Civilinė byla Nr. e2-767-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01286-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2532-866/2020, kuria patvirtintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinei bendrovei „Projektų Valdymo Kompanija“ finansinis reikalavimas apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ bankroto byloje.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1498-866/2020 bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „LDK investicijos“ (toliau – ir apeliantė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Kęstutis Butkus (toliau – bankroto administratorius).

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas bankroto administratoriaus neginčijamų apeliantės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat į atskirą bylą išskirtas klausimo dėl suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų Valdymo Kompanija“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) finansinio reikalavimo BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje patvirtinimo nagrinėjimas.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Projektų Valdymo kompanija“ 2020 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepraleisdamas kreditorinių reikalavimų pareiškimo datos, 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė finansinį reikalavimą BUAB „LDK investicijos“ nemokumo administratoriui. Paaiškino, kad finansinio reikalavimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, kuriuo teismas nusprendė ieškovo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ ieškinį atsakovei BUAB „LDK investicijos“ tenkinti visiškai ir priteisė iš atsakovės 75 190,79 Eur skolą bei 1319 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas už akių įsiteisėjo, todėl suinteresuotam asmeniui buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Priverstinio vykdymo metu buvo išieškota 6 586,57 Eur dydžio skola, todėl bankroto byloje suinteresuotas asmuo prašo patvirtinti 69 995,22 Eur finansinį reikalavimą į apeliantė BUAB „LDK investicijos“.

4.       Apeliantės BAUB „LDK investicijos“ bankroto administratorius atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ paaiškinimus nurodė, kad UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ su BUAB „LDK investicijos“ buvo sudariusi Projekto valdymo sutartį Nr. PVK 2015/07-01. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir mokesčių administravimo įstatymą, norint pateikti sąskaitą už atliktus statybos montavimo darbus yra privaloma pateikti ir darbų atlikimo aktus, kad būtų galima patikrinti atliktų darbų kiekį, statybos darbai fiksuojami rangovo statybos darbų žurnale. Šių būtinų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokios apimties darbus atliko UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, prašanti patvirtinti finansinį reikalavimą, nepateikė.

5.       Nurodė, kad bankroto administratoriui iš civilinės bylos Nr. e2A-384-/2020, kurioje BUAB „LDK investicijos“ yra atsakovė, žinoma, jog pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. preliminarią namo dalies su sklypo dalimi pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LDKG-001 UAB „Studio Shape“ sumokėjo į UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ sąskaitą 112 077 Eur, atlikdama 13 pavedimų nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., kurie buvo skirti BUAB „LDK investicijos“. Iki šiol UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ neperdavė sumų, kurias gavo iš trečiųjų asmenų už BUAB „LDK investicijos“.

6.       Bankroto administratorius paaiškino, kad UAB „LDK investicijos“, atstovaujama direktoriaus E. D., ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, atstovaujama direktoriaus Andriaus Kuliešiaus, 2018 m. vasario 27 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „LDK investicijos“ yra skolingos UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ 75 190,79 Eur, nors pagal tuometinę situaciją UAB „LDK investicijos“ buvo sumokėjusi 98 750 Eur UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ už statybos darbus. Bankroto administratoriaus skaičiavimais skirtumas yra 1 144,06 Eur, dėl kurio paaiškinimų UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ nėra pateikusi. Iš turimų dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad į skolų suderinimo aktą nebuvo įtraukti 102 077 Eur mokėjimai BUAB „LDK investicijos“ pagal sutartį Nr. LDK G-001, kuriuos UAB „Studio Shape“ atliko UAB „Projektų Valdymo Kompanija“.

7.       Bankroto administratoriaus teigimu, akivaizdus UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ nenoras pateikti sutarties Nr. PVK 2015/07-01 priedus ir šios sutarties pagrindu surašytų sąskaitų faktūrų priedus, pagrindžiančius jų pagrįstumą, rodo nesąžiningą jos elgesį. Taip pat UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ nesąžiningą elgesį parodo ir nuslėptas faktas, kad ji gavo pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų bei pasirašė žinomai neteisingą 2018 m. vasario 27 d. skolų suderinimo aktą, į kurį nebuvo įtraukti UAB „Studio Shape“ atlikti mokėjimai BUAB „LDK investicijos“ pagal sutartį Nr. LDK G-001, pervesti UAB „Projektų Valdymo Kompanija“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. vasario 25 d. nutartimi bei 2020 m. vasario 27 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. eB2-2532-866/2020 patvirtino kreditoriaus UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ 69 995,22 Eur trečios eilės reikalavimą BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje.

9.       Teismas konstatavo, kad UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ finansinio reikalavimo pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris pradėtas vykdyti, o į bankroto bylą perduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu išieškota 6586,57 Eur priteistos sumos dalis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administratoriaus, inicijuodamas aplinkybių patikrinimą, taip siekiant nustatyti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo vykdymo proceso pagrįstumą. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo netvirtinti kreditorinio reikalavimo, kurio pagrįstumas yra patvirtintas, todėl netenkino bankroto administratoriaus prašymo dėl reikalavimo pagrįstumo patikrinimo bei procesinių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir ekspertizės paskyrimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliantė BUAB „LDK investicijos“ pateiktame atskirajame skunde prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 5 dalimi, kilus ginčui dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas turėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, siekiant nustatyti ir išsiaiškinti visas esmines aplinkybes, susijusias su pareikštu finansiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ginčo esmę ir kreditoriaus pareikštą 69 995,22 Eur finansinį reikalavimą patvirtino rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgdamas į apeliantės bankroto administratoriaus argumentus.

10.2.                      Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018 buvo priimtas dar iki bankroto bylos apeliantei iškėlimo, todėl dėl šio sprendimo apeliantės bankroto administratorius negalėjo pasisakyti anksčiau. Tai, kad prieš tai buvę apeliantės valdymo organai nesigynė nuo kreditorės pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, negali užkirsti kelio bankroto administratoriui, ginant tiek apeliantės, tiek jos kreditorių interesus, ginčyti ir nesutikti su nepagrįstu kreditorės pareikštu reikalavimu. Formalus situacijos vertinimas užkirstų galimybę bankroto administratoriui ginčyti nepagrįstus bankrutuojančios įmonės buvusius teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir užtikrindamas viešąjį interesą, privalėjo atsižvelgti į apeliantės administratoriaus išsakytą nuomonę ir motyvus bei ex officio (savo iniciatyva) imtis nagrinėti kreditorės pareikštą finansinį reikalavimą iš esmės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, dėl ko formaliai nutartimi patvirtino kreditorės 69 995,22 Eur reikalavimą.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių, dėl ko nepagrįstai netenkino apeliantės bankroto administratoriaus prašymo dėl ekspertizės skyrimo, taip užkirsdamas kelią rinkti įrodymus, siekiant paneigti nepagrįstą kreditorės finansinį reikalavimą.

11.       Suinteresuotas asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį bei 2020 m. vasario 27 d. nutartį dėl klaidos ištaisymo palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nemokumo administratoriaus teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas dar iki bankroto  bylos, o skolininko valdymo organų teisinių veiksmų nesiėmimas negali užkirsti jam kelio ginčyti ir nesutikti su kreditoriaus pareikštu reikalavimu, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek materialinėms, tiek procesinėms teisės normoms ir teismų praktikai. Priešingas išaiškinimas ne tik pažeistų kreditoriaus teises, bet ir prieštarautų teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principams, nes tokiu būdu bankroto administratoriui būtų suteikta teisė ignoruoti priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus bei jais pagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus, t.y. leistų jų nepaisyti ir kvestionuoti jų teisėtumą bei vykdytinumą.

11.2.                      Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018 priėmė sprendimą nemokumo administratoriui pateiktų dokumentų pagrindu, dėl kurių pagrįstumo ir pakankamumo bylą nagrinėjusiam teismui abejonių nekilo. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus bei reikalavimų pagrįstumą ir priėmė sprendimą tenkinti UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus argumentai, jog finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjęs teismas nenustatė ir neišaiškino visų esminių aplinkybių, yra nepagrįsti, nes piniginio reikalavimo, iš kurio yra kilęs reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, kurioje buvo užtikrintas rungimosi ir įrodymų lygybės principas bei priimtas neapskųstas sprendimas tenkinti ieškovo (kreditoriaus) ieškinį ir priteisti skolą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

13.       Nagrinėjamu atveju nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) kilus ginčui dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą; 2) iki bankroto bylos iškėlimo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių negali riboti bankroto administratoriaus ginčyti nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą; 3) teismas kreditoriaus finansinį reikalavimo pagrįstumą privalėjo nagrinėti ex officio.

14.       Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla apeliantei iškelta ir kreditoriai reikalavimus bankroto administratoriui pareiškė dar iki JANĮ įsigaliojimo. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą išsprendė ne pagal ĮBĮ, o pagal JANĮ nuostatas. Todėl, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo patikrinimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas remiantis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo žodiniame teismo posėdyje

17.       Vienu iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų įvardijama tai, kad teismas administratoriaus ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka. Apeliantės administratoriaus teigimu, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalimi, pirmosios instancijos teismas šį klausimą privalėjo spręsti žodinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiam apeliantės argumentui.

18.       Kreditorių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje klausimai reglamentuojami ĮBĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

19.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies nuostata tiesiogiai nenumato, kad ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimą teismas privalo spręsti žodinio proceso tvarka. Įstatyme vartojama sąvoka „teismo posėdyje“ tokios išvados savaime nesuponuoja, kadangi CPK 153 straipsnis numato tiek žodinę, tiek rašytinę teismo posėdžio formas. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tik įsakmus reikalavimas, kad apie teismo posėdį, kuriame sprendžiamas ginčijamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, būtų pranešta suinteresuotiems asmenims. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui, tiek ir kitiems asmenims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ginčo šalių gali būti vykdoma tiek pateikiant teismui paaiškinimus žodžiu, tiek raštu, išdėstant juos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018).

20.       Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1498-866/2020, ginčijamo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ kreditorinio reikalavimo klausimą perdavė nagrinėti ginčo teisenos tvarka, šio klausimo sprendimą išskirdamas į atskirą bylą. Ta pačia nutartimi, pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino bankroto administratoriaus prašymo šį klausimą nagrinėti žodinio procese tvarka, nurodydamas, kad administratorius nenurodė, kokių reikšmingų faktų tikimasi nustatyti šalių apklausomis ar kokius įrodymus galėtų teikti ginčo šalys. Teismas vertinimo, dalyvaujantys byloje asmenys savo pozicijas gali detaliai išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir jas pagrįsti rašytinais įrodymais, todėl klausimui išnagrinėti teismas paskyrė rašytinį teismo posėdį 2020 m. vasario 25 d. 9.00 val., apie kurį šalys buvo informuotos išsiunčiant joms minėtos nutarties patvirtintą kopiją.

21.       Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ pirmosios instancijos teismui iki paskirto teismo posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus, o apeliantės bankroto administratorius atsiliepimą į šiuos paaiškinimus. Todėl šalys turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kuria pasinaudojo tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad klausimas dėl kreditorės UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrindė apeliantės prašymo dėl žodinio teismo posėdžio skyrimo netenkinimą, motyvuotai ir pagrįstai įvertinęs tai, kad argumentai ir įrodymai dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo galėjo būti pateikti teismui šį klausimą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių grindžiamo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo

23.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu ir bankroto byloje egzistuojant viešajam interesui, privalėjo suinteresuoto asmens UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ finansinio reikalavimo, grindžiamo įsiteisėjusiu sprendimu už akių, pagrįstumą vertinti ex officio.

24.       ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą, patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (kurio pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba atlieka išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (kai reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, arba pareikšti bankroto byloje ir administratoriaus ginčijami) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

25.       Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ pareiškė finansinį reikalavimą, kurį grindė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, kuriuo suinteresuoto asmens UAB „Projektų valdymo kompanija“ ieškinys patenkintas ir iš apeliantės UAB „LDK investicijos“ priteista 75 190,79 Eur skola bei 1 391 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d, 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismas šio sprendimo už akių pagrindu suinteresuotam asmeniui UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ išdavė vykdomąjį raštą. Iš apeliantės BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje esančio antstolio Ginto Badikonio 2019 m. spalio 18 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-40-10589 matyti, kad priverstinio sprendimo už akių vykdymo metu iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai buvo išieškota 6 586,57 Eur suma.

26.       Priešingai nei teigia apeliantės bankroto administratorius, teismo sprendimo už akių įsiteisėjimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kokie atsiranda įsiteisėjus bet kuriam kitam baigiamajam teismo procesiniam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

27.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įskaitant ir sprendimą už akių, įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 18 straipsnis). Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo (sprendimo už akių) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tol, kol teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, galioja ir nėra atnaujintas procesas dėl jo teisėtumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių pagrindu patvirtintas kreditoriaus reikalavimo dydis. Priešingas aiškinimas reikštų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo res judicata, privalomumo principų paneigimą, taip pat sudarytų sąlygas bankroto procese sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą kita nei įstatyme nustatyta tvarka revizuoti įsiteisėjusius ar net pradėtus priverstine tvarka vykdyti teismų procesinius sprendimus.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką bei byloje susiklosčiusias aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pagrįstai nutarė patvirtinti suinteresuoto asmens UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ įsiteisėjusiu sprendimu už akių grindžiamą 69 995,22 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Apeliantei išaiškintina, kad tuo atveju, jei teismo procesinis sprendimas (sprendimas už akių), kuriuo patvirtintas suinteresuoto asmens UAB ,,Projektų Valdymo Kompanija“ kaip kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, ji turi teisę inicijuoti išnagrinėtos bylos, kurioje priimtas minėtas sprendimas už akių, proceso atnaujinimą ir įrodinėti, kad sprendimą už akių priėmęs teismas neteisingai išsprendė bylą.

30.       Pažymėtina, kad jeigu būtų nuginčytas finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindimas (įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių), tokiu atveju turėtų būti taikomas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimo institutas.

31.       Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi siekiant teisingai išnagrinėti byloje kilusį ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Kazys Kailiūnas

Aldona Tilindienė

Vigintas Višinskis