padėtį, bendrovė veiklos nebevykdė.
2. Bankroto administratorei buvo perduoti visi dokumentai, kuriuos jis gavo pradėdamas vadovauti įmonei. Dalį dokumentų ir kompiuterius iš įmonės paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba kratos metu, kuriuos vėliau grąžino bankroto administratorei. Kratos metu nepaimtus dokumentus (1 893 lap.) buvęs vadovas išsiuntė bankroto administratorei. Todėl teiginiai apie dokumentų neperdavimą yra nepagrįsti.
3. Bankroto administratorė savo prašyme deklaratyviai nurodė, kad R. Ž. iki šiol nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-06 nutarties bei įstatymo reikalavimo ir perdavė tik dalį įmonės dokumentų. Nėra aišku, kokius konkrečiai dokumentus turi bankroto administratorė ir kokių jai trūksta tinkamai vykdyti bankroto procesą, deramai patikrinti įmonės sandorius bei reikšti ieškinius.
4. Teismas R. Ž. teisę eiti vadovaujančias pareigas apribojo maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, tačiau nemotyvavo, kodėl skyrė griežčiausią sankciją.

9. Pareiškėjos BUAB ,,Luna Capital group“ bankroto administratorė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:     
1. Suinteresuotas asmuo R. Ž. bendrovėje dirbo nuo 2012-04-02 iki 2015-12-31, o vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2015-04-09. Šis faktas iš esmės paneigia atskirojo skundo argumentą, kad jis neturėjo pakankamai duomenų ir dokumentų apie bendrovę ir jos turtinę padėtį. Be to, jo sūnus M. Ž. buvo bendrovės akcininkas nuo 2010-05-13 iki 2012-09-07 ir nuo 2013-07-01 iki 2015-01-12.
2. Suinteresuotas asmuo teigia neturėjęs pakankamai duomenų apie įmonės turtinę padėti, tačiau nepateikė jokių įrodymų į bylą, kad jis būtų dėjęs kokias nors pastangas juos gauti. Toks argumentas negali būti laikomas pakankamu išvengiant atsakomybės už dokumentų neperdavimą bankroto administratorei.
3. Nors R. Ž. ir kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įmonės veiklos stabdymo, visgi įmonė 2015 m. veiklą vykdė, bet nei balanso už 2015-2016 m., nei buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 23 808 798,66 Eur turto panaudojimą, bankroto administratorei neperdavė.  
4. Dalimi bendrovės dokumentų buvęs vadovas iki šiol disponuoja, juos dalimis pateikia tik atskirais arba naujai atsirandančiais atvejais, pavyzdžiui, svarstant BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorinį reikalavimą, klausimą dėl turto perdavimo ir pan.  
5. Nors R. Ž. ir nėjo vadovo pareigų 2014 m., tačiau jis vadovo pareigas ėjo 2015 m., o per šį laikotarpį įmonės finansinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet akivaizdžiai dar pablogėjo. Todėl jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo pat vadovo pareigų ėjimo pradžios. 
6. Tiek buvęs vadovas, tiek jo advokatas ne kartą žodžiu buvo informuoti, kad turi perduoti visus įmonės dokumentus. 2018-05-04 buvo pateikta ne tik informacija, bet ir lentelė, kokius dokumentus bankroto administratorius turi, o kurie iki šios dienos nėra perduoti. Buvo paprašoma raštu patvirtinti, kad perdavė visus turėtus bendrovės dokumentus ir daugiau jokių neturi, o jei turi, nedelsiant juos perduotų. Tačiau iki šios dienos pareiškėja nėra sulaukusi nei patvirtinimo, kad suinteresuotas asmuo perdavė viską, ką turėjo, nei likusių neperduotų dokumentų.   

              Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  

              Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme  

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2015-06-03 kratos protokolą, 2016-12-13 dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, 2016-11-28 aktą su siuntimo pažymomis. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – SIA ,,Oilco“ išrašą, ,,Moon group“ AG išrašą, šalių elektroninį susirašinėjimą,
11. Nors šalys prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais jos siekia paneigti/patvirtinti aplinkybes, susijusias su apelianto pareigos perduoti bankroto administratorei visus turimus bendrovės dokumentus (ne)tinkamu įvykdymu. Tokiu atveju spręstina, kad jų tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas.
12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, į viešąjį interesą dėl pareiškėjos teisinio statuso (bankrutavusi įmonė), taip pat siekiant teisingai išspręsti klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) sąlygos apriboti apelianto teises eiti juridinių asmenų vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Šalys su paminėtais naujais įrodymais yra susipažinusios, prieštaravimų dėl jų pateikimo bei prijungimo nereiškė.

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo taikymo 

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvusiam BUAB „Luna Capital group“ vadovui R. Ž. apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nustatęs bent vieną iš neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas, privalėdamas pagal įstatymą, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras.
16. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
17. Minėtis sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (liet. nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartis byloje Nr. 2-974/2014; 2015-02-26 nutartis byloje Nr. e2-514-180/2015). Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės–komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.   
18. Sutiktina su apeliantu, kad bankroto administratorė, teikdama prašymą dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytų sankcijų taikymo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jame nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, jo skundžiama teismo nutartis priimta tokius įrodymus į bylą pateikus ir teismui juos teisingai įvertinus.   
19. Visų pirma pažymėtina tai, kad pats apeliantas neginčija fakto, jog būtent jam tenka pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2016-06-06 nutartyje nustatyta pareiga per 15 dienų nuo jos įsiteisėjimo dienos (2016-07-02) perduoti administratorei įmonės turtą bei visus dokumentus.   
20. Apelianto teiginiai, kad jam iki šiol nėra aišku ir žinoma, kokie dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei, o kokie ne, aiškiai nepagrįsti. Viena vertus, jis pats, kaip tokią pareigą privalantis įgyvendinti asmuo, geriausi turi žinoti, kokie įmonės dokumentai buvo įmonėje, kokius dokumentus jis perdavė, ar, priešingai, neperdavė, kokie dokumentai yra iš įmonės paimti vykdomų ikiteisminio tyrimo proceso metu. Antra, iš kartu su apelianto skundu pateiktų dokumentų perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad dalis bendrovės dokumentų administratorei buvo perduoti tiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, tiek paties apelianto (skolų suderinimo aktai už 2009-2015 m., sutartys už 2015 n., deklaracijos už 2012-2015 n. ir kt.). Taigi nėra sudėtinga identifikuoti, kokių dokumentų, buvusių/turėjusių būti įmonėje, jis dar nėra perdavęs. Trečia, pagal bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą informaciją, jai buvo perduota tik nežymi dalis dokumentų ir jokių kitų duomenų, paneigiančių tokios informacijos teisingumą, byloje nėra. Pasak administratorės, iki šiol nėra perduoti buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, darbo sutartys, asmens bylos, nebaigtų vykdyti sutarčių sąrašai, debitorių sąrašas, kreditorių sąrašas, materialinių vertybių nurašymo aktai, trumpalaikio turto dokumentai, grynųjų pinigų perdavimo aktai, inventorizacijos dokumentai bei kt. Tuo tarpu kasos knyga, avansinės apyskaitos dokumentai darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, prikimo–pardavimo dokumentai, perduoti tik už 2014 m. Kaip matyti iš bankroto administratorės pateiktų duomenų, didžiąją dalį jai perduotų dokumentų sudaro kitos (ne darbo sutartys) bei ilgalaikio turto dokumentai. Iš to kas paminėta matyti, kad apeliantas iki šiol bankroto administratorei nėra pateikęs pagrindinių įmonės dokumentų. Akivaizdu, kad šie dokumentai yra itin svarbūs ir administratorei reikalingi, siekiant tinkamai vykdyti bankroto procedūras, tikrinant įmonės sudarytų sandorių teisėtumą, užtikrinant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių tinkamą interesų apsaugą.
21. Priešingai nei nurodama atskirajame skunde, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad analogiški duomenys dėl turimų ir trūkstamų dokumentų dar iki teismui priimant skundžiamą nutartį buvo persiųsti ir apelianto atstovui, todėl aptarti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22. Aplinkybė, kad buvęs įmonės vadovas dalį dokumentų, susijusių su BUAB ,,Jurtinga Shipping“ kreditoriniu reikalavimu (PVM sąskaitos faktūros, važtaraščiai), 2018-02-19 perdavė teismui, t. y. kuomet buvo svarstomas UAB ,,Jurtinga Shipping“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, patvirtina ne tik tai, kad minėti dokumentai yra / buvo būtent jo, jau kaip privataus fizinio asmens, dispozicijoje, bet ir veikimą prieš operatyvų ir sklandų bankroto procesą.
23. Be to, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, vadovo neveikimas – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet įmonė daugiau nei dvejus metus nebevykdo veiklos, ar, kaip nustatyta teismo 2016-06-06 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2015 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, yra faktiškai nemoki, patvirtina pareiškėjos teiginius apie tai, kad pastarasis nevykdė savo fiduciarinės pareigos veikti išimtinai vadovaujamos įmonės interesais.
24. Tokie skundo argumentai, kad apeliantui pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas jam pačiam nebuvo perduoti visi dokumentai ir jam nebuvo žinoma jos turtinė padėtis, nėra teisiškai aktualūs ir kitokios išvados dėl jo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo nesuponuoja.   Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes (dokumentų priėmimo–perdavimo aktų), iš kurių būtų galima nustatyti jam ankstesnių vadovų perduoto / neperduoto turto bei dokumentų apimtį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas turi vadovavimo įmonėms patirties, todėl net ir tuo atveju, jei iš tiesų visi dokumentai jam nebuvo perduoti, jokių veiksmų juos gauti iš buvusių vadovų nesiėmė, sutiko vadovauti įmonei, vadinasi, turėjo ir galėjo suprasti savo tokio elgesio (neveikimo) galimus padarinius ir prisėmė iš to kilsiančią riziką.   
25. Taip pat pirmosios instancijos teismas aktualiu nagrinėjamam klausimui tinkama išspręsti pripažino ir tokį faktą, kad ši bankroto byla iškelta jau ne pirmai įmonei, kuriai iki tol vadovavo apeliantas. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama UAB ,,Jurtinga Shipping“ bankroto byla Nr. B2-222-524/2018, kurioje analogiškai kaip ir šioje byloje keliamas klausimas dėl buvusio įmonės vadovo, šios bylos apelianto atsakomybės dėl bankroto administratoriui neperduoto turto bei dokumentų. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-13 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5141-901/2018, pareiškėjos naudai iš apelianto buvo priteista 23 014,26 Eur žalos atlyginimas. Teismas, be kita ko, toje byloje nustatė, kad apeliantas neišsaugojo ir neperdavė bendrovės turto – piniginių lėšų, ir tokiu būdu padarė žalą tiek pačiai bendrovei, tiek ir jos kreditoriams.
26. Taigi apelianto R. Ž. atskirajame skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog byloje nustatyti faktai patvirtina akivaizdų jo, kaip bendrovės vadovo, aplaidumą ir / ar sąmoningą dokumentų nepateikimą, sąmoningą įmonės netinkamą valdymą, dėl ko taikytina ĮBĮ numatyta sankcija (ĮBĮ 10 str. 14 d.). Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl apribojimus nustato maksimaliam įstatyme numatytam terminui, tačiau tokio klausimo išsprendimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, atlikus įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos byloje, išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu (CPK 185 str.). Su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ribojimų termino apeliacinės instancijos teismas sutinka, juolab kad tai ne pirmoji subankrutavusi įmonė, kuriai vadovavo apeliantas.
27. Atskirojo skundo motyvai bei argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė