Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-64-1072/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01489-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.22; 22.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. (S. S.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) atstovo advokato Tomo Šedbaro (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 26 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktas nepakeistas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Institucijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena V. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, padarymo pagal pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. pareiškimą dėl to, kad 2024 m. birželio 28 d. 17.00 val. S. S., atvykęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į butą-kotedžą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo S. S. atstovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patraukti V. S. administracinėn atsakomybei bei paskirti administracinę nuobaudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad S. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir gyveno įmonei priklausančiame bute, kuris parduotas iš varžytynių R. S., kurio faktinis perdavimas R. S. neįvyko, nes tarp įmonės ir jos 2023 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią S. S. gyveno bute-kotedže iki 2024 m. birželio 28 d. Minėtame bute nebuvo R. S. ar V. S. priklausančio turto, raktais disponavo tik S. S..
3.2. Skunde taip pat pažymima, kad R. S. ir V. S. nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl S. S. iškeldinimo, o šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2062-562/2024 dėl minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo natūra arba žalos atlyginimo. 2024 m. birželio 28 d. 17.00 val. S. S., atvykęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į butą-kotedžą, įėjimas buvo užtvertas laikina statybine tvora, durys buvo užblokuotos transporto priemone, šalia buvęs V. S. paaiškino, kad neketina įleisti jo į butą, nes turtas nupirktas iš varžytynių. V. S. iškvietė pareigūnus, kurie nesurašė protokolo, aiškino S. S., jog jis neturi jokių teisių ir nefiksavo V. S. savavaldžiavimo veiksmų, kai tą dieną pareiškėjas negalėjo patekti į butą pasiimti savo daiktų ir kito turto. Po išsiųsto reikalavimo nesudaryti kliūčių patekimui į butą, V. S. nesudarė sąlygų S. S. pasiimti daiktus ir kitą turtą, o 2024 m. liepos 22 d. pranešimu informavo, kad bute buvęs turtas yra iškraustytas kitu adresu, kurį jis gali atsiimti nurodytu laiku.
3.3. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. neturėjo tyčios pasisavinti ne jam priklausančius daiktus, o laikinas tvoros ir automobilio pastatymas sietinas su jo, kaip buto savininko teisėmis, kadangi pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, S. S. turėjo atlaisvinti patalpas, ko nepadarė, net būdamas ragintas. Pareiškėjo atstovas, skunde cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas dėl asmens iškeldinimo, pažymi, kad V. S. savo teises įgyvendino nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, nors bylos nagrinėjimo teisme metu V. S. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą. V. S., tikrindamas S. S. daiktus, pažeidė jo teises, sužinojo sveikatos duomenis, o tokie veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves.
3.4. Pareiškėjo atstovas, skunde taip pat cituodamas teisės aktų, susijusių su nuosavybės neliečiamumo ir teisių įgyvendinimo principais, nuostatas, nurodo, kad V. S. veiksmai – automobiliu užtvertos įėjimo į kotedžą durys, pastatyta apsauginė tvorelė ir vėliau sekę veiksmai – savavališkai, nedalyvaujant turto savininkui, iškraustytas turtas be teismo sprendimo dėl iškeldinimo bei išvežtas ir paliktas turtas kitu adresu, negali būti laikomi teisėtais ir turi būti vertinami kaip netinkamai pasirinktas nuosavybės teisės gynimo būdas, pažeidęs patalpose gyvenančių asmenų teisę į būsto saugumą ir teisėtą lūkestį, kad ginčai bus sprendžiami teisinėmis priemonėmis, todėl kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Nors šiuo metu byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu dar neišnagrinėta, tačiau V. S. savavaldžiavo.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą. Institucijos atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti pareiškėjo skundo dėl Institucijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nurodė motyvus, o vien tai, kad pareiškėjui padarytos išvados nepriimtinos, nelaikytina, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjo atstovas siekia, kad skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo V. S. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį, būtų panaikinta ir V. S. būtų patrauktas administracinėn atsakomybei bei jam paskirta administracinė nuobauda. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą pripažindamas, jos Institucijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamoje nutartyje buvo pakankamai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į esminius pareiškėjo atstovo skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai netenkina pareiškėjo ar jo atstovo ir neatitinka jų interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
9. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). <...> Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
10. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
11. Aptariamu atveju pareiškėjo atstovas ANK 518 straipsnyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti V. S. veiksmus – automobiliu užtvertos įėjimo į kotedžą durys, pastatyta apsauginė tvorelė ir nedalyvaujant turto savininkui iškraustytas turtas be teismo sprendimo dėl iškeldinimo, bei išvežtas ir paliktas turtas kitu adresu. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas akcentuoja V. S. veiksmus, kaip pažeidžiančius pareiškėjo S. S. teises bei laisves, nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
12. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp V. S. sutuoktinės, įsigijusios ginčo butą, kuris iki jo pardavimo varžytinėse priklausė tuo metu pareiškėjo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, galiojusi iki 2024 m. gegužės 29 d., pagal kurią S. S. gyveno ginčo bute. Pareiškėjas S. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad šiuo metu yra pateiktas civilinis ieškinys dėl varžytinių akto nuginčijimo ir jis su V. S. ir jo žmona buvo sutaręs, kad sudarys sutartį, mokės nuomą, kol baigsis byla. Pareiškėjo S. S. teigimu, jis kartais vėluodavo su mokėjimais, tačiau viską sumokėjo. Pasibaigus sutarčiai, jo buvo paprašyta išsikraustyti, tačiau jis nurodė, kad kol vyksta byla, V. S. turi kreiptis į teismą dėl jo priverstinio iškeldinimo. Po policijos pareigūnų apsilankymo sutarė, kad jis (S. S.) išpirks butą. Kol kreipėsi dėl kredito sutikimo ir kitų klausimų, vieną dieną atvykęs pamatė statybinę tvorą, pastatytą automobilį prie durų, kad nebūtų galima užeiti. Atvykusiems pareigūnams buvo paaiškinta, kad bute yra jo daiktai, o V. S. pasakė, kad daiktai bus pargabenti. Jo daiktai buvo sugadinti, daug daiktų trūksta, V. S. atsisakė iš karto grąžinti daiktus. Pareiškėjo S. S. teigimu, sutartis turėjo pasibaigti gegužės mėn., bet ji nebuvo pratęsta. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas V. S. nurodė, kad nuomos mokėjimai pagal sutartį nebuvo vykdomi laiku, asmuo buvo įspėtas, kad pažeidinėja sutartį ir sutartis nebus pratęsta, iki sutarties galiojimo pabaigos buvo siunčiami pranešimai informuojant apie tai. Likus kuriam laikui iki sutarties galiojimo pabaigos, S. S. teigė, kad atlaisvins patalpas, bet niekada nebendravo, sakė kreiptis į advokatus. V. S. teigė, kad tuo metu, kai jis statė tvorą ir automobilį, tai buvo jau jo nuosavybė. Atvykusiam bendrovės atstovui nurodė, kad gali atiduoti visus daiktus, bet šis atsisakė ir pasakė kreiptis į jo advokatą. Tiek S. S. tėvui, tiek jo advokatei buvo siūlyta pasiimti daiktus, po to išsiųstas pranešimas, kad daiktai išvežti į sandėlį. Taigi, tiek pareiškėjas S. S., tiek V. S. teigė, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, S. S. buvo paprašyta išsikraustyti, tačiau jis to nepadarė.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme pareiškėjo S. S. akcentuojamos aplinkybės, nei pareiškėjo atstovo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad nesant teismo sprendimo iškeldinti S. S., V. S. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, nesudaro pagrindo priimti priešingą nei skundžiama nutartis sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš 2023 m. lapkričio 28 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3. punkto matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl nuomos termino, pagal kurį, pasibaigus sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti nuomotojui butą bei buto įrangą pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo–priėmimo aktą <...>. Tuo tarpu 4.4. punkte numatyta, kad jog nuomininkui vėluojant perduoti butą šios sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti pastarajam 0,05 procento dydžio delspinigius nuo šios sutarties 6.1. punkte numatyto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo atveju, jeigu nuomininkas ilgiau nei 14 kalendorinių dienų vėluoja perduoti butą nuomotojui šios sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka, nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada įeiti į butą, pašalinti visus jame esančius daiktus, taip pat naudoti, valdyti butą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Bet kuriuo atveju nuomininkas privalo mokėti sutarties 6.1. punkte numatytą nuomos mokestį iki buto perdavimo nuomotojui dienos.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė priemonė situacijose, kai nuomininkas nepaiso sutartinių įsipareigojimų.?? Be to, iškeldinimo procesas gali būti pradėtas tik tada, kai nuomos sutartis yra nutraukta, pasibaigusi ar pripažinta negaliojančia. CK 6.610 straipsnyje yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta nebuvo, taip pat ji nebuvo pripažinta negaliojančia, o pasibaigė šalims nepratęsus šios sutarties. Kaip jau buvo minėta, šalys gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi susitarė dėl nuomos termino, kuriame aptarė ir nuomotojo patekimo į būstą, kai nuomininkas vėluoja perduoti butą sutartyje nurodytais terminais, teisę. Taigi, V. S. neturėjo pareigos laikytis CK 6.610 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, pripažinus negaliojančia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ar ją nutraukus, iškeldinti tik teismo tvarka. Tuo tarpu skundo argumentai, kuriais tvirtinama, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl V. S. savavaldžiavo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Aptariamo įvykio metu tarp šalių pasibaigusi galioti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jos nepratęsus, nebuvo pripažinta negaliojančia, taigi nėra pagrindo manyti, kad V. S. savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Todėl tai, kad aptariamo įvykio metu dar buvo neišnagrinėta civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tokios išvados negali paneigti.
15. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK įtvirtintą reglamentavimą ir civilines bylas nagrinėjančių teismų praktiką, klausimai, susiję su sutarties vykdymu ir (ar) netinkamu vykdymu, spręstini civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo metu nesant galutinio, įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje, nėra pakankamo pagrindo ir spręsti dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, ir tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Akivaizdu, jog šiuo metu šis tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamo skundo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis), o jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad civilinio proceso metu nustačius, jog V. S. ir (ar) kuris nors kitas asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, apie tai bus informuotos atitinkamos teisėsaugos institucijos. Aplinkybė, kad tarp šalių vyksta civiliniai ginčai, esant padarytam administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, savaime nešalina asmens atsakomybės, tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, 2025 m. kovo 7 d. pateiktas prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas ir dėl jo plačiau nepasisakoma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir S. S. (S. S.) atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Eglė Venckienė