Administracinė byla Nr. I3-733-484/2020

                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04907-2015-1                                        

                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 55.1.1

 (S)

                                 57.4

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

        

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, 

atsakovo Kultūros paveldo departamento atstovei R. Š., 

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovui E. I.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. M., A. A., A. B., B. B., D. P., E. G. M., L. G. M., akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „KNTP“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo centrui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjai V. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sportas LTU“ kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. rugsėjo 8 d. aktą Nr. KPD-RM-2248 (toliau – ir ginčijamas aktas, Aktas) ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Tarybos priimtu Aktu Namas, kuriame, Tarybos vertinimu, 1904–1906 metais gyveno Jonas Jablonskis, buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Šis Namas buvo pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe ir įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas, turintis archeologinę ir istorinę reikšmę. Namui suteiktas regioninio objekto reikšmingumo lygmuo. Akto 12 punkte nustatyta vertybės teritorija, kurios plotas buvo apibrėžtas kaip visas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas, į kurį patenka ir statinys, priklausantis UAB „Sportas LTU“. Iki Akto priėmimo pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, XX a. pradžioje buvo suteiktas kitam pastatui, buvusiam posesijoje, šiuo metu apimančioje žemės sklypus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismo ekspertizės centro pastatas) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų teigimu, Aktas turi būti panaikintas dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūras, reikalavimus, įtvirtintus aukštesnės galios teisės aktuose, jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, jo nuostatos yra prieštaringos. Taip pat paaiškino, kad Namo pripažinimo nekilnojamąja kultūros vertybe procedūra buvo pradėta prašymo dėl kalbininko J. Jablonskio gyvenimo vietos įamžinimo Vilniaus mieste pagrindu, kuriuo tokios procedūros buvo prašoma dėl vienintelės priežasties – dėl to, kad Name esą 1904–1906 m. gyveno kalbininkas J. Jablonskis. Procedūros metu tebuvo apsiribota kalbininko J. Jablonskio galimo gyvenimo Name 1904–1906 m. klausimo nagrinėjimu, kitokio pobūdžio klausimai Taryboje nebuvo nagrinėjami, taip pat nebuvo pristatomi jų tyrimai, todėl nėra aišku, kokios Namo savybės laikytinos vertingosiomis. Akto 10 punkte pažymėtas šių vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, istorinis, tačiau šios žymos prieštarauja 7 punkto turiniui – iš jo matyti, kad esant Namo vertingosiomis savybėmis vardijami daugiausiai Namo architektūriniai elementai, kita vertus, visiškai nenurodant, kuo pasireiškia jų vertingumas, tiesiog apibūdinant Namo architektūrinius sprendinius, kurie yra būdingi didžiajai daugumai statinių. Atkreipė dėmesį, kad 2 iš 3 Tarybos narių, kurių specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas – balsavo prieš Namo pripažinimą nekilnojamąja kultūros vertybe. Be to, Akte archeologinės vertingosios savybės, susijusios su Namu, net negalėjo būti įtvirtintos, kadangi tokiu atveju netenkinamas vertybės amžiaus cenzo reikalavimas. Taip pat Akte nenustatytas svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis. Taryba neįvykdė teisės akto reikalavimo savo funkcijas atlikti savarankiškai, šias funkcijas pavedė atlikti Tarybos nario statuso neturinčiam asmeniui Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojui E. I., kuriam tokia funkcija galėjo būti pavesta tik tokiu atveju, jeigu Tarybos nariai pripažįsta neturintys reikiamų kompetencijų. Pareiškėjai pažymi, kad Akte nurodyta Tarybos sudėtis neatitinka faktiškai 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje dalyvavusių Tarybos narių sudėties.

Pareiškėjų nuomone, kalbininkas J. Jablonskis 1904–1906 m. gyveno adresu, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nuo 1906 m. iki šių dienų (duomenys neskelbtini) g. namų numeracija pasistūmėjo taip, kad tuo metu 20-uoju numeriu žymėta valda šiuo metu žymima 18-uoju numeriu, o buvusi 22-uoju numeriu žymėta valda šiuo metu žymima 20-uoju numeriu. Šiuo metu išlikusių dokumentų analizė patvirtina, kad kalbininkas J. Jablonskis negyveno ginčo Name (VIII tomas, b. l. 116-123; 134-135; I (A) tomas, b. l. 2-5, 99-100, 182).

Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – ir NKPAĮ, Įstatymas) nustatyta, jog kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Dėl vertingųjų savybių paaiškino, kad Aktas yra parengtas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446. Vadovaujantis minėta forma, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Akte yra aiškiai ir detaliai nurodytos Namo vertingosios savybės. Aktas atitinka taip pat formos reikalavimus dėl vertingųjų savybių nurodymo – „Apibūdinimas, būklė, nuoroda į pridedamą fiksaciją, aprašymo data; nurodyti per kabliataškį“. Dėl archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio ir amžiaus cenzo nurodo, kad Akte yra nurodyta, jog artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K. Namo apibrėžtų teritorijos ribų plane taip pat nurodyta pastaba, kad nekilnojamieji kultūros vertybei apsaugos zona nenustatyta, nes vertybė patenka į Vilniaus miesto senojo miesto vietos su priemiesčiais teritoriją. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25504, senas kodas – A1610K) buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir buvo įrašyta į registro archeologinių vietų sąrašą. Minėta vieta atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150, 7.1 punkte įtvirtintą amžiaus cenzą, o pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros objekto neatsiejama, todėl Namui nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis. Akcentavo, kad vertinimo tarybos aktas yra surašomas vienu egzemplioriumi, kurį pasirašo vertinimo tarybos pirmininkas. Nuostatuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad aktą pasirašytų visi vertinimo tarybos nariai, jį turi pasirašyti tik vertinimo tarybos pirmininkas. Dėl pareiškėjų keliamos abejonės dėl tyrimų, nurodo, kad teiginį, jog dalis vertingųjų savybių Akte įtvirtintos be tyrimo, paneigia Akto 13 punkte nurodyti šaltinių ir literatūros duomenys, kuriais rėmėsi vertinimo taryba. Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atliko fiksavimo tyrimus vertindama, ar pastatui suteikti teisinę apsaugą.

Dėl Kultūros paveldo centro atstovo dalyvavimo vertinimo tarybos posėdyje paaiškino, kad vertinimo tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai. Būtent Kultūros paveldo centras teikia vertinimo tarybai klausimus posėdžių darbotvarkėms ir su tuo susijusius klausimus. Kultūros paveldo centro atstovas, vertinimo tarybai balsuojant dėl teisinės apsaugos pastatui suteikimo, nebalsavo, nes to nenumato Departamento sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatai. Vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių vertinimo tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už ar prieš, posėdyje dalyvaujant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities vertinimo tarybos nariui ( I tomas, b. l. 167-170; VIII tomas 47-50; I (A) tomas, b. l. 184-187, 188-189).

Atsakovas Taryba su pareiškėjų skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti. Taryba atsiliepime nurodo, kad Aktas surašytas laikantis teisės aktų reikalavimų. NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Todėl, apibrėžiant Namo teritorijos ribas, buvo vadovaujamasi minėtu įstatymo reikalavimu. Aktas yra parengtas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 patvirtintą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formą (toliau – ir akto forma). Akto 7 punkte yra aiškiai ir detaliai nurodytos vertingosios Namo savybės. Akto 7.4 papunktyje numatyta, kad artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais (25504, A1610K). Namo apibrėžtų teritorijos ribų plane taip pat nurodyta pastaba, kad nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zona nenustatyta, nes vertybė patenka į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (25504, A1610K) teritoriją. Kadangi Namas patenka į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, saugomos kaip archeologinė vieta, teritoriją, o pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objekto teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, Namui nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis.

Taryba atsiliepime pažymi, kad pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Į-9 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17 punktą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir vertinimo taryba) aktas surašomas vienu egzemplioriumi, kurį pasirašo vertinimo tarybos pirmininkas. Taigi Nuostatuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad minėtą aktą pasirašytų visi vertinimo tarybos nariai. Pagal akto formą vertinimo tarybos aktą taip pat turi pasirašyti tik vertinimo tarybos pirmininkas. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Taryba, vertindama, ar Namui suteikti teisinę apsaugą, atliko fiksavimo tyrimus, numatytus Aprašo 7.1 papunktyje, bei istorinės-meninės raidos tyrimus, numatytus Aprašo 7.2 papunktyje. Pagal Nuostatų 5.1 papunktį būtent vertinimo taryba nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes. Tai ir buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 8 d. Tarybos posėdyje. Remiantis Nuostatų 16 punktu, vertinimo tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių vertinimo tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš, posėdyje dalyvaujant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities vertinimo tarybos nariui, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog Taryba nevykdė reikalavimo savo funkcijas atlikti savarankiškai (II (A) tomas, b. l. 2-3).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašo  pareiškėjų skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Administracija atsiliepime nurodo, kad Taryba nurodė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertingąsias savybes, kurias nustatant buvo remtasi 15 įvairių šaltinių – archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis, atsiminimais, istoriniais planais ir pan. Tarybą sudaro kompetentingi specialistai (humanitarinių mokslų daktarai ir ekspertai). Pareiškėjai dalyvavo posėdžiuose, teikė pastabas, paaiškinimus, papildomus dokumentus, kuriais grindė jų poziciją, kad kalbininkas J. Jablonskis 1904–1906 m. negyveno ginčo pastate. Nepaisant pareiškėjų išreikštų abejonių, Taryba, įgyvendindama jai teisės aktais suteiktą kompetenciją spręsti dėl nekilnojamojo turto vertingųjų savybių nustatymo, visgi sprendė, jog surinktų duomenų pakanka nustatyti Namo vertingąsias savybes ir pripažinti jį nacionalinės reikšmės nekilnojamojo turto vertybe. Mano, kad Aktas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų (III (A) tomas, b. l. 180-182).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo pareiškėjų skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. NŽT atsiliepime nurodo, kad  Vilniaus miesto skyrius 2014 m. liepos 1 d. gavo UAB „Sportas LTU“ prašymą sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Minėtame prašyme UAB „Sportas LTU“ nurodė, kad nuosavybės teise valdo pastatą-kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtas pastatas nėra priskirtas prie jokio žemės sklypo. NŽT 2015 m. kovo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49ŽN-99-(14.49.57) išnuomojo UAB „Sportas LTU“ dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: B. B. Ž., A. M., A. A., V. ir D. P., E. G. M. ir L. G. M. bei Lietuvos Respublikai. NŽT nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje nusprendus, kad Namas buvo pagrįstai pripažintas nekilnojamąja vertybe, jis turėtų būti saugomas kartu su jo užimama teritorija (žemės sklypu) (III (A) tomas, b. l. 188-190).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime nurodo, kad teisinės apsaugos kultūros paveldo objektui suteikimo ar jos anuliavimo klausimas nėra priskirtas jam nagrinėti. Kultūros paveldo centras nepažeidė jokių teisės aktų ir pareiškėjų interesų, vykdė teisės aktų nustatytas funkcijas ir nagrinėjamu atveju neturėjo sprendžiamojo balso (I tomas, b. l. 201-202;II (A) tomas, b. l. 48-49).

        Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundus prašė tenkinti remdamasis skunduose nurodytais motyvais.

        Atsakovo Departamento atstovė pareiškėjų skundus prašė atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

        Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovas pareiškėjų skundus prašė atmesti.

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Departamento pareigos iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

        Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad prof. V. L., prof. A. P., dr. R. R. ir E. G. 2014 m. gruodžio 30 d. Departamentui pateikė prašymą dėl J. Jablonskio gyvenimo vietos įamžinimo Vilniaus mieste (I tomas, b. l. 53-54). Prašymą grindė M. Š. atsiminimais apie J. J. ir A. S. laišku.

        Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje nusprendė Namui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-41 išraše nurodyti ir tokio sprendimo motyvai, t. y. objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą (I tomas, b. l. 48; VIII tomas, b. l. 98; IX tomas, b. l. 50; II (A) tomas, b. l. 40).

         Kaip matyti iš Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-41, už tai, kad Namui būtų suteikta teisinė apsauga, įrašant jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžiant jo teritorijos ribas ir nustatant nacionalinio reikšmingumo lygį, balsavo Tarybos pirmininkas R. P., Tarybos nariai: E. J. M. I. A.-K., I. Z., I. V., prieš - A. B., K. L., A. Š. (I tomas, b. l. 48; VIII tomas, b. l. 98; IX tomas, b. l. 50;II (A) tomas, b. l. 40).

        Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akte Nr. KPD-RM-2248 nurodyta, kad Kultūros vertybių registre registruojama nekilnojamoji kultūros vertybė – statinys (Namas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip pavienis kultūros paveldo objektas. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. aktu Nr. KPD-RM-2248 nustatytas objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Vertybės vertingosios savybės – tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, grindų dangos medžiaga, artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės, faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes. Aktu nutarta, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga. Tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. aktu Nr. KPD-RM-2248 nurodyta, kad vertybės vertingųjų savybių pobūdžiai yra du, t. y. archeologinis ir istorinis (I tomas, b. l. 55-57, b. l. 70-96, 171-195; VIII tomas , b. l. 51-56, 57-75; 102-107; I (A) tomas, b. l. 190-192, 193-202; II (A) tomas, b. l. 4-6, 7-16).

        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ). NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas: 1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; 2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; 3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą.

                Akto priėmimo metu galiojusios NKPAĮ redakcijos 2 straipsnio 21 dalis nekilnojamąją kultūros vertybę apibrėžė kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje įtvirtinta, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

        NKPAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu (NKPAĮ 2 straipsnio 31 dalis). Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai (NKPAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

        NKPAĮ 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Pagal sandarą nekilnojamasis kultūros paveldas yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys, ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. NKPAĮ 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, inter alia (liet. be kita ko) nustatydamas, kad architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės (5 p.), o istorinis nekilnojamasis kultūros paveldas – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių (9 p.).

        NKPAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia Departamento bei savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (8 straipsnio 8 dalis). Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (NKPAĮ 8 straipsnio 6 dalis).

        Iš minėtų NKPAĮ nuostatų matyti, kad vertinimo tarybos išvada, ar atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga, padaroma kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, jų reikšmingumą.

        Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 “Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo” patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą (toliau – Aprašas), kuris reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą (toliau – Registras) bei tikslinant duomenis Registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

        Pagal Aprašo ( (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ĮV-453

redakcija) 1 priedo, nustatančio vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdines vertingąsias savybes, 1 punktą objekto vertingosios savybės gali būti: statinio aukštis ir /ar aukštingumas (1.1.1 punktas); tūrinė erdvinė kompozicija, tūris, stogo forma, stogo dangos konstrukcija, dangos medžiaga ar jos tipas, kiti stogo elementai (stoglangiai, liukai, ugniasienės, dūmtraukiai, apžvalgos aikštelės ir pan.) (1.1.2 punktas); aukštų išplanavimas, kapitalinės sienos (kapitalinės sienos ir pertvaros, atitvaros ir pan.), kolonos, sienų angos, nišos (1.1.3 punktas); fasadų architektūrinis sprendimas, fasadų kompozicija, fasadų architektūros tūrinės detalės (akroterijai, frontonai, stoginės, erkeriai, balkonai ir jų turėklai, išorės laiptai ir pandusai, kolonos ir kolonados ir pan.), fasadų apdaila ir puošyba (tinkas ar tinko medžiaga, jo tipas, vienetinių medžiagų apdaila, apdailos medžiaga, jos tipas, skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, įvairios viršūnės ir pan.), kitos fasadų funkcinės detalės (kritulių nuvedimo sistema, atskiros jos dalys, priešgaisrinės kopėčios, kėlimo įrenginiai ir pan.) (1.1.4 punktas); konstrukcijos (perdangos, denginiai, santvaros, sijos ir pan.), funkcinė įranga (vidaus laiptai, pandusai, jų turėklai, liftai, keltuvai ir pan.), technologinė įranga (girnos, pikliai, valcai, garo ir kiti varikliai, tiltų pasukimo mechanizmai ir pan.), inžinerinė įranga (apšildymo, vėdinimo sistemos ar jos prietaisai bei elementai ir pan.), stalių ir kitų medžiagų gaminiai (langai ir langinės, durys, skydai, grotelės ir pan.), konstrukcijų dekoras (1.1.5 punktas); patalpų architektūrinės detalės (kolonos, piliastrai, pjedestalai ir pan.), vidaus dekoras (skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko, gipso lipdiniai ir pan.), vargonai, altoriai, įvairios paskirties baldai, paveikslai ir pan., apšvietimo įranga (šviestuvai, sietynai ir pan.), vandens įtaisai ir prietaisai (baseinai, akvariumai ir pan.), lubų, sienų, kolonų apdaila (tinkas ar tinko medžiaga, jos tipas, vienetinių medžiagų apdaila ar apdailos medžiaga, jos tipas ir pan.), grindų, pandusų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga, jos tipas (1.1.6 punktas); interjeras (patalpos visumos sprendinys) (1.1.7 punktas).

        Nors Akto 7.1.1.2, 7.1.1.3, 7. 1.1.4, 7.1.1.5, 7.1.1.6 punktuose nurodytos Namo vertingosios savybės ir atitinka pavyzdines vertingąsias savybes, nurodytas Vertinamųjų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąraše, tačiau šios vertybės pagal savo vertingųjų savybių pobūdį, t. y. architektūrinį, nėra pripažintos lemiančiomis, dėl kurių objektui – Namui būtų reikalinga apsauga. 

        Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojai – Tarybos nariai. Liudytoja A. Š. parodė, kad jos sritis yra architektūrinis urbanistinis paveldas. Liudytoja patvirtino, kad Namas nėra vertingas architektūriniu požiūriu. Liudytojas A. B. parodė, jog jo sritis taip pat yra architektūrinis urbanistinis paveldas. Liudytojas patvirtino, kad Namas nėra vertingas architektūriniu požiūriu. Liudytoja I. A.-K. parodė, kad jos sritis yra architektūrinė urbanistinė. Name yra vertingų elementų, tačiau architektūrinės savybės nebuvo lemiamos.

                 Pagal Aprašo (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ĮV-453 redakcija) 1 priedo, nustatančio vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdines vertingąsias savybes, 5 punktą objekto vertingosios savybės gali būti faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes (Lietuvos valstybės veikėjus, nepriklausomybės kovų dalyvius, menininkus, mokslininkus ir pan.), įvykius (mūšius, žudynes, mitingus, suvažiavimus ir pan.), tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, netradicinius ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis.

         Nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), Kultūros vertybių registre buvo registruotas Tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga dėl istorinės savybės, t. y. dėl to, kad gyvenamosios paskirties pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1904–1906 metais gyveno kalbininkas J. Jablonskis (Akto 7.5 punktas).

        Byloje nėra ginčo dėl poreikio pagerbti kalbininko J. Jablonskio indėlį į Lietuvos kultūros ir kalbos puoselėjimą, jos plėtrą. Taip pat nėra ginčo dėl poreikio ir siekio kultūros vertybe paskelbti namą, kuriame ši istorinė asmenybė tam tikru istorijos laikotarpiu gyveno, taip pagerbiant jos atminimą. Byloje pripažįstama, kad atsižvelgiant į J. Jablonskio svarbą lietuvių kalbos raidai, tinkamas jo pagerbimas ir su tuo susijusių faktinių aplinkybių nustatymas laikytinas viešuoju interesu, kuris turi būti užtikrintas ir ginamas.

        Pareiškėjai, nesutikdami su Aktu, o konkrečiai su jo 7.5 punkte nurodytais teiginiais, tvirtina, kad  Namas, kurio adresas 1904–1906 metais buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir kuriame gyveno kalbininkas J. Jablonskis, ir namas, kurio adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra du skirtingi objektai, todėl ginčo Namas negali būti laikomas tokiu pastatu, kuriame gyveno kalbininkas J. Jablonskis. Taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini) posesijoje buvę statiniai išnyko, o nauji nebuvo pastatyti, dėl to nebebuvo prasmės šios posesijos naudotą adresą ((duomenys neskelbtini)) naudoti toliau. Dėl šios priežasties šis adresas ((duomenys neskelbtini)) buvo suteiktas šalia esančiai posesijai, kurios buvęs adresas buvo (duomenys neskelbtini), ir buvęs (duomenys neskelbtini) - sklype buvusiam pastatui.

        Taigi, byloje ginčas kilo dėl to, kokiame konkrečiai name J. Jablonskis 1904 -1906 m. gyveno Vilniuje. Pareiškėjų teigimu, ginčijamame akte nurodytas namas, šiuo metu esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1904-1906 m. turėjo kitą adresą ir dėl to nėra faktinio pagrindo pripažinti jį kultūros vertybe.

        Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad J. Jablonskis 1904-1906 m. gyveno Vilniuje, name, kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina M. Š., J. J.-P. ir kitų amžininkų atsiminimai (I tomas, b. l. 175-185), taip pat A. S. 1906 m. rugpjūčio 25 d. atvirlaiškio, adresuoto J. J., kopija ( VI tomas, b. l. 10-11), šis laiškas taip pat minimas J. J.-P. prisiminimuose (VI tomas, b. l. 7). Būtent šiais dokumentais vadovaudamasi Taryba ir priėmė ginčijamą aktą.

        Pareiškėjai, įrodinėdami aplinkybę, jog namas, 1904 – 1906 m. buvęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir šiuo metu tokiu pačiu adresu esantis namas, kurį atsakovas pripažino kultūros vertybe, nėra tas pats objektas, rėmėsi ne tik hipotekos knygoje esančiame plane pateikto pastato fasado piešiniu, bet ir kitais duomenimis, be kita ko, informacija apie šiuo adresu esančio sklypo ir gretimų posesijų planus, šių posesijų ribų ir savininkų kaitą, juose esančius nekilnojamojo turto objektus, sovietų nacionalizacijos metu surašytus nacionalizacijos ir inventorizavimo aktus, juose nurodytas namų numeracijas ir pan.

        Spręsdamas kilusį ginčą, teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi nusprendė atlikti kompleksinę istorinės urbanistinės-užstatymo evoliucijos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertėms L. V. ir A. A. R. (X tomas, b. l. 5-7; VII (A) tomas, b. l. 120-121). Minėtoms ekspertėms buvo suformuluoti klausimai:

        1) ar pastatų, skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną buvusių pažymėtų adresais (a) (duomenys neskelbtini), Vilnius, (b) (duomenys neskelbtini) , Vilnius, (a) (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresai kito laikotarpiu nuo 1900 m. sausio 1 d. iki skundžiamo akto priėmimo dienos (2015 m. rugsėjo 8 d.)? Jeigu taip, kada? Kokie buvo šių pastatų adresai 1904–1906 metais?

        2) ar kalbininkas J. Jablonskis 1904–1906 metais gyveno pastate, kuris skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius?

        3) jeigu atsakymas į antrą klausimą yra neigiamas, kokiu adresu skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną pažymėtame pastate 1904–1906 gyveno kalbininkas J. Jablonskis?

        Ekspertizės akto (X tomas, b. l. 54–67) išvadose nurodyta, kad pastatų, skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną, pažymėtų adresais (a) (duomenys neskelbtini), Vilnius, (b) (duomenys neskelbtini), Vilnius, (c) (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresai kito laikotarpiu nuo 1900 m. sausio 1 d. iki skundžiamo akto priėmimo dienos. Istorinių duomenų analizė rodo, kad nuo 1900 m. iki 1956 m. nagrinėjamų sklypų ir namų numeracija nesikeitė, ji buvo pakeista tik 6-me XX a. dešimtmetyje. 1904-1906 m. (duomenys neskelbtini) g. dab. Namas Nr. 20 turėjo 22 numerį (posesija 2545); (duomenys neskelbtini) g. dab. Namas Nr. 18 turėjo 20 numerį (posesija 1088); (duomenys neskelbtini) namas buvo tuometinio sklypo Nr. 20 žemėje ir butai buvo žymimi (duomenys neskelbtini).

        Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad pastatas, kuris skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, J. Jablonskio gyvenimo 1904-1906 metais buvo pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir J. Jablonskis jame negyveno.

        Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad 1904-1906 metais J. Jablonskis gyveno pastate, skundžiamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. KPD-RM-2248 priėmimo dieną, pažymėtame adresu (duomenys neskelbtini).

                Ekspertizės akto išvadas teismo posėdyje patvirtino ekspertės A. A. R. ir L. V. Ekspertės teismo posėdyje pateikė papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius ekspertizės akto išvadas. Teismas abejoti ekspertizės akto išvadomis neturi pagrindo. Jos yra išsamios, patvirtintos istorine medžiaga, archyviniais šaltiniais. Ekspertizės akto išvados pagrįstos pamatiniais Vilniaus miesto urbanistinės istorijos faktais.

        Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas. Atsakovų argumentas, jog Vilniuje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės numeracija nuo 1904 m. iki šių dienų nesikeitė, pagrįstas vien tik prielaida. 

        Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovo pateikti įrodymai – ištrauka iš V. L.-Ž. atsiminimų (1980 m.) (iš kultūros istorijos kalbininko J. Jablonskio 120-osioms metinėms), ekspertizės akto išvadų nepaneigia.

        Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma yra vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas taisykles. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

        Teismo vertinimu, Kultūros paveldo centro atstovo pateikti įrodymai (ištrauka iš prisiminimų)  nepaneigia atliktos ekspertizės išvadų. Šiuo aspektu paminėtina, kad ekspertėms buvo pateikta visa byloje esanti medžiaga. Šioje ekspertizei pateiktoje bylos medžiagoje esantys įrodymai paremti archyviniais šaltiniais. Ekspertizei atlikti ekspertės papildomai surinko medžiagą, analizavo archyvinius šaltinius, kurie betarpiškai susiję su kalbininko J. J. gyvenimo (duomenys neskelbtini) gatvėje laikotarpiu, išnagrinėjo archyvines bylas, esančias Lietuvos valstybinio istorijos archyvo fonduose, bei duomenis apie XIX a.–XX a. pradžios nagrinėjamos vietos urbanistinę situaciją, miesto sklypų ir jų namų tuometinę numeraciją, savininkus ir valdytojus, butų mokesčių mokėtojus ir t. t. Taigi, iš esmės atliktos ekspertizės išvados buvo įvertintos kitų įrodymų visumoje (nėra tik spėjimas, nuomonė ar atsiminimai).

                Akto 7.4 punkte, kaip vertingoji savybė, nurodyta artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingoji savybė – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K, kuri pagal vertybių vertingųjų savybių pobūdį ginčo objektui nustatyta kaip  lemiantį archeologinį reikšmingumą (Akto 10 punktas).

        Pažymėtina, kad artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingoji savybė – Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais 25504, A1610K, nustatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis”. Dėl šio administracinio akto byloje ginčo nėra.

        Liudytoja I. V. parodė, kad jos sritis yra archeologija. Namas archeologiniu požiūriu nėra vertingas. Teritorija yra vertinga.

         Vien tai, kad teritorijai, kurioje yra ginčo objektas, nustatyta ši vertingoji savybė, nesant kitų objekto -Namo vertingųjų savybių, šiuo atveju negali būti lemianti objekto - Namo reikšmingumą, kad objektas būtų įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir Kultūros paveldo centro atstovas.  Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

                Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje be jokio pagrindo nusprendė Namui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį.

        Teismas, vertindamas skundžiamą Aktą dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį naikinti.

        Kiti tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009; 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

        ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

        CPK

 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjas V. P. teismo prašo atlyginti 1 681, 18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (XI t., b. l. 1-5). Pareiškėja UAB „Sportas LTU“ prašo atlyginti 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (XI t., b. l. 1-5).

Pagal bylos duomenis pareiškėjo V. P. ir UAB „Sportas LTU“ vardu skundą surašė, teismui jį pateikė ir atstovavo teisminiame procese advokatas Andrius Chudenkovas pagal 2015 m. spalio 6 d. atstovavimo sutartį (IX t., b. l. 61).

Dėl pareiškėjo V. P. prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai

Sąskaitoje už teisines paslaugas 2018 m. balandžio 30 d. Nr. 470 (XI tomas, b. l. 45) nurodyta, kad už atstovavimą administracinėje byloje dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. Akto Nr. KPD-RM-2248 panaikinimo (už teisines paslaugas, suteiktas iki šios sąskaitos pateikimo dienos) mokėtina suma – 8 000,00 Eur. Byloje esantys įrodymai (2018 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitas advokato teisinei pagalbai gauti (4 000,00 Eur), 2018 m. gegužės 2 d. ir 15 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 12 d. mokėjimo nurodymai (kiekvienas po 1 000,00 Eur) patvirtinta, jog pinigai buvo sumokėti (XI t., b. l. 45, 46, 47-50). Byloje pateikta išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelė, kurioje detalizuotos pareiškėjui V. P. suteiktos teisinės paslaugos ir jų vertė (XI t., b. l. 187-190). 2019 m. gruodžio 12 d. teismui papildomai pateikta 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AACH024 ir 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, kad V. P. už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose sumokėjo 600 Eur (XII t., b. l. 136, 137).

Kaip matyti, pareiškėjas V. P. prašo atlyginti išlaidas už skundo ir jo 2015 m. spalio 27 d. papildymo parengimą, kurios bendrai sudaro 2 070,31 Eur (1784,75 Eur + 285,56 Eur). Skundo papildymas laikytinas vienos teisinės paslaugos – skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl išlaidų už skundo papildymo parengimą priteisimo klausimas atskirai nesprendžiamas.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Kadangi procesiniai veiksmai (skundo ir jo papildymo surašymas) atlikti 2015 m. IV ketv., aktualus 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 713,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali suma, priteistina už skundo parengimą ir pateikimą yra 1 784,75 Eur (713,90 Eur x 2,5). Pareiškėjo už skundo ir jo papildymo parengimą prašoma priteisti suma (2 070,31 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintina, pareiškėjo V. P. naudai priteisiant 1784,75 Eur.

Pareiškėjas V. P. prašo atlyginti 275,69 Eur išlaidas už 2015 m. gruodžio 11 d. prašymo dėl dokumentų prijungimo, kurių pateikimu siekiama pašalinti trūkumus, nurodytus  2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, parengimą. Teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, kadangi iš esmės patirtos dėl paties pareiškėjo netinkamai parengto skundo papildymo (šalinant trūkumus), todėl nepriteistinos.

Pareiškėjas prašo priteisti 275,69 Eur išlaidų už 2016 m. kovo 1 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą.

Rekomendacijų 8.17. punkte nustatyta, jog už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio.  Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.17 p. nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (735,10 Eur (2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1= 73,51 Eur). Įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjui V. P. galėtų būti priteista 73,51 Eur.

Pareiškėjas prašo atlyginti 73,08 Eur už 2016 m. gegužės 17 d. prašymo „Dėl 2016-03-01 prašymo priedų dalies vertimų prijungimo“ parengimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šis dokumentas su priedais teismui pateiktas vykdant teismo 2016 m. kovo 7 d. raštu duotą įpareigojimą pateikti 2016 m. kovo 2 d. pateiktų papildomų rašytinių įrodymų vertimus į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, kadangi iš esmės patirtos dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio (teismui pateikti ne lietuvių kalba surašyti dokumentai be oficialių vertimų), todėl nepriteistinos. Dėl tų pačių priežasčių nepriteistina ir 73,08 Eur išlaidų už 2016 m. gegužės 18 d. lydraščio „Dėl 2016-03-01 prašymo priedų dalies vertimų prijungimo“ parengimą.

Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad pareiškėjas V. P. patyrė 72,22 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.17 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (748,00 Eur (2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1= 74,80 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjui priteisiant 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas V. P. prašo atlyginti 72,22 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 7 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.17 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (748,00 Eur (2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1=74,80 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjui priteisiant 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai nurodo, kad patyrė 288,86 Eur išlaidų už 2016 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimų dėl                             J. Jablonskio gyvenamosios vietos 1904-1906 metais parengimo. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (748,00 Eur (2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4= 299,20 Eur), kuri įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus yra adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjui.

Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad pareiškėjai patyrė 298,09 Eur išlaidų už 2016 m. lapkričio 3 d. pateiktų paaiškinimų dėl kitų klausimų parengimo. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (771,90 Eur (2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4= 308,76 Eur), kuri įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus yra adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjui.

Pareiškėjas V. P. prašo atlyginti 74,52 Eur išlaidų už 2016 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl tinkamai sugeneruotos bylos pateikimo. Kaip matyti, šis prašymas pateiktas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir iš esmės yra susijęs su pareiškėjų siekiamybe inicijuoti apeliacinį procesą. Šios išlaidos nesusijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

Pareiškėjas V. P. taip pat prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, LVAT bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad patyrė 340,32 Eur išlaidų už 2018 m. vasario 26 d. prašymo dėl elektroninėje byloje esančių įrodymų pateikimo fizine forma ir 4 (keturių) naujų įrodymų prijungimo. Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.17 p. nustatytą maksimalų užmokesčio dydį (850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1= 85,08 Eur), todėl įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, mažintina, pareiškėjui V. P. priteisiant 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas V. P. nurodo, kad patyrė 82,14 Eur išlaidų už 2018 m. kovo 19 d. prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimą. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.17 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1= 85,08 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjui priteisiant 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo atlyginti 328,56 Eur išlaidų už 2018 m. kovo 21 d. prašymo dėl ekspertų skyrimo parengimą. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4= 340,32 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjui priteisiant 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. P. patyrė 341,69 Eur išlaidų už 2018 m. balandžio 4 d. prašymo dėl klausimų ekspertizei parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (884,80 Eur (2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4= 353,92 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjams priteisiant 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo priteisti 341,69 Eur už 2018 m. gegužės 8 d. atsiliepimo į Kultūros paveldo departamento atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patyrė 85,42 Eur išlaidų už 2018 m. balandžio 18 d. paaiškinimo dėl atsakovo pozicijos dėl avansų už ekspertizę sumokėjimo. Iš parengto dokumento turinio matyti, kad jame savo iniciatyva pareiškėjai išreiškė poziciją dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento atskirajame skunde dėl teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties reiškiamų argumentų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 86,43 Eur už 2018 m. liepos 3 d. prašymo nustatyti Kultūros paveldo departamentui terminą sumokėti už ekspertizę parengimą. Teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, daro išvadą, kad patirtos išlaidos nebuvo būtinos nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

Pareiškėjas prašo priteisti 361,35 Eur už 2019 m. kovo 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (935,70 Eur (2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4= 374,28 Eur), tačiau įvertinus suteiktą paslaugą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad ji neadekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjams priteisiant 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas dėl jo atstovavimo teismo posėdžiuose.

Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Šiuo atveju taip pat aktualus ir Rekomendacijų 10 punktas, pagal kurį atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Išlaidų advokato pagalbai apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad atstovavimas teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmą kartą, truko 5 val., nagrinėjant bylą antrą kartą – 1 val., išlaidos už šią paslaugą sudaro 479,52 Eur.

Nustatyta, kad byloje teismo posėdžiai vyko: 2016 m. kovo 2 d. (posėdžio pradžia – 9.10 val., posėdžio pabaiga – 9.35 val.), 2016 m. gegužės 19 d. (posėdžio pradžia – 10.04 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2016 m. rugsėjo 8 d. (posėdžio pradžia 10.09 val., pertrauka nuo 11.57 val. iki 13.08 val., posėdžio pabaiga – 14.34 val.), 2016 m. rugsėjo 9 d. (posėdžio pradžia – 10.07 val., posėdžio pabaiga – 10.20 val.), 2016 m. lapkričio 3 d. (posėdžio pradžia 09.08 val., posėdžio pabaiga – 10.17 val.), 2018 m. vasario 26 d. (posėdžio pradžia – 09.09 val., pabaiga – 09.38 val.), 2018 m. kovo 22 d. (posėdžio pradžia – 10.03 val., pabaiga – 10.22 val.), 2019 m. kovo 28 d. (posėdžio pradžia 9.06 val., pabaiga – 9.30 val.), 2019 m. spalio 17 d. (posėdžio pradžia 11.17 val.,  pabaiga – 13.12 val.) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (posėdžio pradžia 10.14 val.,  pabaiga – 11.32 val.).

Šiuo aspektu pažymėtina, nors šeši teismo posėdžiai buvo trumpesni nei 30 min., pažymėtina, kad atvykdamas ir dalyvaudamas tokiuose sąlyginai trumpuose teismo posėdžiuose, advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais turi būti atlyginamos (LVAT 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-690/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015). 

Atsižvelgiant į nurodytų paslaugų atlikimo laiką, aktualūs 2015 m. III ketv., 2015 m. IV ketv., 2016 m. I ketv., 2016 m. II ketv., 2017 m. III ketv. ir 2019 m. II ketv. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai šalies ūkyje, atsižvelgiant į kuriuos apskaičiuojamas maksimalus užmokesčio už vieną pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje valandą dydis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo patirtas laiko sąnaudas teikiant aptariamą teisinę paslaugą, bei atsižvelgdamas į prašomą priteisti išlaidų sumą, daro išvadą, kad ji neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinga, todėl visa apimtimi priteistina V. P.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. P. naudai priteistina 4 284,73 Eur atstovavimo išlaidų.

Dėl pareiškėjo V. P. prašomų priteisti kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

V. P. prašoma priteisti jo naudai 1 681,18 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 071,93 Eur už dokumentų vertimus ir 609,25 Eur už ekspertizę (XI t., b. l. 2-5).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rinkdamas ir teikdamas įrodymus į bylą, patyrė išlaidų dėl dokumentų vertimų, kurias patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai, sąskaitos, lėšų pervedimo nurodymai (XI t., b. l. 31-44). Šie įrodymai buvo vertinami nagrinėjant ginčą, todėl šios išlaidos buvo būtinos. Pareiškėjas taip pat į teismo depozitinę sąskaitą teismo nurodymu pervedė 609,25 Eur už byloje atliktą ekspertizę (X t., b. l. 12).

Taigi, tenkinus skundą, pareiškėjui V. P. priteistina 1 681,18 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pareiškėjos UAB „Sportas LTU“ prašomų priteisti teismo išlaidų.

Pareiškėja UAB „Sportas LTU“ prašo priteisti 3 356,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 289,5 Eur išlaidų archyvinių ir registrų dokumentų paieškai, spausdinimui ir kopijavimui (XI t., b. l. 2-5), 700 Eur už ekspertinio tyrimo aktą, (duomenys neskelbtini), Vilnius UAB „AiS2“, 1 104 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 609,25 Eur už ekspertizę, 172,19 Eur advokato patirtų išlaidų kompensavimą pagal 2019 m. kovo 27 d. išlaidų aktą.

Pareiškėja pateikė 2018 m. vasario 6 d. sąskaitą-faktūrą  Nr. AIS 18001 700 eurų sumai, pagal kurią UAB „Ais2“ atliko ekspertinį tyrimą (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir mokėjimo pavedimą (XI tomas, b. l. 16, 17). Šio ekspertinio tyrimo duomenimis pareiškėjai grindė skundo reikalavimus, jie buvo vertinami ir atliekant teismo paskirtą ekspertizę.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Sportas LTU“ apmokėjo 609,25 Eur už teismo paskirtą ekspertizę (XI t., b. l. 41, 44), taip pat patyrė išlaidų dėl archyvinių dokumentų paieškos, gavimo ir kopijavimo, jų vertimo, kurias pagrindžia pateikti mokėjimo dokumentai (XI t., b. l. 6-31, 54-56, 57). Teismas pažymi, kad susumavus nurodytas UAB „Sportas LTU“ išlaidų sumas (12,45+12,45+20,70+12,45+12,45+21+194+4+700+180+739,67+43,63+70,35+70,35+600+9,25+172,19) tai sudaro iš viso 2 874,94 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas punkte „70,35 Eur už dokumentų vertimą UAB „ERMARA“ (priedai Nr. 30, 31, 32)“ yra padaryta techninė klaida – vietoje nurodytų 70,35 Eur turėjo būti nurodyti 552,06 Eur pagal sutartį su UAB „Ermara“ dėl dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Minėta mokėtina suma (552,06 Eur) nurodyta ir 2016 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ER Nr.6539 (XI tomas, b. l. 29) ir 2016 m. birželio 27 d. lėšų pervedimo nurodyme (XI tomas, b. l. 30).

Teismo vertinimu, pareiškėjos UAB „Sportas LTU“ patirtos išlaidos buvo būtinos byloje, jų dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl tenkinus pareiškėjų skundą, visa apimtimi priteistinos pareiškėjos UAB „Sportas LTU“ naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra Kultūros paveldo departamente veikiantis kolegialus organas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams priteistinos iš atsakovo Kultūros paveldo departamento, kaip asignavimų valdytojo.

Dėl ekspertų išlaidų

Ekspertės L. V. ir A. A. R. 2019 m. spalio 26 d. teismui pateikė prašymą atlyginti 100 Eur išlaidas už dalyvavimą 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (XII t., b. l. 134-135).

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų (ABTĮ 39 str. 6 d.). ABTĮ 39 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekspertės L. V. ir A. A. R. dalyvavo 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, taigi, atliko savo pareigas. Todėl tenkinus pareiškėjų skundą, yra teisinis pagrindas įpareigoti Kultūros paveldo departamentą į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 100 eurų ekspertų išlaidoms atlyginti.

                Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo  39-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio  2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

nusprendžia :

 

Pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU“ skundus patenkinti. 

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. aktą Nr. KPD-RM-2248.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš Kultūros vertybių registro išregistruoti namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjo V. P. naudai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priteisti                        5 965,91 (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 91 euro cento) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sportas LTU naudai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos priteisti 3 356,65 (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 65 euro cento) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą (gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas: Vilniaus apygardos administracinis teismas; įmonės kodas: 188733964; mokėjimo paskirtis: „ekspertų išlaidoms Nr. I3-733-484/2020“) pervesti 100 (vieną šimtą) ekspertų išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjos                                                                                                      Ina Kirkutienė

 

Iveta Pelienė

 

Fausta Vitkienė