Byla Nr. 1S-83/2013
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Šiukšta,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,
gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 23 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
n u s t a t ė:
E. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį.
E. B. kaltinamas tuo, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, galimai 7 d., Kauno m., vakarėlio metu jis, rūpindamasis naujų narių įtraukimu į prostituciją, pasiūlė S. S., kuri pati norėjo teikti seksualines paslaugas už atlygį, įdarbinti S. S. prostitute Nyderlandų Karalystėje, nurodė, kad pusę iš jos prostitucijos gautų pajamų S. S. turės atiduoti jam, t. y. E. B., o pastarajai su nurodytomis sąlygomis sutikus, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio (tyrimo tiksliai nenustatytu metu) vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kupiškio r., Lietuvos Respublikos, atgabeno S. S. jos sutikimu prostitucijai į Hagos miestą, Nyderlandų Karalystėje.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. vasario 23 d., veikdamas bendrininkų grupe su M. Č., siekiant bendro nusikalstamos veikos rezultato - pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo J. V., S. J. ir S. S. prostituciją: S. S., kurią jis atgabeno prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, apgyvendino bute adresu (duomenys neskelbtini), Hagoje, Nyderlandų Karalystėje, kartu su J. V. ir S. J., kurios jau dirbo prostitutėmis Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje; nustatė S. S. darbo vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste(duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ši, kaip ir J. V. bei S. J., nelegaliai dirbo prostitute ir save klientams reklamavo stovėdama pastato pirmo aukšto vitrinose bei tam skirtuose kambariuose teikė seksualines paslaugas už atlygį; o laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. kovo 7 d. kartu su M. Č. nustatė J. V. ir S. S. darbo vietą Utrechto mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jos legaliai dirbo prostitutėmis ir save klientams reklamavo stovėdamos pastato - namelio ant vandens - vitrinose bei tam skirtuose kambariuose teikė seksualines paslaugas už atlygį; kartu su M. Č. nustatė merginų teikiamų seksualinių paslaugų įkainius - 20 min. - 50 eurų, 30 min. - 100 eurų, 1 h - 200 eurų (atitinkamai 172,64 Lt, 345,28 Lt, 690,56 Lt) bei darbo dienų ir valandų skaičių, skyrė joms išeigines dienas ir atostogas; veždamas automobiliu užtikrino S. S. ir J. V. nuvykimą į darbo vietą ir grįžimą iš jos; kartu su M. Č. kontroliavo J. V., S. J. ir S. S. darbo kokybę, priimamų klientų skaičių bei rūpinosi prostitutėmis dirbančių merginų buitimi - pirko maistą ir drabužius, o išvykus M. Č., vesdavo iš prostitucijos gaunamų pajamų apskaitą; per nurodytą laikotarpį jis, t. y. E. B., kartu su M. Č. iš J. V. prostitucijos turėjo pajamų ne mažiau 15 980 eurų (t. y. 55175,74 Lt), iš S. J. prostitucijos - ne mažiau 36 000 eurų (t. y. 124 300,80 Lt), iš S. S. prostitucijos - ne mažiau 14 785 eurų (t. y. 51 049,64 Lt), bendrai 66 765 eurų (t. y. 230526,19 Lt) sumai.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 14 d., po to, kai Sonata J. B. mieste, Lietuvos Respublikoje, įkalbėjo A. P. vykti kartu į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija ir pastarajai sutikus, tarptautinių maršrutų nenustatyto modelio mikroautobusu iš Panevėžio miesto, Lietuvos Respublikoje, atgabeno A. P. į Hagos miestą, Nyderlandų Karalystėje, jis, t. y. E. B. organizavo A. P. prostituciją: kartu su M. Č., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitiko ir nugabeno atvykusias S. J. ir A. P. į butą adresu (duomenys neskelbtini), Hagoje; apgyvendino A. P. kartu su prostitutėmis dirbančiomis J. V., S. S., S. J.; po to, kai M. Č. organizavo A. P. paruošimą prostitucijai ir medicininį patikrinimą dėl lytiškai plintančių ligų, laikotarpiu nuo 2011-01-28 iki tyrimo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 2011- 02-23, kartu su M. Č. nustatė A. P. darbo vietą Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ji, nelegaliai dirbdama prostitute save klientams reklamavo stovėdama pastato pirmo aukšto vitrinoje bei teikė seksualines paslaugas už atlygį tam skirtame kambaryje, nustatė teikiamų seksualinių paslaugų įkainius - 20 min. - 50 eurų, 30 min. - 100 eurų, 1 h - 200 eurų (atitinkamai 172,64 Lt, 345,28 Lt, 690,56 Lt) ir pastarosios darbo valandų skaičių (apytikriai mėnesio laikotarpiu - kiekvieną dieną nuo 12 val. iki 24 val.), kontroliavo A. P. darbo kokybę ir priimamų klientų skaičių; A. P. per parą uždirbus ne mažiau 230 eurų (t. y. 794,14 Lt), jis kartu su M. Č. iš A. P. prostitucijos minėtu laikotarpiu turėjo pajamų ne mažiau 7900 eurų (t. y. 27 277,12 Lt) ir tokiu būdu pelnėsi iš A. P. prostitucijos.
Be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad veikdamas organizuota grupe su M. Č. ir G. D., su kuriais iš anksto susitarė daryti, tęsti ir užbaigti šią nusikalstamą veiką, panaudodamas apgaulę, veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą įgyti ir perduoti prostitucijos tikslams Lietuvos Respublikos pilietę bei pelnytis iš jos prostitucijos, jis, E. B., laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros (tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos) iki 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus mieste užverbavo K. L.: pasinaudodamas K. L. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės ir socialinės padėties, užmezgė su pastarąja artimus santykius, o įgijęs jos pasitikėjimą, panaudojęs apgaulę - melagingai pažadėjęs gerą darbo užmokestį ir gyvenimą kartu su juo, neišaiškinęs seksualinių paslaugų teikimo už atlygį sąlygų bei pobūdžio, įkalbėjo K. L. vykti prostitucijai į Nyderlandų Karalystę ir ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu, vairuodamas pakaitomis su G. D., iš nuomojamo buto Vilniuje, Įsruties g. 17-21, Lietuvos Respublikos, atgabeno K. L. į Nyderlandų Karalystės Landsmeer miestą; po to, veikdamas kartu su M. Č., parūpinusiu apgyvendinimą atvykusiems asmenims, ir G. D., turėdamas tikslą įtraukti nukentėjusiąją į prostituciją ir iš to pelnytis, laikė K. L. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Landsmeer mieste, kur naudojo K. L. atžvilgiu psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti, tuo įbauginęs K. L., prieš jos valią svaigino nukentėjusiąją alkoholiu, taip atimant jai galimybę priešintis ir siekiant palaužti nukentėjusiosios valią. Po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, jis, t.y. E. B., kartu su G. D., perdavė K. L. M. Č. faktinei kontrolei, o šis pergabeno K. L. į butą adresu (duomenys neskelbtini), Hagoje, Nyderlandų Karalystėje, kur laikė nelaisvėje prieš jos valią, svaigindamas alkoholiu ir taip atėmęs galimybę jai priešintis bei organizavo K. L. paruošimą prostitucijai - rodė pornografinio turinio filmus, nupirko drabužius, parūpino darbui reikalingas priemones - prezervatyvus, nurodydamas K. L. būtinybę atidirbti šiuos pinigus kaip skolą. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. (ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu), 14 dienų, jis, t.y. E. B., veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, panaudodamas psichinę prievartą - grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš K. L. prostitucijos, vertė ją užsiimti prostitucija - nustatė darbo vietą Nyderlandų Karalystės, Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur K. L. save klientams turėjo reklamuoti stovėdama pastato pirmo aukšto vitrinoje bei teikti seksualines paslaugas už atlygį tam skirtame kambaryje, nustatė nukentėjusiosios darbo dienų ir valandų skaičių, kartu su M. Č. ir G. D. kontroliavo K. L. darbo kokybę ir priimamų klientų skaičių, liepė S. J., J. V. ir S. S. kurios dirbo prostitutėmis gretimose patalpose, stebėti nukentėjusiąją, taip pat nustatęs K. L. teikiamų seksualinių paslaugų įkainius: 30 eurų, 50 eurų ir 100 eurų (atitinkamai 103,58 Lt, 172,64 Lt, 345,28 Lt), ir K. L. per parą suteikus seksualines paslaugas ne mažiau 5 klientams, turėjo pajamų ne mažiau 150 eurų (517,92 Lt) ir tokiu būdu kartu su bendrininkais pelnėsi iš K. L. prostitucijos. Po dviejų savaičių, kai K. L. dėl sveikatos būklės nebegalėjo užsiimti prostitucija, jis, t.y. E. B., pergabeno nukentėjusiąją į Nyderlandų Karalystės Landsmeer mieste esantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), kur, panaudodamas psichinę prievartą - grasinimus, svaigino K. L. alkoholiu ir taip atimdamas galimybę priešintis, laikė nelaisvėje, o ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 2 d., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, susitarė su G. D. parduoti K. L. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad bus pelnomasi iš pastarosios prostitucijos, o už K. L. gautus pinigus pasidalinti su G. D., tačiau savo sumanymo neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. L. pabėgo ir kreipėsi į policijos pareigūnus. Savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė K. L., kuri patyrė potrauminio streso sutrikimą, sveikatą.
E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. vasario 23 d. 2011 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2013 m. vasario 23 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi E. B. suėmimo terminas dar kartą pratęstas trim mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. vasario 23 d. E. B. suėmimo terminą teismas pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto numatytais pagrindais, padaręs išvadą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Kaltinamojo E. B. gynėjas skunde nurodo, kad su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi nesutinka. Teismas nesilaikė pagrindinių BPK nuostatų, teisėtumo principo, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas savo išvadų dėl suėmimo pratęsimo pagrindų pagrįstumo išsamiai nemotyvavo, ją grindė formaliomis įstatymo nuostatomis. Be to, teismas nevertino galimybės skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog E. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus. Byloje turi būti duomenų, leidžiančių teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad būdamas laisvėje ir pasinaudodamas realiomis galimybėmis, asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šioje byloje tokių duomenų nėra. Teismas neobjektyviai įvertino teisiamojo posėdžio metu surinktus duomenis ir padarė klaidingas išvadas apie E. B. asmenybę. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai tokią išvadą patvirtina ir kitos BPK 122 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Pažymi, kad E. B. su savo šeima palaiko tvirtus socialinius ryšius, pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, jis būtų įdarbintas V. M. ūkyje pagalbiniu darbininku, su jokiais užsienyje gyvenančiais asmenimis jokių santykių jis nepalaiko, charakterizuojamas teigiamai, laisvėje likusi jo šeima turi finansinių sunkumų, be to, sūnus dažnai serga, todėl šeimai labai reikalinga jo pagalba. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo gynėjas nurodo, kad nors E. B. yra teistas, jis yra atlikęs jam paskirtas bausmes, todėl to nepakanka pagrįsti šiam pagrindui. Duomenų, kad E. B. darys kitus nusikaltimus, byloje nėra. E. B. motina ir kiti artimieji sutinka sumokėti iki 20 000 Lt dydžio piniginį užstatą. Kaltinamajam galėtų būti paskirta viena arba net kelios švelnesnės kardomosios priemonės ir tai leistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo E. B. gynėjo skundą atmesti.
Kaltinamojo E. B. gynėjo skundas atmetamas.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti E. B. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties kaltinamojo E. B. parodymai, nukentėjusiosios K. L. ir liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės, tarnybiniai pranešimai, Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų pranešimas bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus.
Vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos „kitų aplinkybių“ sąvokos priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena - numatyta Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas pratęsdamas E. B. suėmimo terminą nurodytu pagrindu vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, jog kaltinamasis iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo jokio nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Taigi visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Suėmimo terminas E. B. teisingai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam teismo manymui, jog būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. kaltinamas padaręs 4 tyčinius nusikaltimus, susijusius su prostitucija ir prekyba žmonėmis, priskiriamus apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, E. B. praeityje teistas, šioje baudžiamojoje byloje E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe su kitais asmenimis, E. B. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus buvo vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. Iki sulaikymo E. B. oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu E. B. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, kiekis, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad E. B. galimai pelnėsi iš gerai organizuotų, iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis E. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, tame tarpe nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Dėl išdėstytų aplinkybių aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, pratęsdamas E. B. suėmimo terminą, teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, 3 punkte numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus.
Gynėjas skunde nurodo ir apie galimybę E. B. suėmimą pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjo skundą dėl nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, pakeisti kardomosios priemonės negali. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs tokį skundą, priima nutartį panaikinti žemesniojo teismo nutartį arba skundą atmesti. Kaltinamasis ir jo gynėjas su prašymu pakeisti jam kardomąją priemonę gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.
E. B. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.
Suėmimo terminas E. B. pratęstas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
n u t a r i a :
kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Kęstučio Stasiulio skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta