Civilinė byla Nr. e2-826-232/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01929-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Kaminkelio projektai“ atstovui advokatui R. K.,

atsakovui A. K., jo atstovui advokatui D. N.,

trečiajam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kaminkelio projektai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. L., M. D., D. B.

                                                         NUSTATĖ :

                 I.GINČO ESMĖ

1.       Ieškovas BUAB „Kaminkelio projektai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 147 298,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 07 25 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kaminkelio projektai“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“. Nutartis įsiteisėjo 2015 09 08.

3.       Paaiškino, kad BUAB „Kaminkelio projektai“ buvo įsteigta 2012 03 12. Tarp UAB „Stiklo artelė“ (pradinio skolininko), UAB „Medicinos bankas“ (kreditoriaus) ir ieškovo UAB „Kaminkelio projektai“ (naujojo kreditoriaus) 2012 05 24 buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kuria UAB „Stiklo artelė“ perkėlė, o ieškovas UAB „Kaminkelio projektai“ perėmė visą sutarties pasirašymo dieną buvusią UAB „Stiklo artelė“ skolą UAB „Medicinos bankas“, atsiradusią pagal 2006 05 05 kredito sutartį Nr. LOAN_36596, 498 639,05 Lt kredito skolą, 100 042,76 Lt atidėtų pradelstų palūkanų, 24 585,59 Lt priskaičiuotų palūkanų, 25 251,83 Lt atidėtų delspinigių ir 265,25 Lt delspinigių, iš viso 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur). Ieškovas ir UAB „Medicinos bankas“ 2012 05 24 sudarė papildomą susitarimą Nr. 4 prie 2006 05 05 kredito sutarties Nr. LOAN_36596, kuriuo 2006 05 05 kredito sutartis Nr. LOAN_36596 išdėstyta nauja redakcija – kredito likučio suma 3 598 639,05 Lt, kurią sudaro negrąžintas 498 639,05 Lt kredito likutis ir papildomai išduodama 3 100 000 Lt kredito suma. Teigė, kad 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur) skolos prisiėmimas ieškovui buvo visiškai nuostolingas, kadangi perimto įsipareigojimo dalyje bendrovė negavo jokių pajamų, turto ar kitokios turtinės naudos.

4.       Nurodė, kad 2012 m. ieškovas turėjo turto 2 276 945 Lt sumai, iš kurio net 1 588 620 Lt sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 311 648 Lt. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovas 2012 m. veikė nuostolingai. Ieškovo įsipareigojimai viršijo turimą turtą jau 2012 m., bendrovė veikė nuostolingai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad jau 2012 m. ieškovas buvo nemokus. Pažymėjo, kad ieškovo nemokumas 2013 metais konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2016 07 25 nutartyje iškelti bankroto bylą. Ieškovo mokumas nebuvo atkurtas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

5.       Paaiškino, kad atsakovas A. K. nuo UAB „Kaminkelio projektai“ įsteigimo iki 2014 05 13 buvo įmonės vadovu, o iki 2014 09 25 vieninteliu akcininku. Nuo 2014 05 13 iki 2015 02 05 UAB „Kaminkelio projektai“ vadovu ir nuo 2014 09 25 iki 2015 03 02 vieninteliu akcininku buvo D. L.. Nuo 2015 02 05 iki 2016 03 02 UAB „Kaminkelio projektai“ vadovu buvo M. D.. Nuo 2015 03 02 UAB „Kaminkelio projektai“ vieninteliu akcininku buvo UAB „Hartlis“, kurio vieninteliu akcininku buvo M. D.. Nuo 2016 03 02 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kaminkelio projektai“ vadovu buvo D. B.. Pažymėjo, kad faktiniu UAB „Kaminkelio projektai“ atstovu bei vadovu iki bankroto bylos iškėlimo liko A. K..

6.       Nurodė, kad pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui A. K. atsirado sudarius ieškovo 2012 metų finansinę atskaitomybę. Prisiėmusi didelius finansinius įsipareigojimus UAB „Kaminkelio projektai“ jau 2012 m. buvo nemoki – veikė nuostolingai, jos įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Bendrovės mokumas nei 2013 m., nei vėliau nebuvo atkurtas.

7.       Nurodė, kad laikotarpiu iki 2014 09 25 susiformavo didžioji dalis kreditorių reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimo dalis – 137 307,42 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimo dalis – 337,21 Eur, BUAB „Vilniaus statybos trestas“ reikalavimo dalis – 9 654,34 Eur.

8.       Trečiasis asmuo M. D. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad faktiniais UAB „Kaminkelio projektai“ vadovais buvo atsakovas A. K. ir E. J., todėl atsakomybėn pagal pareikštą ieškinį trauktinas ne tik A. K., bet ir E. J.. Teigė, kad E. J. organizavo UAB „Kaminkelio projektai“ akcijų pardavimą, direktorių paskyrimą, jo žinioje buvo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.

9.       Atsakovas A. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nesutiko su ieškovu, kad įmonė jau 2012 metais buvo nemoki. Nurodė, kad tai, jog UAB „Kaminkelio projektai“ 2012 metais veikė nuostolingai, nereiškia, kad įmonė jau tuo laikotarpiu turėjo pradelstų įsipareigojimų ir jų vertė viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas ieškinyje nenurodė, nei vieno UAB „Kaminkelio projektai“ 2012 metais pradelsto įvykdyti įsipareigojimo, kuris viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teigė, kad 2012 metais UAB „Kaminkelio projektai“ buvo moki. Ieškinys remiasi trimis kreditorių reikalavimais, susiformavusiais 2013-2014 m.

11.       Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai visą kreditorių reikalavimų iš parduoto bankrutavusios bendrovės turto nepadengiančią sumą priskyrė žalai. Įmonės vadovas (akcininkas) atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą. Ieškovas, prašydamas atlyginti iš buvusio UAB „Kaminkelio projektai“ vadovo ir akcininko žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą, tačiau ieškovas šios pareigos neatliko.

12.       Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Kaminkelio projektai“ mokestinį tyrimą 2014 10 21 dar nebuvo nustačiusi, ar 2014 10 01 UAB „Kaminkelio projektai“ moki, ar ne. Vadinasi, teigti, jog UAB „Kaminkelio projektai“ atstovai žinojo, kad įmonė yra nemoki, taip pat negalima. Nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 337,21 Eur skola susiformavo iki 2014 10 21. Atkreipė dėmesį, kad prievolė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ mokėti 9 654,34 Eur atsirado tik 2016 11 03.

13.       II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

14.       Byloje remiantis šalių pasisakymais, rašytine bylos medžiaga nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.

15.       UAB „Kaminkelio projektai“ yra 2012 03 12 įsteigta įmonė, kurios vadovu pagal juridinių asmenų registro duomenis nuo įsteigimo iki 2014 05 13 buvo atsakovas, kuris iki 2014 09 25 buvo ir vieninteliu UAB „Kaminkelio projektai“ akcininku. 

16.       Nuo 2014 05 13 iki 2015 02 05 UAB „Kaminkelio projektai" vadovu, o nuo 2014 09 25 iki 2015 03 02 ir vieninteliu akcininku buvo įregistruotas D. L..

17.       Nuo 2015 02 05 iki 2016 03 02 įmonės vadovu buvo įregistruotas M. D.. Nuo 2015 03 02 ieškovo vieninteliu akcininku buvo įregistruota UAB „Hartlis", kurios vieninteliu akcininku taip pat buvo M. D..

18.       Nuo 2016 03 02 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kaminkelio projektai" vadovu buvo įregistruotas D. B..

19.       Tačiau, realiai vadovų pareigų nei vienas iš naujai paskirtų vadovų nevykdė. Tokios išvados teismas priėjo nustatęs, kad apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, M. D. nurodė, jog jis buvo paskirtas UAB „Kaminkelio projektai" vadovu tik formaliai (už 50 Eur atlygį), vadovo pareigų realiai nevykdė. Nors M. D. pateikė įmonės darbo sutartį su juo, kaip bendrovės vadovu, kurioje nurodoma, jog ji pasirašyta akcininko D. L., pats D. L. nurodė, jog jis tokios darbo sutarties nepasirašė. Šios aplinkybės patvirtintos ir įsiteisėjusia 2018-05-31 teismo nutartimi bankroto byloje Nr.B2-124-567/2018, kuria teismas nusprendė netvirtinti M. D. kreditorinio reikalavimo dėl darbo užmokesčio už (neva) vadovo pareigų vykdymą, priteisimo. Nuo 2016 03 02 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo vadovu buvo įregistruotas D. B., kuris  apklausiamas bankroto bylos Nr.B2-124-567/2018 procese, paaiškino, jog paskyrimo metu buvo kitos atsakovo įmonės darbuotoju, o „laikinai pabūti" ieškovo  vadovu jo paprašė atsakovas, darbo sutartis su juo nebuvo sudaroma, dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nebuvo tartasi. Jokių pareigų, išskyrus prašymus pasirašyti skundus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo jis neatliko, ieškovo dokumentai jam neperduoti, o gavęs FNTT, buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės reikalavimus pateikti atitinkamus duomenis, jis reikalavimus perduodavo A. K..

20.       2016 04 25 M. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškinio pareiškimu iškelti ieškovui bankroto bylą. 2016 07 25  nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Kaminkelio projektai" iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 09 08, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

21.       2018-05-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas galutinis ieškovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, bendrai 169 685,72 Eur sumai.

22.       Iš šioje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių pasisakymų, bei ieškovo bankroto byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Kaminkelio projektai" buvo įmonė įsteigta verstis nekilnojamojo turto vystymo, gyvenamųjų namų statybos verslu, o faktiškai vieno projekto daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybai bei butų pardavimui, o įgyvendinus projektą bei išpardavus butus pastatytame daugiabutyje liko skolinga VMI dalį priskaičiuoto pajamų mokesčio taip pat dalį ginčyto įsiskolinimo buvusiam gen. rangovui Vilniaus statybos trestui, su kuriuo statybos eigoje buvo nutraukta rangos sutartis, o ginčai buvo sprendžiami teisme bei elektros energijos tiekėjui.

23.       Bylai teisingai išspręsti svarbios aplinkybės, susiklosčiusios dar iki ieškovo įsteigimo. Tai aplinkybės, kad atsakovas jam priklausiusį sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2005 m. už 280 000 Lt turėdamas šio nekilnojamojo turto išvystymo planų, pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, įgyvendindamas šį planą atsakovas iki 2007 m. pabaigos parengė detalų planą, atliko  projektavimo darbus. Įsigytą sklypą dar iki ieškovo įsteigimo ir statybų minėtame sklype pradžios atsakovas buvo įkeitęs kito juridinio asmens UAB „Vilsotos stiklas“ nuo 2007-04-05 pakeistas pavadinimas UAB „Stiklo artelė“ (bylos nagrinėjimo metu likviduoto ir išregistruoto iš Juridinių asmenų registro), kaip kredito gavėjo, įsipareigojimų kredito davėjui AB „Medicinos bankas“ užtikrinimui pagal  2006-05-05 sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN-36596, pagal kurią bankas buvo suteikęs minėtam kredito gavėjui 700 000 Lt kreditą UAB „Srega“ akcijų įsigijimui. Kredito sutartis buvo keista 2009-09-30 papildomu susitarimu Nr. 1, 2010-07-29 papildomu susitarimu Nr. 2 ir 2011-06-29 papildomu susitarimu Nr. 3. Kadangi kredito gavėjas paskolos negražino bankas turėjo teisę skolos likutį išsiieškoti iš įkeisto atsakovo sklypo (duomenys neskelbtini).

24.        Esant tokiai situacijai tarp banko ir atsakovo A. K. buvo pasiektas susitarimas, jog atsakovas įsteigs naują juridinį asmenį (kuriuo ir tapo UAB „Kaminkelio projektai“), kuriam bus perkelti UAB „Stiklo artėlė“ įsipareigojimai bankui, atsakovas naujai įsteigtam asmeniui perleis įkeistą bankui sklypą (duomenys neskelbtini), bankas suteiks papildomą paskolą, o UAB „Kaminkelio projektai“  sklype pastatęs daugiabutį namą su parkingu bei pardavęs butus ir parkingus, gražins paskolas bankui. Ta aplinkybė, kad sklypas buvo parduotas įmonei už žymiai didesnę kainą nei jį įsigijo pats atsakovas paaiškinama tuo, kad atsakovas buvo investavęs į šį nekilnojamąjį turtą jo paties teigimu apie 447 000 Lt, kas paaiškinama išlaidomis detaliajam planui, daugiabučio projekto paruošimui, inžineriniams geologiniams tyrimams atlikti.   

25.       Todėl UAB „Kaminkelio projektai" 2012 05 24, praėjus truputį daugiau nei trims mėnesiams nuo įsteigimo dienos, kaip naujasis skolininkas sudarė skolos perkėlimo sutartį su  pradiniu skolininku UAB „Stiklo artelė", kreditoriumi UAB „Medicinos bankas", pagal kurią  perėmė UAB „Stiklo artelė" įsipareigojimus bankui pagal pradinio skolininko 2006-05-05 kredito sutartį Nr. LOANJ36596, kuriuos sudarė 498 639,05 Lt skolos, 100 042,76 Lt. atidėtų pradelstų palūkanų, 24 585,59 Lt. priskaičiuotų palūkanų, 25 251,83 Lt. atidėtų delspinigių ir 265,25 Lt. delspinigių, viso perėmė įsipareigojimų 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur) sumai, įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas užtikrinimo priemonių teikėjų A. K. ir UAB „AMI technologijos“ užtikrinimo priemonėmis. Šalys susitarė, kad 2006 05 10 sudarytas sutartines hipotekos lakštas (identifikavimo kodas 01120060010519. Įregistruotas hipotekos registre 2006 05 11 lieka galioti ir jis atsako už naująjį skolininką. Bankas atsisakė pradinio skolininko lėšų sąskaitose banke įkeitimo pagal kredito sutartį, bei kitų jo pateiktų užtikrinimo priemonių, o naujojo skolininko kredito gavėjo  prievolių vykdymas pagal kredito sutartį buvo užtikrintas ieškovo (naujojo skolininko) visų sąskaitų banke, jose esančių ir būsimų piniginių lėšų bei turtinių teisiu į jas įkeitimu bankui, nurodant, kad skolininkas (atsakovas šioje byloje) turi teisę atlikti operacijas su įkeistomis lėšomis, jei bankas šios teisės neapriboja. Bankas turėjo teisę apriboti operacijas su įkeistomis lėšomis (sustabdyti jų išmokėjimą ir pervedimą), jeigu naujasis skolininkas pažeistų skolos perkėlimo ar kredito sutartį, patenkinti savo reikalavimą iš įkeistų lėšų, jeigu naujasis skolininkas neįvykdytų įkeitimu užtikrintos prievolės, atsiradusios pagal kredito sutartį, arba jeigu į įkeistas lėšas nukreiptų išieškojimą kitas asmuo. Pagal sutartį bankas įgijo teisę vienašališkai, be atskiro naujojo skolininko įspėjimo, nurašyti lėšas iš naujojo skolininko sąskaitos banke padengiant naujojo skolininko finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį, nepriklausomai nuo jų įvykdymo terminų suėjimo, nurašytų lėšų sumai, bet kurio naujojo skolininko įsipareigojimo, numatyto kredito sutartyje, nevykdymo ar netinkamas vykdymo, naujojo skolininko lėšų sąskaitoje arešto ar kitokio apribojimo jomis disponuoti, kito asmens išieškojimo į naujojo skolininko lėšas sąskaitoje banke nukreipimo atvejais ar naujojo skolininko, bankroto procedūros teismo ar neteismine tvarka, likvidavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar restruktūrizavimo procedūros inicijavimo atvejais.

26.       2012 05 24 UAB „Kaminkelio projektai" ir UAB „Medicinos bankas" taip pat sudarė 2012-05-24 papildomą susitarimą Nr.4 prie 2006-05-05 kredito sutarties (toliau - „ 012-05-24 papildomas susitarimas") kuriuo 2006-05-05 kredito sutartis Nr. LOAN_36596 išdėstyta nauja redakcija: kurioje nustatė, kad kredito likutis yra 3 598 639,05 Lt, kurį sudaro negrąžintas ir iš pradelstų mokėjimų atkeltas 498 639,05 Lt kredito likutis ir papildomai išduodama 3 100 000,00 Lt kredito suma, kuri turėjo būti išduodama ir paimta iki 2013-06-30, kurios paskirtis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Numatyta sąlyga, kad kredito gavėjo apyvarta banko sąskaitoje banke: 100 proc. - vykdomo projekto apimtimi. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2014 11 05. Paskola turėjo būti gražinama pagal numatytą grafiką. Susitarime taip pat buvo numatyta visa eilė apsunkinimų, leidžiančių kontroliuoti kredito gavėją bei užtikrinti savalaikį kredito gražinimą.

27.       Kredito lėšos turėjo būti išduodamos tik pagal išlaidų pagrindimo dokumentus; kredito ir/ar grąžintino PVM lėšomis bankas įsipareigojo  apmokėti iki 90 proc. kredito gavėjo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų vertės už atliktus darbus, esant investicinio projekto priežiūrą atliekančios įmonės patvirtintiems darbų priėmimo - perdavimo aktams. Likusi 10 proc. suma turėjo būti  išmokama rangovui po užbaigto objekto pridavimo ir įregistravimo Registrų centre.

28.       Taip pat susitarta, kad atidėtas pradelstas 100 042,76 Lt palūkanas ir iki papildomo Susitarimo Nr. 4 prie Sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotas 24 585,56 Lt palūkanas bei delspinigius kredito gavėjas turi sumokėti iki 2014-11-05. Be to kredito gavėjas įsipareigojo, atlikus statomo statinio - daugiabučio gyvenamojo namo - nulinį statybų ciklą, įkeisti jį bankui. Hipoteka turėjo būti įregistruota ne vėliau kaip iki 2012-09-01. Iki statinio nulinio ciklo įkeitimo bankui, bendra išduotų kredito lėšų suma negalėjo  viršyti 25 proc. bankui pateiktos statybų sąmatos. Neįkeitus turto iki nurodyto termino numatyta banko teisė vienašališkai sustabdyti kredito lėšų išdavimą iki tinkamo hipotekos įregistravimo banko naudai.

29.       Be to, kredito gavėjas įsipareigojo iki kredito lėšų išdavimo įnešti į specialią banko sąskaitą ne mažiau kaip 300 000,00 Lt nuosavų lėšų (kurias atsakovas įnešė už įmonę pardavęs jam nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą), kredituojamo projekto statybinės dalies finansavimui, numatyta, kad šios lėšos išmokamos pagal bankui pateiktus lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus. Numatyta, kad avansinių mokėjimų iš turto pardavimo lėšos bus kaupiamos atskiroje banko sąskaitoje ir galės būti naudojamos palūkanų mokėjimui, kredito dengimui ar statybų finansavimui suderinus su banku.

30.       Kredito gavėjas taip pat įsipareigojo, pildydamas PVM deklaraciją dėl PVM susigrąžinimo, nurodyti savo sąskaitą, esančią banke, bei pateikti bankui tai patvirtinantį dokumentą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo VMI pateikimo. Numatyta, jog grąžintos PVM lėšos pagal išlaidų pagrindimo dokumentus naudojamos tik išlaidoms, susijusiomis su finansuojamu investiciniu projektu, padengti. Numatyta, jog kredito gavėjui pažeidus sutartį ar atsiradus sutartyje nurodytiems kredito lėšų stabdymo ir/ar sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę grąžinto PVM lėšomis dengti kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, ar jų mokėjimo terminai yra suėję ar ne.

31.       Kredito gavėjas įsipareigojo su PVM sąskaitomis faktūromis pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurie turėjo būti patvirtinti bankui priimtinos statybas prižiūrinčios įmonės. Bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimas turėjo būti atliekamas bankui priimtinoje turto vertinimo įmonėje ir pateikiamas sutartyje numatytu periodiškumu.

32.       Ieškovas teigia, jog 2012-05-24 skolos perkėlimo sutartimi ir 2012-05-24 papildomu susitarimu tapdamas  2006-05-05 kredito sutarties šalimi/ skolininku UAB „Kaminkelio projektai" prisiėmė trečiojo asmens įsipareigojimus, nors tuo metu neturėjo jokio turto, dar nevykdė apyvartos ir negavo pajamų, kad UAB „Stiklo artelė" 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur) skolos prisiėmimas BUAB „Kaminkelio projektai" buvo visiškai nuostolingas perimto įsipareigojimo dalyje bendrovė negavo jokių pajamų, turto ar kitokios turtinės naudos.

33.       Tačiau reikia pažymėti, kad tokią sąlygą iškėlė bankas, sutikęs tik su šia sąlyga leisti atsakovui naujai įsteigtai įmonei parduoti bankui įkeistą sklypą, (duomenys neskelbtini) sutiko suteikti kreditą šio nekilnojamojo turto išvystymui kas reiškia, jog bankas pasitikrino ir sutiko su tokiu verslo planu ir tikėjo jo pelningumu ir sėkme. Be to viena iš banko sąlygų buvo reikalavimas kad atsakovas įneštų savo asmenines lėšas į projektą, ką jis ir padarė pardavęs jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Siekiant įgyvendinti projektą buvo sudaryta sutartis su generaliniu rangovu ,,Vilniaus statybos trestas’’, kuris daugiabutį namą ginčo sklype turėjo pastatyti už konkrečią sumą per 9 mėnesius. Tačiau darbams pradėjus strigti statybos užsitęsė iki 2 metų, sutartis buvo nutraukta surasti nauji rangovai, subrangovai dėl ko įmonė patyrė didelius nuostolius, išaugo sąmatos.

34.       Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Kaminkelio projektai" 2013 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys, kad 2012 m. bendrovė turėjo turto 2 276 945 Lt. sumai, iš kurio net 1 588 620 Lt. sudarė trumpalaikis turtas,  o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 311 648 Lt ir kad pagal pelno-nuostolių ataskaitą BUAB „Kaminkelio projektai" 2012 m. veikė nuostolingai, nes įsipareigojimai viršijo turimą turtą, nesudaro pagrindo, kaip teigia ieškovas, konstatuoti, kad jau 2012 m. BUAB „Kaminkelio projektai" buvo nemoki, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte pateikiamą nemokumo sąvoką įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nustatyta, kad įmonė sėkmingai įvykdė verslo planą pastatyti sklype adresu (duomenys neskelbtini) 24 butų gyvenamąjį namą su parkingu, naudodama kredito lėšas sutartyje numatyta tvarka, nėra duomenų, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai 2012 metais viršijo įmonės turimo turto vertę, nes iš cituotų kredito sutarties nuostatų matyti, jog sutartyje aptarta kredito suma – 3 100 000 Eur kontroliuojant bakui buvo panaudota pagal paskirtį, daugiabučio ir parkingo statyboms, atsiskaitymams už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus, įsipareigojimai bankui pagal kredito sutartį tame tarpe ir perimti iš pradinio skolininko UAB „Stiklo artėlė“ baigti įvykdyti 2014-04-10. Taigi daugiabutis buvo pradėtas statyti 2012 m. viduryje banko skolintomis lėšomis ir užbaigtas 2014 m. pradžioje.

35.       Ta aplinkybė, kad 2016-07-25 Vilniaus apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą bei 2016-09-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria minėta nutartis palikta galioti konstatuota, jog UAB „Kaminkelio projektai" jau 2012 metais veikė nuostolingai taip pat nepatvirtina fakto, jog jau 2012 įmonė buvo ir nemoki.

36.        Ieškovas žala padaryta atsakovo veiksmais laiko visus kreditorinius reikalavimus susiformavusius  iki 2014 m. rugsėjo 25 d.  Tai Valstybinė mokesčių inspekcijos reikalavimas  137 307,42 Eur sumai kurį sudaro: 129 104,69 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 8 202,73 Eur delspinigių;  AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimas 337,21 Eur sumai susiformavęs;

37.       Ši 147 298,97 Eur suma bankroto administratoriaus nuomone yra bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių patirtos žalos suma, kuri atsirado/išaugo UAB „Kaminkelio projektai“ nemokumo laikotarpiu, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir atsakovui vengiant vykdyti įstatymo numatytą pareigą inicijuoti bankroto bylą.

38.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 09 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Taigi priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakomybės teisinio pagrindo juridinio asmens dalyviui civilinė atsakomybė gali kilti tiek kaip dalyviui pagal CK 2.50 straipsnį, tiek kaip vadovui pagal CK 2.87 straipsnį.

39.       Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

40.        Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 06 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 01 20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 06 06 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 20, 23, 30, 31 punktuose išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

42.       Pagal pirmiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tam tikrais atvejais neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė pripažįstama žala civilinės atsakomybės prasme ir jos atlyginimas gali būti išieškomas iš įmonės vadovo ir (ar) dalyvio. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas CK normų ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, dėl to, kad vadovas ar akcininkas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl to didėjo kreditorės VMI skola, kurios ši neturi galimybių iš nemokios įmonės išieškoti ir dėl to iškėlus bankroto bylą nesumokėta mokesčių suma tapo VMI finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant sumokėti, už tai atsakingi asmenys yra atsakovai, dėl kurių neveikimo atsirado žala.

43.       Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 42 punktas).

44.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

45.       Tačiau šioje byloje susiklosčiusi situacija yra specifinė tuo požiūriu, jog įgyvendinus verslo projektą, kurio realizavimui ir buvo įsteigta įmonė pardavus visus pastatytus butus lėšų neužteko atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių didžiausias buvo Valstybinė mokesčių inspekcija, šis kreditorinis reikalavimas išaiškėjo tik po to kai buvo išparduoti visi butai, o jo susiformavimas priklausė nuo verslo plano įvykdymo parduodant butus ir nebūtų pakitęs jei atsakovas pats būtų  kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo pvz. 2014 metų pradžioje. Tai, kad įgyvendinus verslo projektą nepavyko atsiskaityti su visais kreditoriais priskirtina verslo rizikai, todėl tame nėra atsakovo kaltės. Teismo nuomone šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovas, įgyvendindamas verslo planą, kurį iš pat pradžių aprobavo bankas, suteikdamas didelį papildomą kreditą jo įgyvendinimui, ir kurio įgyvendinimo eigą taip pat griežtai kontroliavo bankas, negalėjo įtakoti ir numatyti, kad dalis įsipareigojimų liks neįvykdyta.

46.       Pabaigai teismas pažymi, jog kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų,  atsakovas neįsiteisėjusiu 2019 06 13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl to, jog siekdamas UAB „Kaminkelio projektai“ vardu išvengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „Kaminkelio projektai“ pirmines PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamąsias pajamas, pardavimo PVM, atskaitomą pirkimo PVM bei mokėtinus mokesčius, ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėtu nuosprendžiu taip pat patenkintas VMI civilinis ieškinys dėl 129 692,21 Eur turtinės žalos priteisimo A. K.. Nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. Jeigu išnagrinėjus apeliacinį skundą, skundas bus atmestas didžioji kreditoriaus VMI reikalavimo dalis bus išieškoma iš atsakovo šioje byloje pagal minėtą nuosprendį, kuris priimtas remiantis kitomis nei šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitu faktiniu pagrindu, tuo tarpu apeliacinį skundą patenkinus minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturės įtakos sprendimui šioje byloje.

47.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais teismas ieškinį atmeta visiškai.

48.       Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu, iš ieškovo administravimo išlaidų atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą sudariusios 1900 Eur, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą paruošiamųjų dokumentų skaičių ir apimtis bei Teisingumo ministerijos Rekomendacija mažinamos iki 800 Eur.        

         Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 260, 270, 285 straipsniais,

                   NUSPRENDŽIA:

           Ieškinį atmesti.

           Priteisti iš ieškovo BUAB „ Kaminkelio projektai“, juridinio asmens kodas 302741951, bankroto administravimui skirtų lėšų, atsakovo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

                    Teisėja Liuda Uckienė