Civilinė byla Nr. 2-1025/2008
Procesinio sprendimo kategorija 126.3
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Lemora“, UAB „Serfas“ ir kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kauno statybos trestas“ iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (bylos Nr. B2-1341-173/2008).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teisme buvo gauti UAB "Serfas", UAB "Minaltra", Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI), UAB "Šilumos garantas", AB "Kauno kranai", UAB "Lemora", UAB "Duliuksa", UAB "Laurex" UAB „Sanistal“ pareiškimai iškelti bankroto bylą UAB "Kauno statybos trestas" ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Kauno apskrities VMI nurodė, kad pagal pateiktą balansą 2006 m. gruodžio 31 d. UAB "Kauno statybos trestas" turto turėjo 2 044 474 Lt, iš jo ilgalaikis turtas - 64 639 Lt, nematerialus turtas - 3 481 Lt, materialusis turtas - 61 158 Lt, trumpalaikis turtas - 1 979 835 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti - 576 673 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 1 1 184 309 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai - 218 853 Lt). Bendrovė nesumokėjo LR įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Įsiskolinimas valstybei 2008 m. liepos 30 d. buvo 28 204, 35 Lt. Pusė UAB "Kauno statybos trestas" turto vertės sudaro 1 022 237 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 771 162 Lt. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai didesni kaip pusė turto vertės. Bendrovė yra nemoki. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
UAB "Serfas" nurodė, kad jai UAB "Kauno statybos trestas" skolinga 250 846, 07 Lt, kadangi neapmokėjo už perduotas prekes. 2008 m. gegužės 16 d. pranešė UAB "Kauno statybos trestas", jog neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjo, kad jeigu jie nebus įvykdyti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
UAB "Minaltra" nurodė, kad UAB "Kauno statybos trestas" jai skolinga 9 649, 91 Lt. 2008 m. birželio 10 d. buvo įspėta, jog neatsiskaičius bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bet įmonė į įspėjimą nereagavo. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
UAB "Šilumos garantas" nurodė, kad UAB "Kauno statybos trestas" jai skolinga 35 206, 64 Lt, 2008 m. liepos 4 d. bendrovė buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo, bet į įspėjimą nereagavo. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
AB "Kauno kranai" nurodė, kad UAB "Kauno statybos trestas" jai skolinga 45 782, 99 Lt. Daugelį kartų žodžių buvo raginama atsiskaityti, bet bendrovė į raginimus nereagavo. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
UAB „Sanistal“ nurodė, kad UAB "Kauno statybos trestas" jai skolinga 1 710,22 Lt, apmokėjimo terminai yra praleisti daugiau kaip pusę metų. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
UAB „Lemora“ nurodė, kad UAB "Kauno statybos trestas" jai skolinga 46 216,19 Lt, į raginimus atsiskaityti bendrovė nereagavo. Administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 29 d., 2008 m. rugpjūčio 5 d., 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. spalio 3 d. nutartimis ieškovų UAB „Serfas“, UAB „Minaltra“, Kauno apskrities VMI, UAB „Šilumos garantas“, UAB „Kauno kranai“, UAB „Lemora“, UAB „Sanistal“ bylos sujungtos į vieną civilinę bylą (t. 1, b. l. 197, t. 2, b. l. 9, 13, 14, 96, 148).
UAB „Duliuksa“ pareiškime nurodė, kad UAB „Kauno statybos trestas“ įsiskolinimas už prekes yra 8 402,48 Lt. Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti bankroto bylą UAB „Kauno statybos trestas“ ir administratoriumi siūlė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (t. 2, b. l. 99-100).
UAB „Laurex“ pareiškime nurodė, kad UAB „Kauno statybos trestas“ jai yra įsiskolinusi 87 512,82 Lt už prekes. Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti bankroto bylą UAB „Kauno statybos trestas“ ir administratoriumi siūlė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (t. 2, b. l. 122-124).
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pareiškime nurodė, kad UAB „Kauno statybos trestas“ skola bankui pagal kreditavimo sutartį yra 1 698 676,43 Lt ir ši skola ženkliai išaugs suėjus kreditavimo sutarties nutraukimo datai (arba įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą). Prašė įtraukti jį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, įmonės bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo konsultantai“ (t. 2, b. l. 23-25).
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Kauno statybos trestas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio UAB „Kauno statybos trestas“ balanso duomenų matyti, jog pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė laikytina nemokia ir jai keltina bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad AB „Kauno kranai“, UAB „Lemora“, UAB „Duliuksa“, UAB „Laurex“, UAB „Sanistal“ nesivadovavo ĮBĮ 6 str. 1 d. 2 p. reikalavimu ir neįspėjo bendrovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taip pat nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 str. 2 d., teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl to, kas skirtinas administratoriumi. Teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 str. 1 d. išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Teismas yra saistomas tuo, kad administratoriumi gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 str. reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Taip pat teismas privalo atsižvelgti į viešojo intereso dominavimą bankroto procese, siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, kad teismo paskirtas administratorius užtikrintų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Be to, spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Teismo nuomone, visi siūlomi įmonės bankroto administratoriai turi reikiamą kvalifikaciją dirbti administratoriais, kadangi visi turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, todėl kreditoriaus Nordea Bank Inland Plc siūlomas administratorius UAB „Verslo konsultantai“ neturi pirmenybės kitų siūlomų administratorių atžvilgiu. Teismo diskrecijos teisė spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą užtikrina galimybę parinkti nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Atsižvelgiant į tai, teismas administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Lemora“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“ ir administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas turi užtikrinti viešąjį interesą, kuris yra objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo puoselėja teisinės valstybės atžvilgiu ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso gynimą šioje byloje atstovauja ir Kauno apskrities VMI, nurodydama, kad atsakovas valstybei yra skolingas 28 204,35 Lt. Kauno apskrities VMI mano, kad tinkamiausiai užtikrinti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir visos valstybės interesus gali UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.
- Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad AB „Kauno kranai“, UAB „Lemora“ nesivadovavo ĮBĮ 6 str. 2 d. reikalavimais ir apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįspėjo raštu. Tačiau šios įmonės, vadovaujantis ekonomiškumo principu, stojo jau į prasidėjusį procesą. Kadangi bankroto byla jau buvo keliama, UAB „Kauno statybos trestas“ apie tai žinojo, todėl nieko nebūtų pakeitę dar keli įspėjimai apie bankroto bylos iškėlimą. Pažymi, kad teismas pripažino, kad UAB „Duliuksa“, UAB „Laurex“, UAB „Sanistal“ taip pat prašo iškelti bankroto bylą, tačiau jos apie ketinimą kreiptis atsakovo neįspėjo. Be to, teismo nutartyje nenurodytos ir šių įmonių reikalavimo sumos. Pripažįstant, kad bendrovės, nesilaikiusios ĮBĮ 6 str. 2 d., negalėjo teisėtai reikalauti jų teisių gynimo, negalėjo siūlyti bankroto administratoriaus, tokiu atveju teismas neturėjo galimybės skirti bendrovės bankroto administratoriumi UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
- Teismas nemotyvavo savo pasirinkimo administratoriumi skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, o tik nurodė, kad administratoriaus skyrimas yra teismo diskrecijos teisė. Be to, teismas vadovavosi jau negaliojančiomis normomis, nežinodamas, kad administratorių teismui ne gali, bet turi siūlyti ĮBĮ 5 str. išvardinti asmenys. Jeigu teismas mano, kad UAB „Duliuksa“, UAB „Laurex“, UAB Sanistal“, UAB „Kauno kranai“, UAB „Lemora“ negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tinkamai neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai teismas negalėjo skirti administratoriumi UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“. Be to, minėtoje bendrovėje dirba tik du darbuotojai, galintys administruoti įmonę, kurie vykdo 9 bankroto procedūras, o tai reiškia, kad nebus pajėgi administruoti dar vieną įmonę. Tuo tarpu UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dirba 6 darbuotojai, galintys teikti administravimo paslaugas ir šiuo metu administruoja 9 įmones. Todėl teismas turėjo administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Serfas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismo diskrecijos teisė skiriant bankrutuojančios įmonės administratorių nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią tinkamam šio klausimo išsprendimui aplinkybę. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriais teismas rėmėsi. Be to, paskirtas administratorius, turintis mažiausią patirtį, turintis mažiausią darbuotojų skaičių.
- Byloje viešąjį interesą atstovauja Kauno apskrities VMI, kuri administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atskiruoju skundu kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo pakeisti ir administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Jau pareiškimo pateikimo metu banko finansinis reikalavimas bendrovei sudarė 1 698 676,43 Lt, t. y. finansinis reikalavimas sudarė apie 90 proc. nuo kreditorių, kurie pateikė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinių reikalavimų sumos. Tačiau teismas nutartyje nurodė, kad jo siūlomas kandidatas neturi pirmenybės teisės kitų siūlomų administratorių atžvilgiu. Nordea su įmone 2008 m. rugsėjo 6 d. nutraukė kreditavimo sutartį. UAB „Kauno statybos trestas“ 2008 m. spalio 14 d. bankui yra skolinga viso 7 165 079 Lt (skaičiuojant negrąžintas kredito dalis ir nesumokėtas palūkanas). Taigi Nordea bankas yra didžiausias bendrovės kreditorius ir teismas, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl nepaskirtas jo siūlytas administratorius, pažeidė jo, kaip didžiausio kreditoriaus teises ir interesus bei CPK 291 str. 1 d. 5 p.
- Taip pat teismas nenurodė motyvų, kodėl administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centas“ ir tuo pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.
- Teismas neteisingai aiškina ĮBĮ 11 str. 2 d. normą, suteikiančią teismui diskrecijos teisę spręsti dėl to, kas skirtinas administratoriumi. Minėtoje normoje nurodyta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ne gali pasiūlyti, kaip nutartyje teigia teismas, o pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad teismo nevaržo nei pareiškimą padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 str. 1 d. išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros, nes tai prieštarauja ĮBĮ 11 str. 2 d. nuostatoms, kuriose nėra numatytos teismo teisės pačiam parinkti administratorių, jei jis nėra pasiūlytas ĮBĮ 5 str. 1 d. išvardintų asmenų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos. Teismas, nepatenkinęs kreditoriaus prašymo, turi nurodyti ne tik faktinius, bet ir teisinius pagrindus. To nepadaręs teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. Teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač, kai yra kelios administratorių kandidatūros
- Tikėtina, kad teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti bankroto procedūros dėl didelio užimtumo kitose bankroto bylose. UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, turėdama tik vieną bankroto administratorių, vykdo bankroto procedūras 9 įmonėse. Pažymi, kad administratoriumi paskyrus jo siūlomą administratorių, būtų žymiai paprasčiau sutariama dėl visų bankroto procedūrų atlikimo, būtų užtikrintas sklandus, operatyvus, skaidrus bankroto procedūrų vykdymas. Be to, būtų paprasčiau sprendžiami ir tokie klausimai kaip bankrutuojančios įmonės turto apsaugos, pardavimo klausimai, bankrutuojančios įmonės veiklos tęsimo ar sustabdymo ir kiti klausimai.
Ieškovas UAB „Šilumos garantas“ atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o jei procesas nebūtų nutrauktas – atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai save laiko trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, nes pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui neteikė, prašymo pripažinti jį trečiuoju asmeniu taip pat neteikė. Dėl to jis negali būti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir neturi teisės skųsti teismo nutartį. Akivaizdu, kad apeliantas turi teisinį suinteresuotumą bankroto byloje, nes yra atsakovo kreditorius, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, jog jis yra dalyvaujantis byloje asmuo. Kreditoriaus pateiktas procesinis dokumentas – prašymas vertintinas tik kaip informacijos šaltinis, kuriame nurodyta kreditoriaus pageidaujama administratoriaus kandidatūra. Tokio prašymo pagrindu bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu netampa. Apelianto laikyti byloje ieškovu ar trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais negalima. Apelianto taip pat negalima laikyti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, nes jis nėra pateikęs teismui prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, pagal teismų praktiką, kreditoriai trečiojo asmens teises įgyja tik teismui patvirtinus jų reikalavimus. O kreditoriaus reikalavimai gali būti teismo patvirtinti tik atsakovui iškėlus bankroto bylą. Taigi, apeliantas nelaikytinas dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl neturėjo teisės pateikti atskirąjį skundą. Skundo argumentas, kad teismas skiriant administratorių neatsižvelgė į jo, kaip didžiausio kreditoriaus, nuomonę, nepagrįstas. Bankroto bylos iškėlimo metu nėra žinomi visi atsakovo kreditoriai bei jų reikalavimų dydžiai. Be to, kreditoriaus reikalavimas gali būti teismo ir nepatvirtintas. Pažymi, kad ĮBĮ kreditoriams, turintiems didesnį reikalavimą nei kiti kreditoriai, nesuteikia jokių privilegijų. Neaišku, kaip apeliantas gali paspartinti ir supaprastinti bankroto procedūrų atlikimą, nes visi svarbiausi bankroto metu kylantys klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose, bankrutuojančios įmonės turtas taip pat gali būti parduotas tik kreditorių susirinkimų nustatyta tvarka. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nutartis nemotyvuota. Teismas nurodė, kad visi siūlomi administratoriai turi reikiamą kvalifikaciją dirbti administratoriais, todėl apelianto siūlomas administratorius neturi pirmenybės kitų siūlomų administratorių atžvilgiu. Taigi, teismas, vadovaudamasis diskrecijos teise, paskyrė administratorių UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Skunde neteisingai nurodoma, kad minėtoje įmonėje dirba tik vienas administratorius, nes iš įmonių bankroto valdymo departamento tinklapio matyti, kad įmonėje dirba du administratoriai. Taigi apelianto nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo manyti, jog jo siūlomas administratorius yra tinkamesnis nei teismo paskirtas administratorius.
Ieškovas UAB „Laurex“ atsiliepimu į Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto atskirąjį skundą, o jei procesas nebūtų nutrauktas – atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas teismui nepateikė nei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nei prašymo pripažinti jį trečiuoju asmeniu. Apeliantas pateikė teismui tik pasiūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, dėl to jis negali būti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir turinčiu teisę skųsti teismo nutartį. Vien tai, kad apeliantas yra kreditorius, turintis teisinį suinteresuotumą bankroto byloje, neleidžia teigti, kad jis yra dalyvaujantis byloje asmuo. Kita vertus, kreditoriai trečiojo asmens teises įgyja tik teismui patvirtinus jų reikalavimus. O kreditoriaus reikalavimai gali būti tvirtinami tik iškėlus bankroto bylą. Kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar neįsiteisėjusi, todėl apeliantas negali būti laikomas ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Be to, nepagrįsti skundo motyvai, kad teismas neatsižvelgė į apelianto, kaip didžiausio kreditoriaus, nuomonę skiriant administratorių. ĮBĮ kreditoriams, turintiems didelį reikalavimą, nesuteikia jokių privilegijų apart to, kad jie, turėdami daugumą ir balsuodami kreditorių susirinkime gali priimti nutarimus. Nesuprantama, kaip apelianto siūlomas administratorius gali paspartinti bankroto procedūras, jei visi svarbiausi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose. Be to, kreditoriai bei jų reikalavimų dydžiai paaiškėja tik teismui patvirtinus jų reikalavimus ir įtraukus į kreditorių sąrašą. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad nutartis nemotyvuota. Tiek, kiek reikalauja ĮBĮ 11 str. nuostatos, administratoriaus paskyrimas yra motyvuotas.
Ieškovas UAB „Laurex“ atsiliepimu į UAB „Serfas“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apie administratoriaus tinkamumą vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas sprendžia valstybės įgaliota institucija. Šiai institucijai išdavus leidimus ar kvalifikacinius pažymėjimus ir tuo patvirtinus asmens kvalifikaciją bei tinkamumą vykdyti bankroto administravimo paslaugas, nei teismas, nei kiti asmenys negali revizuoti ir abejoti šių asmenų kvalifikacija. Teismo paskirto administratoriaus ir jame dirbančių žmonių patirtis yra ženkliai didesnė nei nurodė apeliantas ir didesnė už bet kurio dirbančio apelianto siūlomoje bendrovėje bankroto administratoriaus patirtį. Be to, teismo paskirtas administratorius turi patirties administruojant dideles įmones. Todėl jis yra pajėgus tinkamai atlikti bankroto procedūrą užtikrinant nešališką ir visų kreditorių interesus atitinkantį administravimą. Tuo tarpu apelianto siūlomas administratorius nuslėpė nuo teismo informaciją, neįvykdė savo pareigos informuoti teismą apie susijusių asmenų administruojamas įmones ir galimus interesų konfliktus.
Ieškovas UAB „Šilumos garantas“ atsiliepimu į UAB „Serfas“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad valstybės įgaliotoms institucijoms išdavus leidimus ar kvalifikacinius pažymėjimus ir tuo patvirtinus asmens kvalifikaciją bei tinkamumą vykdyti bankroto administravimo paslaugas, nei teismas, nei kiti asmenys negali revizuoti šių asmenų kvalifikacijos. Administratorius įgauna patirties ne tik administruodamas ne tik kaip administravimo veikla besiverčiančios įmonės įgaliotas atstovas, bet ir administruodamas įmones kaip fizinis asmuo. Tai įvertinus teismo paskirto administratoriaus patirtis yra ženkliai didesnė nei nurodė apeliantas. Be to, teismo paskirtas administratorius turi patirties administruojant dideles įmones. Tuo tarpu apelianto siūlomas administratorius nuslėpė nuo teismo informaciją, neįvykdė savo pareigos informuoti teismą apie susijusių asmenų administruojamas įmones ir galimus interesų konfliktus. Ši aplinkybė užkerta galimybę apelianto siūlomam administratoriui bei pas jį dirbantiems asmenims teikti šioje byloje administravimo paslaugas.
Ieškovas UAB „Šilumos garantas“ atsiliepimu į UAB „Lemora“ atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą, o jei procesas nebūtų nutrauktas – atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti nutartį ir teismo paskirtą administratorių pakeisti kitu administratoriumi. Tačiau skunde nurodomi tik motyvai, susiję su administratoriaus kandidatūros netinkamumu, tačiau nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų, pagrindžiančių bankroto bylos iškėlimo neteisėtumą. Todėl skunde nurodyti pagrindai neatitinka apelianto reikalavimų bei CPK 320 str. Pažymi, kad apelianto siūlomo administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ darbuotojai dirba ir kitose bendrovėse, teikiančiose bankroto administravimo paslaugas arba yra tų bendrovių vadovai. Šis administratorius teismui pateiktoje deklaracijoje yra nurodęs tik informaciją, susijusią su tomis bankroto procedūromis, kurias vykdo ar vykdė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, tačiau nėra duomenų apie įmones, kurias minėtoje bendrovėje dirbantys darbuotojai administruoja būdami kitų bendrovių įgaliotieji asmenys arba kaip fiziniai bankroto administratoriai. Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto siūlomas administratorius nepilnai atskleidė teismui informaciją, dėl ko jį paskyrus gali atsirasti interesų konfliktas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismo paskirtas administratorius buvo siūlomas asmenų, neįvykdžiusių ĮBĮ 6 str. 2 d. esantį reikalavimą įspėti skolininką apie ketinimą jam kelti bankroto bylą, nėra teisiškai reikšminga, nes pagal ĮBĮ 11 str. 2 d. administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 str. išvardinti asmenys, taigi, ir bet kuris kreditorius. Be to, UAB „Šilumos garantas“, pasiūlęs teismo paskirtą administratorių, buvo įvykdęs visus ĮBĮ 6 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas UAB „Laurex“ atsiliepimu į UAB „Lemora“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Apelianto manymu, jo siūlomo administratoriaus patirtis yra žymiai didesnė nei teismo paskirto administratoriaus, kuris yra netinkamas ir nepajėgus vykdyti bankroto procedūrą. Tačiau apie tinkamumą bei pajėgumą teikti bankroto administravimo paslaugas teismas sprendžia pagal administratoriaus turimus ir teismui pateiktus valstybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus. Valstybės įgaliotai institucijai išdavus leidimus ar kvalifikacinius pažymėjimus ir tuo patvirtinus asmens kvalifikaciją bei tinkamumą vykdyti bankroto administravimo paslaugas, nei teismas, nei kiti asmenys negali revizuoti ir abejoti šių asmenų kvalifikacija ar tinkamumu. Teismo paskirto administratoriaus ir jame dirbančių asmenų patirtis yra ženkliai didesnė nei nurodo savo skunde apeliantas ir didesnė už bet kurio dirbančio apelianto siūlomoje bendrovėje bankroto administratoriaus patirtį. Bankroto administratorius Giedrius Adomavičius iš viso yra užbaigęs 30 bankroto procedūrų ir vykdo 12 bankroto procedūrų. Be to, teismo paskirtas administratorius turi patirties ir administruojant dideles įmones. Apelianto siūlomas administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ teikdamas deklaraciją teismui nurodė, kad pas jį dirba 6 asmenys, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir kad įmonė šiuo metu administruoja 17 bankroto bylų, tačiau nuslėpė nuo teismo informaciją, kad pas jį dirbantys administratoriai (A. Malijonis, R. Pinkovski, V. Šarkienė, V. Sarulis, A. Cerberis) taip pat dirba ir kitose bendrovėse, teikiančiose bankroto administravimo paslaugas arba yra tų bendrovių vadovai. Taigi teismui pateiktoje deklaracijoje nėra duomenų apie įmones, kurias dirbantys UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ darbuotojai administruoja būdami kitų bendrovių įgaliotieji asmenys arba kaip fiziniai bankroto administratoriai. Tuo labiau, kad nėra aišku, kuris administratorius būtų paskirtas kaip įgaliotas asmuo ir ar jis neadministruotų įmonės, kuri būtų UAB „Kauno statybos trestas“ kreditorius, debitorius ar kitas susijęs asmuo. Taigi apelianto siūlomas administratorius neatskleidė teismui visos informacijos ir tai užkerta galimybę šiam administratoriui bei pas jį dirbantiems asmenims teikti šioje byloje administravimo paslaugas.
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu į UAB „Serfas‘ ir UAB „Lemora“ atskiruosius skundus prašo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“. Nurodo, kad nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl Kauno apskrities VMI pasiūlytas administratorius galėtų būti laikomas daugiau ar mažiau šališku. Tiek ĮBĮ, tiek pati bankroto administratorių licencijavimo ir priežiūros tvarka įtvirtina visų administratorių privalomą nešališkumo principą. Kita vertus, ĮBĮ 11 str. 2 d. kiekvienam į teismą besikreipiančiam kreditoriui iš esmės numato pareigą pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, tokiu būdu byloje negali būti „nešališkai“ pasiūlyto administratoriaus. Teismas pasirinko administratorių, turintį mažiausią iš visų siūlytų administratorių administravimo patirtį ir kuris turi mažiausiai administratorių (2). Tuo tarpu banko pasiūlytas administratorius UAB „Verslo konsultantai“, patikrinus šią įmonę bei joje dirbančius asmenis, banko manymu, sugebėtų profesionaliai ir nešališkai administruoti bankroto procesą.
Ieškovas UAB „Minaltra“ atsiliepimu į UAB „Serfas‘, UAB „Lemora“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. atskiruosius skundus prašo skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinti nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“. Nurodo, kad su Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu sutinka ir prisideda prie jo, su UAB „Serfas“ ir UAB „Lemota“ atskiraisiais skundais nesutinka. Skirdamas administratorių teismas nenurodė jokių motyvų, nevertino paskirto administratoriaus kandidatūros ir nelygino jos su kitomis kandidatūromis jų kvalifikacijos, patirties, pajėgumo aspektais. UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ faktiškai dirba tik vienas administratorius, kuris šiuo metu vykdo 11 bankroto procedūrų. UAB „Minaltra“ nuomone, kiti siūlomi kandidatai yra pajėgesni administruoti UAB „Kauno statybos trestas“.
Apeliacinis procesas pagal ieškovo UAB „Serfas“ atskirąjį skundą nutrauktinas.
UAB „Lemora“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atskirieji skundai atmestini.
Dėl ieškovo UAB „Serfas“ atskirojo skundo
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 51 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. balandžio 6 d., 34 straipsnio antroji dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodyti advokato padėjėjo teisės atstovauti teismuose apribojimai netaikomi, kai sutartis dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėju sudaryta ir jos pagrindu atstovavimo civiliniame procese teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Advokatūros įstatymo įsigaliojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo UAB „Serfas“ atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė teismui advokato padėjėjas Marijus Velička, su kuriuo atstovavimo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 8 d., t. y. po 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo įsigaliojimo (t. 3, b. l. 7-9, 14). Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio antrąja dalimi, advokato padėjėjas M. Velička neturi teisės pasirašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti advokato padėjėjo pasirašytą ir UAB „Serfas“ vardu paduotą atskirąjį skundą bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui, motyvuojant tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėta aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal ieškovo UAB „Serfas“ atskirąjį skundą, paduotą ieškovo atstovo advokato padėjėjo M. Veličkos, dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Dėl kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. teisės skųsti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį
Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde save įvardina trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Bankroto bylos iškėlimo metu apeliantas teismui pateikė tik pasiūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Prašymo iškelti bankroto bylą apeliantas neteikė, savarankiško materialinio teisinio reikalavimo byloje nereiškė. Tuo tarpu trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų kreditoriai pripažintini tik teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Taigi apeliantas dalyvaujančiu byloje asmeniu negali būti laikomas. Tačiau, kadangi apeliantas pateikė pasiūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, pirmosios instancijos teismas jo pasiūlymą svarstė ir atmetė, todėl, kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo apeliantas galėjo skųsti.
Dėl ieškovo UAB „Lemora“ ir kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. atskirųjų skundų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalies dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno statybos trestas“ pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Atskiraisiais skundais apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo, todėl teisėjų kolegija tikrina šios nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis bei privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis bei vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai.
Remiantis aukščiau minėtomis bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei teismų formuojama praktika, laikytina, kad teismas, svarstydamas administratoriaus skyrimo klausimą, yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl turi atsižvelgti į visus pasiūlymus dėl administratoriaus kandidatūros. Teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau įvertina į bylą įtrauktų asmenų nuomonę.
Teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ĮBĮ nustatytus reikalavimus atitinka - teismui yra pateiktas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ sutikimas teikti UAB „Kauno statybos trestas“ bankroto administravimo paslaugas (t. 2, b. l. 105), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas leidimas, suteikiantis teisę UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (t. 2, b. l. 109). Teismo paskirto administratoriaus kandidatūra yra suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija – Įmonių bankroto valdymo departamentu (ĮBĮ 11 str. 2 d.), ( t. 2, b. l. 147). Aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, kurios būtų kliūtimi UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ paskirti UAB „Kauno statybos trestas“ administratoriumi, nėra. Apeliantų argumentai, kad teismas nemotyvavo savo pasirinkimo administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nurodė, kad visi siūlomi įmonės bankroto administratoriai turi reikiamą kvalifikaciją dirbti administratoriais, nes visi turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, todėl apelianto Nordea Bank Finland Plc siūlomas administratorius neturi pirmenybės kitų siūlomų administratorių atžvilgiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visų siūlomų administratorių tinkamumą teikti bankroto administravimo paslaugas, nesant byloje įrodymų dėl administratoriaus netinkamumo, vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecijos teise, pagrįstai ir motyvuotai administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Apeliantų teiginys, kad teismas vadovavosi negaliojančiomis ĮBĮ normomis, nurodydamas, kad administratorių teismui gali, o ne turi siūlyti ĮBĮ 5 str. išvardinti asmenys, teisinių pasekmių nesukelia, kadangi pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą išsprendė pagal naują ĮBĮ redakciją ir administratoriumi paskyrė ieškovo UAB „Šilumos garantas“ siūlytą kandidatūrą. Atmestini apeliantų argumentai, kad dėl didelio užimtumo teismo paskirtas administratorius nebus pajėgus administruoti dar vieną įmonę, nes minėtoje bendrovėje dirba tik du darbuotojai (Nordea Bank Finland Plc skunde neteisingai nurodyta, kad bendrovėje dirba tik vienas bankroto administratorius), galintys administruoti įmonę, kurie vykdo 9 bankroto procedūras. Apie administratoriaus tinkamumą vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas sprendžia valstybės įgaliota institucija. Byloje esantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros patvirtina, jog UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ teisės aktų reikalavimus atitinka, todėl darytina išvada, kad minėta bendrovė atitinka Ūkio ministro 2003 m. sausio 21 d. įsakymu nustatytas bankroto administratorių užimtumo normas (t. 2, b. l. 147). Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros, svarbu yra nustatyti, ar administratoriui užtenka patirties. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismo paskirto administratoriaus ir jame dirbančių asmenų patirtis yra didesnė nei nurodo apeliantai savo skunduose (t. 3, b. l. 74-76). Be to, teismo paskirtas administratorius turi patirties administruojant ir dideles įmones. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apelianto UAB „Lemora“ siūlomoje bendrovėje UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nors ir dirba daugiau asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, tačiau dalis minėtoje bendrovėje dirbančių asmenų dirba ir kitose bendrovėse, teikiančiose bankroto administravimo paslaugas arba yra tų bendrovių vadovai. Vadinasi, jie turi ir daugiau pareigų.
Apelianto UAB „Lemora“ skundo argumentas, kad teismas negalėjo paskirti administratoriumi UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, kadangi šią kandidatūrą siūlė asmenys, neįvykdę ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo įspėti skolininką apie ketinimą jam kelti bankroto bylą, nepagrįstas. Kaip minėta, teismo paskirto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ kandidatūrą siūlė ir ieškovas UAB „Šilumos garantas“, kuris yra įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus (prijungta byla Nr. B2-1396-173/2008, b. l. 5-6). Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administratoriaus kandidatūrą teismui gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardinti asmenys.
Atmestinas apelianto UAB „Lemora“ argumentas, kad teismas turėjo paskirti Kauno apskrities VMI, kuri šioje byloje atstovauja viešąjį interesą, siūlomą administratoriaus kandidatūrą. Pagal ĮBĮ administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ įst. 11 str. 3 d. 14 p.). Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris iš kreditorių siūlo administratoriaus kandidatūrą, toks administratorius bankroto procese gina visų kreditorių interesus, taip pat viešąjį interesą. Dėl to paties atmestinas ir apelianto Nordea Bank Finland Plc skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo, kaip didžiausio kreditoriaus, nuomonę. Pažymėtina, kad ĮBĮ kreditoriams, turintiems didelį reikalavimą, nesuteikia jokių privilegijų. Be to, bankroto bylos iškėlimo teisme metu nėra žinomi visi atsakovo kreditoriai bei jų reikalavimų dydžiai. Kreditoriai bei jų reikalavimų dydžiai paaiškėja tik teismui vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis sudarius visų kreditorių sąrašą bei patvirtinus jų reikalavimus. Tik tada galima tiksliai apskaičiuoti, kuris iš kreditorių turi didžiausią reikalavimą. Kolegija nesutinka su apelianto Nordea Bank Finland Plc skundo argumentu, kad paskyrus jo siūlomą administratoriaus kandidatūrą, būtų užtikrintas sklandus, operatyvus, skaidrus bankroto procedūrų vykdymas, būtų paprasčiau sprendžiami bankrutuojančios įmonės turto apsaugos, pardavimo ir kiti klausimai. Pažymėtina, kad visi svarbiausi bankroto metu kylantys klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose, kuriuose kreditoriai priima nutarimus ĮBĮ nustatyta tvarka. Bankrutuojančios įmonės turtas taip pat gali būti parduotas tik kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Todėl neaišku, kaip apeliantas gali paspartinti ar supaprastinti bankroto procedūrų atlikimą. Kita vertus, minėtas apelianto argumentas kelia abejonių dėl jo pasiūlyto administratoriaus nešališkumo.
Taigi, apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą esant aplinkybėms, trukdančioms ar galinčioms trukdyti teismo paskirtam administratoriui tinkamai ir sklandžiai vykdyti UAB „Kauno statybos trestas“ bankroto procedūras.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria UAB „Kauno statybos trestas“ administratoriumi paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB „Serfas“ atskirąjį skundą, paduotą advokato padėjėjo Marijaus Veličkos, dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ paskyrimo UAB „Kauno statybos trestas“ administratoriumi palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Nijolė Piškinaitė