Administracinė byla Nr. ATP-148-397/2013

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07235-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-11-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-137 R. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už tai, kad 2012-10-01 R. L. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (CK 1.137 str. 2 d., 3 d. ir 1.138 str.), vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą R. S., iš vidaus užrakinęs duris į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą 2-8, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neleido bendraturtei naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Pareiškėjas R. L. skundu prašė panaikinti 2012-11-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-137 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-21 nutartimi R. L. skundą, kuriuo jis  prašė panaikinti 2012-11-13 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, atmetė, Teismas padarė išvadą, kad R. L. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., patrauktas pagrįstai.

Skundu R. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, Jis teigia, kad nepažeidė jokių įstatymų, nes patalpa 2-8, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra nurodyta kaip prieškambaris, o ginčas yra kilęs dėl laiptinės. Laiptinė nėra priskirta prie bendro naudojimosi patalpų: norint patekti į šią laiptinę reikalinga eiti per mano 1 aukšto koridorių, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. R. S. spręsdama naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis klausimą ir pateikdama planą, Kauno miesto apylinkės teismui, turėjo spręsti ir patekimo į šias patalpas klausimą, kad būtų galima naudotis atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis. Taip būtų užkirstas kelias tolimesniems konfliktams. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nurodo, kad jam priklausanti laiptinė nuo prieškambario, dėl kurio kilo ginčas (plane pažymėto 2-8), yra atskirta rakinamomis durimis, ir jo nuomone, jis neprivalo duoti rakto nuo pagrindinių durų savo gyvenamųjų patalpų R. S. ir neprivalo leisti jai vaikščioti po jam priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Skunde teigia, kad Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes, o Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012m. gruodžio 21d. nutartį, šio įstatymo reikalavimų nenagrinėjo, tik formaliai nurodė bendruosius bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo principus.

Institucija atsiliepimu išreiškė nesutikimą su skunde išdėstytais teiginiais, prašė apeliacinį skundą atmesti, o nutartį palikti galioti.

Skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį atsiranda tada, kai asmuo savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdo savo tikrą ar tariamą teisę <....>.

Aplinkybė, kad R. L. laikė užrakintas laiptinės duris, per kurias patenkama į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą 2-8, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra neginčijamai įrodyta. Pats pažeidėjas neneigė laikęs laiptinę užrakintą, tačiau paaiškino, kad tokiu būdu jokio įstatymo nepažeidė, nes laikėsi teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalytas turtas ir kuriuo laiptinė nebuvo priskirta prie bendro naudojimo patalpų, o nuosavybės teise priklausė jam.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą R. L. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, byloje priėmė ištyręs visų byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-11 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-657/2011 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpa 2-8 R. L. ir R. S. buvo paskirta naudotis bendrai. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar daugiau asmenų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei juo disponuoti. Taigi, naudotis šia patalpa vienodas teises turi tiek R. L., tiek ir R. S.. Apeliantas teigia, kad į šią ginčo patalpą 2-8, t.y. koridorių, esantį antrame namo aukšte, patenkama per kitą objektą – t.y. laiptinę , kuri teismo sprendimu pripažinta tik jo nuosavybe, todėl šios laiptinės rakinimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Iš aptartų aplinkybių neginčijamai nustatyta, kad apeliantas žinodamas ir suvokdamas, kad R. S. neturi galimybės kitaip patekti į ir jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, pažymėtą 2-8, t.y. koridorių 2 –ajame namo aukšte, nei per jam nuosavybės teise priklausančią laiptinę, sąmoningai laiptinę užrakino, taigi, savo elgesiu R. L. būtent ir nesilaikė įstatyme numatytų normų, t.y. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, todėl jo veiksmai, neleidžiant R. S. laisvai patekti į bendro naudojimo patalpą, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad  R. L. padarė jam inkriminuojamą ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog apylinkės teismo nutarimas R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais  pagrindo nėra.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r ė :

R. L. skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

       Teisėjas                                                                                                          Gytis Večerskas