Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Nijolė Lisauskienė | Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-209-2013 Teisminio proceso numeris: 1-92-1-00264-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; (S). |
Nuorašas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teisėjų Jurgitos Mačionytės, Pavelo Frolovo,
sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,
dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,
gynėjui advokatui Sergejui Lapuchovui,
nuteistajam H. P.,
nukentėjusiajam A. Š.,
teismo ekspertui Vitalijui Matusevič,
vertėjai Irinai Sinevskajai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. P. (H. P.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo H. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. bauda 10 MGL – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt, nustatant
dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, civiliniam ieškovui A. Š. pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
H. P. (H. P.) nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2009-08-29 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas S. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi (duomenys neskelbtini) apie 46 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. ir 133 p. reikalavimus - važiavo iš dalies priešpriešinio eismo juosta, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, ypač vietovės reljefą - kelio vingį, dėl vingio vidinėje pusėje augusių krūmų riboto matomumo sąlygas, važiuojamosios kelio dangos plotį, laiku nepasitraukė arčiau kelio dešiniojo kelkraščio ir nesumažino greičio, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui ir dėl to susidūrė su priešpriešiais nesaugiu greičiu dalinai priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. Š.. Eismo įvykio metu automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. Š. padarytas dešiniojo šlaunikaulio išorinio antkrumplio lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. H. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. P. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį ir mano, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidus BP normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra grindžiamos prieštaringais ir nepatikrintais įrodymais. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjui prašius prijungti prie bylos kaip papildomus įrodymus gynėjo sudarytas 6 aukštos kokybės fotolenteles (sudarytas iš tyrėjo gautų 2009-08-29 eismo įvykio skaitmeninių nuotraukų, 2009-08-29 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 7-13)) be aiškaus ir teisėto pagrindo atsisakė tai padaryti. Teismui pateiktos ir byloje esančios nuotraukos yra itin prastos kokybės. Dėl važiavimo kuo arčiau dešinio kelio krašto (KET 125 p.) skunde nurodoma, kad, kaip matyti iš nuotraukos Nr. l (11, b.l. 7-13) (teismui teikiamoje fotolentelėje Nr. 1), apeliantui artėjant prie kelio (duomenys neskelbtini) vingio, kuriame įvyko autoavarija, jis negalėjo važiuoti labai arti kelio dešiniojo krašto, nes turėjo apvažiuoti į kelią išsikišusius krūmus, kuriuos apvažiavęs tuoj pat ėmė artintis prie kelio dešiniojo krašto ir tuo metu pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Pradėjo stabdyti ir nukreipė automobilį dar arčiau dešiniojo kelio krašto (prie 2009-08-29 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtame autoavarijos vietos plane užfiksuota, jog jo vairuoto automobilio Ford Galaxy dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakas pradžioje nuo kairiojo kelio krašto yra nutolęs 3 metrus, o pabaigoje 3 metrus 60 cm. Kadangi kelio važiuojamosios dalies plotis šioje vietoje pagal minėtą protokolą yra 3,80 m, akivaizdu, kad jo automobilis stabdymo pradžioje buvo 0,8 m nuo dešinio kelio krašto, o pabaigoje, t.y. susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu momentu, tik 20 cm nuo dešinio kelio krašto. Kelio dešinysis kraštas neturi kelkraščio ir betarpiškai ribojasi su ištiesiu iškilimu. Tai yra užfiksuota teismui pateiktoje fotolentelėje Nr. 2 ir 2011-11-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t 2, b.l 20- 24), kuriame nurodyta: „artėjant į kelio vingį, dešinėje pusėje yra 40 cm. aukščio sustumtų žemių kauburys su ant jo augančiais medžiais, išsidėsčiusiais palei kelio vingio dešinįjį kraštą. Važiuoti dar arčiau ar išvažiuoti į kelkraštį, dėl aprašyto kelio dešinio krašto reljefo, apeliantas neturėjo jokios galimybės. Automobilio kėbulo (šoninių veidrodėlių) atstumas iki kelio krašto yra dar mažesnis nei fiksuotas ratų atstumas. Tokiu būdu apžiūrint įvykio vietą nustatytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad apeliantas nepažeidė KET 125 p. reikalavimų, nes prieš autoavariją važiavo kaip įmanoma arčiau dešiniojo kelio krašto, o važiuoti dar arčiau dėl išdėstyto buvo objektyviai neįmanoma bei nesaugu. Dėl leistino ir saugaus greičio viršijimo (KET 133 p.). Iš 2011-04-28 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti (t. 2, b.1. 26-27), kad kelio ženklas KET 329 ribotas greitis „30“ galioja tik viena kryptimi- (duomenys neskelbtini), ne ta, kuria apeliantas važiavo. Nes ženklas KET 329 ribotas greitis „30“ pastatytas kartu su kelio ženklu KET 616 gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ pradžia ir galioja šios gyvenvietės teritorijoje, o autoavarija įvyko už gyvenvietės ribų. Abiejose išvadose ekspertas pažymėjo, kad „Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie kelio ir jo elementų matomumą įvykio vietoje ir dėl šios priežasties negalima nustatyti koks automobilių važiavimo greitis yra saugus įvykio vietoje. Taigi, apeliantas, važiuodamas prieš stabdymą 46 km/h greičiu ir prieš susidūrimą - 15 km/h greičiu neviršijo leistino greičio, o teismo išvada apie saugaus greičio nepasirinkimą, nesant duomenų, iš kurių būtų galimą spęsti apie saugų greitį įvykio vietoje, yra aiškiai nepagrįsta. Dėl baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir nuosprendžio priėmimą pažeidimo nurodoma, kad nukentėjusiojo A. S. parodymai ir specialisto išvada bei jo paaiškinimai yra prieštaringi ir kelia abejonių dėl patikimumo. A. Š. teisme parodęs, kad „prieš kelio vingį pamatė automobilio šviesas, sustojo <...> praleisti kaltinamojo vairuojamą automobilį, nes automobiliai negalėjo prasilenkti - kelio plotis toje vietoje per mažas.“. O pirmoje ir antroje išvadoje ekspertas nurodo, kad prieš susidūrimą A. Š. vairuojamas automobilis važiavo apie 17 km/h greičiu, t.y. greičiau nei apelianto vairuojamas automobilis. Nukentėjusiojo sūnus P. Š. parodė, kad „tėvo vairuojamas automobilis pradėjo sukti į dešinę pusę ir įvyko susidūrimas“ (t. 1, b.l. 54). Teisme specialistas V. M. patvirtino tyrimo išvadas, nurodė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis „...prieš pat susidūrimą judėjo įstrižai iš dešinės į kairę ir todėl tolo nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Išvengti susidūrimo buvo galima tik tuomet, jei vairuotojai būtų važiavę saugiu greičiu, tačiau jo teismui duoti paaiškinimai prieštarauja ekspertinio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms: 1. Iš 2 pav. „Eismo įvykio vietos mastelinis planas“ matyti, kad apelianto vairuoto a/m stabdymo pėdsakas išsidėstęs iš kairės į dešinę ir link susidūrimo vietos artėja prie dešinio kelio krašto, ką patvirtina ir paveikslėlyje nurodyti skaičiai: stabdymo pėdsako pradžia nuo kelio kairiojo krašto yra nutolusi 3,0 m., o pabaiga - jau 3,60 m. 2. Ekspertas tyrimų metu negalėjo nustatyti „koks automobilių važiavimo greitis yra saugus įvykio vietoje“, todėl negalėjęs nuspręsti, kad apelianto ir nukentėjusiojo greitis prieš autoavariją buvo nesaugus, o susidūrimas įvyko dėl nesaugaus greičio. Pirmosios instancijos teismas nurodytų prieštaravimų neaptarė ir nepašalino, taip pažeisdamas BPK 20 str., 305 str. 1 d. 2 ?. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-297/2010 nurodė, „kad tais atvejais, kai KET pažeidimus padarė keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga eismo įvykiui kilti arba dėsninga (pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-2/2005, 2K-410/2008, 2K-520/2008 2K-179/2009). Analogiškos pozicijos dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir vėlesnėse nutartyse (žr. pvz. Nr.2K-52/2010). Atkartojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008 nuostatos.
Teismas privalėjo nustatyti, kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti, tačiau to nepadarė, dėl ko nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neanalizuodamas nukentėjusiojo A. Š. veiksmų, padarė klaidingą išvadą dėl įvykusios autoavarijos kaltininko. 2009-08-29 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo autoavarijos vietos plane užfiksuota (b.l. 7-13), kad A. Š. vairuoto automobilio kairės pusės ratų stabdymo pėdsakas stabdymo pradžioje nuo kelio kairiojo krašto buvo nutolęs 1,3 m, stabdymo pabaigoje, t.y. susidūrimo momentu - 1.2 m. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo automobilis, artėdamas prie vietos, kur įvyko susidūrimas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, kaip to reikalauja KET 125 ?., bet nuo jo tolo ir artėjo prie kairiojo kelio krašto. Matomai vairuotojas norėjo „nukirpti posūkį“ ir tik paskutiniu momentu pamatė apelianto atvažiuojantį automobilį ir staigiai pasuko į dešinę, ką parodė kartu su AŠ. važiavęs jo sūnus (t. 1, b.l. 54). Sutinkamai su minėto apžiūros protokolo duomenimis kelio plotis šioje vietoje sudaro 4,1 m, todėl susidūrimo momentu nukentėjusiojo automobilis į priešpriešinę eismo juostą buvo išvažiavęs 0,85 m, o nuo dešiniojo kelio krašto buvo nutolęs net 1,15 m (4.1 m - 1.2 m - 1.75 m. (automobilio „Ford Mondeo“ plotis)). Šios aplinkybės grafiškai pavaizduotos pridedamoje fotolentelėje Nr. 4., o iš fotolenteles Nr. 5 matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“ vengdamas susidūrimo staigiai pasuko į dešinę, kurio metu dar labiau į dešinę buvo pastumtas apelianto automobiliu (fotolentelė Nr. 6), vis dar yra 0,3 metro iki dešinio kelio krašto. (susidūrimo metu važiavo 0,2 m. atstumu). Jo automobilio kairysis šonas susidūrimo metu buvo 2,01 m. (0,2 m + 1,81 m. (automobilio plotis)) nutolęs nuo dešiniojo krašto, kas leidžia pagristai teigti, kad automobilis nebuvo kirtęs įsivaizduojamo kelio vidurio (4,1m/2 = 2,05 m.) ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Jeigu A. S. automobilis „Foru Mondeo“, kurio plotis yra 1,75 m (žr. specialisto išvadas), prieš susidūrimą važiuotų tokiu pat atstumu nuo kelio dešiniojo krašto, kokiu važiavo apelianto automobilis, t. y. 0,2 m - automobiliai prasilenktų nesusidūrę: 0,2 m + 1,75 m = 1.95 m ir 2,01 m + 1.95 m. = 3.96 < 4.1 m. Dešiniojo nukentėjusiojo automobilio judėjimo kryptimi šalikėlio reljefas (mišku neapaugęs plotas) netrukdė A. Š. važiuoti kuo arčiau kelio dešiniojo krašto, o prireikus net saugiai išvažiuoti už važiuojamosios dalies ribų. Išdėstyta įrodo, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga autoavarijai kilti, nes jei A. Š. laikytųsi KET 125 p. reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešinio krašto, kelių eismo įvykis neįvyktų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo H. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo H. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008; 2008 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2008; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2009) priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės.
Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąją padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį.
Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.
Baudžiamasis įstatymas nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007) baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas kaltės, eliminuojančios objektyvų pakaltinimą, principas (BK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–448/2007), baudžiamoji atsakomybė negali kilti objektyvaus pakaltinimo pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo ekspertas V. M. parodė, kad yra pateikęs 2 išvadas. 2 išvada patikslinanti, kadangi atlikus matavimus buvo nustatytos naujos aplinkybės. Tvirtina tą išvadą. Jam buvo pateiktos nuotraukų kserokopijos. Eismo įvykis įvyko riboto matomumo sąlygomis. Jie abu kalti dėl auto įvykio. Susidūrimą sąlygojo abudu vairuotojai. Jie nesustojo, jie nepasirinko saugaus greičio, kad galima būtų sustoti staiga. Ford Galaxy ratas buvo nutolęs nuo kairio krašto 1,2 metro. Paveikslėliuose pavaizduotos automobilių padėtis susidūrimo momentu. Dešinys ratas buvo nutolęs 1,8 metro. Ford Galaxy buvo daugiau įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi eismo įvykis įvyko dešiniame kelio vingyje, tuomet automobilis judėjo iš dešinės į kairę, jis tolo nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto. Ford Mondeo judėjo link savo pusės dešinio krašto. Nors Ford Galaxy važiavo arčiau dešinio krašto, bet dėl kelio vingio jie krypo link kelio vidurio. Ford Galaxy prieš pat susidūrimą buvo daugiau išvažiavęs, bet tai dėl to, kad jis buvo staigiai stabdomas. Abiejų veiksmai skatino eismo įvykį. Nuteistasis tikrai nėra visiškai kaltas, jie abu buvo neapdairūs. Jie turėjo važiuoti minimaliu greičiu kuo arčiau dešinio krašto, kad bet kokiu momentu galėtų sustoti. Prieš pat susidūrimo Galaxy buvo nuo 0,8 m. iki 1,1 m. nuo dešinio krašto. Ford Mondeo taip pat stabdė intensyviai, vairo nevaldė prieš susiduriant. Buvo paimta Ford Galaxy padėtis ne ta, kuri jau buvo užfiksuota po eismo įvykio, o ta, kuri buvo per susidūrimą, jis buvo atsirėmęs į Ford Mondeo.
Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-22 specialisto išvados Nr. 92-1-00264-09 (t.2, b.l. 30-37), 1, 2, 3 išvadų, tikėtina, kad prieš pat stabdymą automobilis „Ford Galaxy, vairuojamas H. P., važiavo apie 46 km/h greičiu, o A. Š. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo" - apie 49 km/h greičiu, prieš susidūrimą automobilis „Ford Galaxy" važiavo apie 15 km/h greičiu, o „Ford Mondeo“ važiavo apie 16 km/h greičiu. Iš 4 išvados matyti, kad ir automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas H. P., ir automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Š. prieš įvažiuodami į kelio vingį sumažindami greitį ir pasitraukdami kuo dešiniau į dešinę būtų turėję techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Iš 5 išvados matyti, kad grafiškai tikėtinas automobilių susidūrimas pavaizduotas 6 pav. Iš paveiksliuko matyti, kad jame pavaizduota ir tikėtina automobilių padėtis pradiniu tarpusavio kontakto momentu. Iš automobilio „Ford Galaxy“ padėties pradiniu tarpusavio kontakto momentu matyti, kad minėtu momentu minėto automobilio kairysis priekinis ratas buvo 1,2 m. iki kairiojo kelio krašto, o kairysis galinis ratas 1,7 m. Kaip matyti, minėtu momentu automobilio „Ford Mondeo“ priekinis kairysis ratas buvo 1,8 m. nuo kairiojo kelio krašto, automobilis judėjo link dešiniojo kelio krašto, todėl pagrįstai galima manyti, kad „Ford Galaxy“ judant ženkliai lėtesniu greičiu arba stovint, automobiliai vienas prie kito priartėtų vėlesniu laiko momentui, t.y. „Ford Mondeo“ jau visiškai priartėjus prie dešiniojo kelio krašto ir eismo įvykis būtų neįvykęs (Kaip matyti iš specialisto išvados, kelio važiuojamosios dalies plotis įvykio vietoje (3,8-4,1 m), automobilių gabaritų suma yra 1,81+1,75=3.56, o minimalus saugus šoninio prasilenkimo intervalas „Ford Galaxy“ stovint, o „Ford Mondeo“ net nestabdant, t.y. važiuojant 49 km/h greičiu, yra Imin = 0,3 + 0,005 • (0+49) ? 0,545 m., t.y. „Ford Mondeo“, važiuojantis 49 km/h greičiu su stovinčiu „Ford Galaxy“ galėtų saugiai prasilenkti esant 1,81+1,75+0,545?4,1 m., kas atitinka kelio važiuojamosios dalies pločio intervalo ribą, be to, akivaizdu, kad esant, be pačių automobilių, kelyje atstumui (0,24-0,54), automobiliai gali prasilenkti, net ir nesaugiai, neįvykstant eismo įvykiui) arba įvykęs, bet nesukėlęs baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 1 d. kilti būtinų pasekmių – kito asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ką patvirtina 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 92-1-00264-09, kurioje nurodoma, kad tokiomis nustatytomis aplinkybėmis abiejų automobilių vairuotojai privalėjo sumažinti važiavimo greičius ir saugiai prasilenkti, esant reikalui, dalinai nuvažiuodami nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę.
Atsižvelgus į specialisto paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 92-1-00264-09 ir specialisto paaiškinimais teismo posėdyje abejoti kolegija neturi pagrindo, kadangi minėtoje išvadoje konstatuotos aplinkybės iš esmės atitinka 2010-03-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-3563(09) (t.1, b.l. 38-44), kuri buvo patikslinta gavus papildomų duomenų, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad eismo įvykis, H. P. pasirinkus saugų greitį ir laiku sumažinus greitį, pasitraukus arčiau kelio dešiniojo kelkraščio, eismo įvykis, sukėlęs A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nebūtų įvykęs, t.y. H. P. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t.y. H. P. važiuodamas kryptimi (duomenys neskelbtini) apie 46 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. ir 133 p. reikalavimus - važiavo iš dalies priešpriešinio eismo juosta, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, ypač vietovės reljefą - kelio vingį, dėl vingio vidinėje pusėje augusių krūmų riboto matomumo sąlygas, važiuojamosios kelio dangos plotį, laiku nepasitraukė arčiau kelio dešiniojo kelkraščio ir nesumažino greičio, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui ir dėl to susidūrė su priešpriešiais nesaugiu greičiu dalinai priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu „Ford Mondeo“, eismo įvykio metu automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. T 04262, vairuotojui A. Š. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kaltinamojo H. P. kaltė padarius nusikaltimą visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d.
Kaip matyti iš prie 2010-11-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo esančios fotolentelės Nr. 2 „Kelio ženklai įvažiuojant į (duomenys neskelbtini)“, ženklas KET 616 gyvenvietės pradžia „(duomenys neskelbtini)“ ir ženklas KET 329 ribotas greitis „30“ stovi vienas nuo kito atitinkamu atstumu, o išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) greitį ribotą greitį panaikinančio ženklo arba kelio nėra (t.2, b.l. 20-23). (kryptis (duomenys neskelbtini) kaimas, tai matyti ir iš 2011-04-28 autoavarijos apžiūros protokolo priedo (t.2, b.l. 27), kur sužymėti kelio matmenys), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ženklas KET 329 ribotas greitis „30“ pastatytas kartu su kelio ženklu KET 616 gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ pradžia. Atsižvelgus į išdėstytą, tame tarpe Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-22 specialisto išvados Nr. 92-1-00264-09 (t.2, b.l. 30-37) 5 išvadą, iš kurios matyti, kad grafiškai tikėtinas automobilių susidūrimas pavaizduotas išvados 6 pav. ir minėtą paveiksliuką, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad H. P. „važiuoti dar arčiau kelio ar išvažiuoti į kelkraštį“ neturėjo galimybės. Pažymėtina, kad tai, kad specialisto išvada paneigusi A. Š. teisme duotus parodymus, kad „prieš kelio vingį pamatė automobilio šviesas, sustojo <...> praleisti kaltinamojo vairuojamą automobilį, nes automobiliai negalėjo prasilenkti - kelio plotis toje vietoje per mažas.“ arba nukentėjusiojo sūnaus P. Š. parodymai, kad „tėvo vairuojamas automobilis pradėjo sukti į dešinę pusę ir įvyko susidūrimas“ (t. 1, b.l. 54), nėra pagrindas abejoti minėta išvada, nes ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir nelengvina nuteistojo teisinės padėties, nes nepatvirtina jo teiginių, reikšmingų jo veiksmų nekvalifikavimui pagal BK 281 str. 1 d. Kadangi kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 str. 1 d. nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo nustatyti, kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti, kad nukentėjusiojo automobilis, artėdamas prie vietos, kur įvyko susidūrimas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto (nuteistojo automobiliui važiuojant lėčiau arba stovint (kas atitolintų automobilių prasilenkimo (susidūrimo) laiką), sprendžiant iš nukentėjusiojo automobilio padėties kelio atžvilgiu (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-22 specialisto išvados Nr. 92-1-00264-09 6 pav.), minėtas automobilis būtų spėjęs priartėti prie dešiniojo kelio krašto). Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad dešiniojo nukentėjusiojo automobilio judėjimo kryptimi šalikėlio reljefas (mišku neapaugęs plotas) netrukdė A. Š. važiuoti kuo arčiau kelio dešiniojo krašto, o prireikus net saugiai išvažiuoti už važiuojamosios dalies ribų, tačiau šis argumentas, šiuo atveju, parodo tikimybę, kad H. P. vairuojamam automobiliui beveik sustojus per likusį iki automobilių suartėjimo laiką A. Š. būtų galėjęs arba sustabdyti savo automobilį, arba išvažiuoti už važiuojamosios dalies ribų, jei kelio būtų neužtekę saugiai prasilenkti automobiliams.
Paskirtos bausmės rūšies ir dydžio klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas ir, įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti arba naikinti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo H. P. (H. P.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio atmesti.
Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys Lemežis
Teisėjai (parašai) Jurgita Mačionytė
Pavelas Frolovas
Nuorašas tikras: Stasys Lemežis
Teisėjas