Civilinė byla Nr. 2YT-7402-819/2023
Procesinis Nr. 2-68-3-03102-2023-2
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.12; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka rengėsi nagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl notaro veiksmų. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja notarė J. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“, S. A., I. F..
Teismas
nustatė:
pareiškėjas skundu, jį patikslinęs, prašo pripažinti notarės J. Š. (toliau – notarė) veiksmus neteisėtais, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-719 (toliau – Vykdomasis įrašas) ir įpareigoti notarę informuoti naują ir seną kreditorius apie Vykdomojo įrašo panaikinimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasario 13 d. gavo notarės pranešimą dėl atlikto Vykdomojo įrašo ir pridėtą jo kopiją, taip pat pranešime notarė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtinta hipotekos teisių perleidimo sutartis Nr. JŠ-13255 (toliau – Hipotekos sutartis). Su tokiais notarės veiksmais pareiškėjas nesutinka. Paaiškina, kad notarė neturėjo teisės atlikti Vykdomojo įrašo, nes paskolos sutarties tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kreedex“ nutraukimas teismo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo ieškinį tenkino: pripažino 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties Nr. KLT50911-1 (toliau – Paskolos sutartis) nutraukimą neteisėtu; pripažino atsakovės UAB „Kreedex“ 2021 m. kovo 1 d. reikalavimą ieškovui sumokėti 5 982,27 Eur paskolos, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudos neteisėtu; įpareigojo atsakovę UAB „Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 d.; priteisė iš atsakovės UAB „Kreedex“ 160,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pareiškėjo teigimu, šis teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Pagal šį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio įpareigojimo vykdymo 2022 m. spalio 6 d. pateiktas antstoliui S. M., bet UAB „Kreedex“ vis tiek nevykdo teismo sprendimo. Pareiškėjo manymu, UAB „Kreedex“, gavusi iš teismo duomenis apie prašomą priteisti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, paskubėjo perleisti skolą kitam asmeniui, kad taip išvengti tarpusavio skolų įskaitymo. Notarė ne vieną kartą buvo informuota apie neteisėtus UAB „Kreedex“ veiksmus ir priimtą teismo sprendimą, tačiau į tai dėmesio nekreipė.
Pažymi, kad net ir perleidus reikalavimo teisę į hipotekos sutartį, notarė neturėjo teisės išduoti Vykdomojo įrašo, kol nepasibaigė pareiškėjo bylinėjimasis su UAB „Kreedex“, kuri perleido naujajam kreditoriui daugiau skolos, nei realiai pareiškėjas skolingas. Tuo labiau yra akivaizdu, kad būtent UAB „Kreedex“ yra atsakinga už tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės vykdyti Paskolos sutarties, nes ji buvo vienašališkai pakeista – uždaryta sąskaita AB SEB banke, į kurią pagal Paskolos sutartį turėjo būti mokama. UAB „Kreedex“ neturėjo teisės vienašališkai keisti Paskolos sutarties sąlygų ir reikalauti mokėti paskolą į banko sąskaitą, esančią Jungtinėje Karalystėje, nes dėl to labai padidėtų pareiškėjo išlaidos, kurios numatytos Paskolos sutartyje. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas niekuomet nesudarė jokių sutarčių su nauja kreditore S. A. ir neįsipareigojo jai versti visų procesinių dokumentų, susijusių su Paskolos sutartimi. Hipotekos teisių perleidimas S. A. negali sukelti pareiškėjui pareigos savo sąskaita versti jai dokumentus.
Nurodo, kad visiškai neaišku, kas pateikė prašymus notarei ir patvirtino skolos perleidimo sutartį, nes UAB „Kreedex“ Lietuvoje veiklos nevykdo nuo 2018 m., niekur nėra pateikta dokumentų, įrodančių, kas ir kokiu pagrindu atstovauja UAB „Kreedex“, nėra aišku, ar pateikti įgaliojimai yra teisėti ir galiojantys.
Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Hipotekos sutartį ir jos kopija jam nebuvo pateikta, kaip nustatyta įstatymuose. Tik papildomai pareikalavus, notarė 2023 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku atsiuntė Hipotekos sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad ji sudaroma atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 1 d. sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 221201-2, 221201-3, 221201-4, bet šių sutarčių notarė pareiškėjui nepateikė. Prie Hipotekos sutarties pridedamas priedas, kuriame nurodyta, kad hipoteka užtikrinto reikalavimo dydis – 8 311,54 Eur, tačiau iš kur ši suma atsirado ir kokiu pagrindu buvo paskaičiuota, pareiškėjui neaišku.
Suinteresuotas asmuo notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su skunde pareikštais reikalavimais nesutinka.
Paaiškina, kad 2022 m. lapkričio 15 d. į ją kreipėsi UAB „Kreedex“ įgaliota atstovė S. A., veikianti pagal Rusijos Federacijos Maskvos miesto notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d. patvirtintą UAB „Kreedex“ įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Prašyme, notarės teigimu, buvo nurodyti duomenys, reikalaujami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-44 patvirtintą Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Tarp šių duomenų buvo nurodyta ir hipoteka užtikrinta prievolė – Paskolos sutartis, jos nutraukimo teisinis pagrindas: skolininkas pradelsė tris paskolos mokėjimus pagal Paskolos sutarties 1 priede nurodytą paskolos mokėjimo grafiką, nemokėjo palūkanų, tokiais veiksmai pažeidė Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punkte numatytus įsipareigojimus; todėl kreditorius, vadovaudamasis Paskolos sutarties 8.1.2 punktu, 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį nuo 2022 m. gegužės 27 d. Kartu su prašymu UAB „Kreedex“ pateikė šiuos dokumentus: Paskolos sutartį, Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą maksimaliosios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8705, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, UAB „Kreedex“ atstovo įgaliojimo kopiją ir 2022 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo.
Notarė pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnį notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina: a) ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; b) ar hipotekos kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; c) ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras netikrina kitų, negu anksčiau nurodytų duomenų atitikties ir neatsako už juos.
Nurodo, kad notarė šiuos duomenis patikrino ir nustatė, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Papildomai pažymi, kad priimdama prašymą, notarė taip pat nustatė, kad vienam iš skolininkų I. F. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. priėmė nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsirado dar vienas pagrindas UAB „Kreedex“ reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimui terminui.
Paaiškina, kad prieš išduodama Vykdomąjį įrašą, 2022 m. lapkričio 30 d. notarė išsiuntė pareiškėjui ir I. F. pranešimą, kuriame buvo nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui ar pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotais laiškais hipotekos sutartyje nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas dėl vienašalio Paskolos sutarties nutraukimo nuo 2021 m. kovo 15 d. pagal UAB „Kreedex“ 2021 m. kovo 1 d. pranešimą dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo. Tai neuždraudė UAB „Kreedex“ ginti savo pažeistas teises tokiu būdu (vienašališkai nutraukiant sutartį) ateityje. Todėl pareiškėjui ir toliau nevykdant prievolių pagal Paskolos sutartį, UAB „Kreedex“ 2022 m. balandžio 27 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Paskolos sutarties nutraukimas nuo 2022 m. balandžio 27 d. būtų pripažintas neteisėtu. Atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, nei Aprašas nereikalauja, kad kreditorius turėtų neginčijamą reikalavimo teisę, bet tik reikalauja nurodyti reikalavimo teisinį pagrindą – šiuo atveju nurodyti faktines aplinkybes, jog prievolės sutartis yra nutraukta ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
Paaiškina, kad iki Vykdomojo įrašo atlikimo į notarę kreipėsi UAB „Kreedex“, tinkamai atstovaujamas įgaliotos atstovės K. K., ir S. A., kurios pateikė UAB „Kreedex“ ir S. A. 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 221201-2. Pagal ją UAB „Kreedex“ perleido S. A. visą savo turimą reikalavimą į pareiškėją, atsiradusį iš Paskolos sutarties ir Paskolos sutarties užtikrinimo priemonių. Patikrinusi valstybės viešųjų registrų duomenis, notarė nenustatė, kad būtų apribota UAB „Kreedex“ teisė perleisti jai priklausančias reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties, bei užtikrinimo priemonių, todėl notarė 2022 m. gruodžio 14 d. Hipotekos sutartį patvirtino. Per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nei pradiniam kreditoriui, nei naujam kreditoriui nebuvo sumokėta skola, taip pat pareiškėjas nepateikė notarei duomenų apie kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumą, dėl ko notarė 2023 m. sausio 24 d. atliko Vykdomąjį įrašą.
Atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti Vykdomąjį įrašą taip pat ir dėl, jo nuomone, neteisingai paskaičiuotos skolos sumos, kuri turi būti išieškota pagal Vykdomąjį įrašą, bei netinkamo, jo nuomone, reikalavimo pagal Paskolos sutartį ir hipotekos teisių pagal Hipotekos sutartį perleidimo naujajam kreditoriui. Dėl šių reikalavimų, notarės teigimu, pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
Suinteresuotas asmuo S. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o bylinėjimosi išlaidas priskirti pareiškėjui.
Pažymi, kad buvusio kreditoriaus ir pareiškėjo Paskolos sutartis buvo nutraukta vienašališkai dar kartą 2022 m. gegužės 27 d., apie ką pareiškėjui buvo pranešta. Šį faktą patvirtino notarė 2022 m. lapkričio 15 d. priimdama prašymą išduoti vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo tvirtinimai, kad reikalavimo pagal Paskolos sutartį perdavimas naujam kreditoriui buvo kažkokiu būdu susijęs su pareiškėjo ir senojo kreditoriaus bylinėjimusi, yra pramanas, nes naujajam kreditoriui buvo perduoti reikalavimai ir pagal kitas senojo kreditoriaus, su kuriuo nevyksta jokio bylinėjimosi, kredito sutartis. Kitų reikalavimų perėjimo patvirtinimas yra užfiksuotas ir notarinėje sutartyje dėl hipotekų perdavimo. Teisminis bylos nagrinėjimas yra susijęs ne su kredito sutartimi, o su teismo sprendimu, kurį vykdyti vengia buvęs kreditorius. Jei šie reikalavimai bus patenkinti, tada pareiškėjas turi galimybę reikalauti, kad šiuos reikalavimus apmokėtų buvęs kreditorius ir jo vadovybė. S. A. nesuprantama kaip tai susiję su notarės veikla. Notarė negali atlikti veiksmų, remdamasi hipotetiniu pareiškėjo pageidavimu dėl bylos su pirminiu kreditoriumi teisminio nagrinėjimo baigties, kuris nesusijęs su naujo kreditoriaus reikalavimu, nurodytu Vykdomajame įraše.
Pažymi, kad buvęs kreditorius pranešė pareiškėjui apie reikalavimo perėjimą tiek elektroniniu laišku, tiek paprastu paštu išsiųstu laišku. Todėl pati sutartis dėl reikalavimo perėjimo pareiškėjui neturi būti pateikta. Jei jis turi klausimų dėl įsiskolinimo sudėties, jis turi teisę kreiptis į naująjį kreditorių su atitinkama užklausa.
S. A. stebina pareiškėjo teiginys, kad jam neaišku, kas pateikė prašymus notarei, pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Kreedex“ atstovauja direktorius A. S.. Jis atstovavo UAB „Kreedex“ pasirašant sutartį dėl reikalavimo perleidimo. Joje jis savo ranka parašė, kad susipažino su sutarties sąlygomis ir jos jam suprantamos. Lietuvos Respublikos įstatymai neįpareigoja mokėti darbo užmokesčio direktoriui, jis gali dirbti kaip savanoris. Kadangi A. S. yra vienas iš UAB „Kreedex“ savininkų, nėra nieko stebėtino, kad jis savo pareigas atlieka nemokamai. Pareiškimus ir hipotekos sutartis, kurios nagrinėjamos šioje painiavoje, pasirašė UAB „Kreedex“ įgalioti atstovai. Jie nėra UAB „Kreedex“ darbuotojai, o veikė pagal įgaliojimą, kurį bendrovės vardu išdavė jos direktorius A. S.. Įgaliojimas buvo išduotas Maskvos notaro, buvo patikrintas jo tikrumas ir vertimą į lietuvių kalbą patvirtino Lietuvos notaras. Kadangi S. A. buvo hipotekos teisių perdavimo sandorio šalis, ji gali užtikrinti teismą, kad notarė tinkamai patikrino dokumentus, patvirtinančius atstovavimo teisę. Kadangi pareiškėjas ir anksčiau ginčijo notarės veiksmus, o jo kreipimasis į teismą su nauja pretenzija buvo tikėtinas, tai nesinori tikėti, kad notarė šiuo atveju būtų rizikavusi savo reputacija ir karjera ir nebūtų vykdžiusi savo pareiginių prievolių.
Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“, I. F. atsiliepimų byloje nepateikė.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų rašytinių paaiškinimų, į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š. kreipėsi uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“ įgaliota atstovė S. A., veikianti pagal Rusijos Federacijos Maskvos miesto notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d. patvirtintą UAB „Kreedex“ įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Prašyme buvo nurodyti šie duomenys: 1) duomenys apie kreditorių – UAB „Kreedex“, juridinio asmens kodas 303322187, buveinės adresas Gedimino pr. 50, Vilnius (toliau – ir Kreditorius), 2) duomenys apie skolininką ir įkaito davėją – J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas, nurodytas hipotekos sandoryje: Pergalės g. 26-25, Vilnius, ir I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas, nurodytas hipotekos sandoryje: (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Skolininkai), 3) hipotekos identifikavimo kodas Nekilnojamojo turto registre: (duomenys neskelbtini), 4) hipoteka užtikrinta prievolė: 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis Nr. KLT50911-1, 5) Paskolos sutarties nutraukimo pagrindas: Skolininkai pradelsė tris Paskolos mokėjimus pagal Paskolos sutarties 1 punkte nurodytą Paskolos mokėjimų grafiką, nemokėjo palūkanų ir tokiais veiksmais pažeidė Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.4 punkte numatytus įsipareigojimus, todėl kreditorius, vadovaudamasis Paskolos sutarties 8.1.2 punktu, 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo nutraukė Paskolos sutartį nuo 2022 m. gegužės 27 d., 6) negrąžintos skolos dydis: 5 982,27 Eur; 7) priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. 1 940,01 Eur; 8) priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai: 90,15 Eur, taip pat 0,2 proc. delspinigių, skaičiuojamų iki visiško prievolės įvykdymo; 9) bauda, mokėtina pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3 punktą: 299,11 Eur; 10) maksimali hipoteka įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma: 16 000 Eur, skolos dydis neužfiksuotas. Kartu su prašymu Kreditorius pateikė Paskolos sutartį, Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą maksimalios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8705, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Kreditoriaus atstovo įgaliojimo kopiją ir 2022 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo (b. l. 90-112, 118.
2022 m. lapkričio 30 d. notarė J. Š. išsiuntė Skolininkams pranešimą, kuriame nurodė Kreditoriaus pateiktus duomenis ir pasiūlė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti Kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl Kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
2022 m. gruodžio 5 d. gavęs notarės J. Š. pranešimą, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė notarei J. Š. pranešimą, kuriuo, be kita ko prašė nutraukti vykdomojo dokumento išdavimą pagal Kreditoriaus prašymą (b. l. 21). Prašyme pareiškėjas nurodė pakartotinai informuojantis notarę apie susiklosčiusią situaciją, o būtent tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“, trečiajam asmeniui I. F. dėl kredito sutarties nutraukimo, atsakovo reikalavimų pripažinimo nepagrįstais, įpareigojimo perskaičiuoti skolos likutį. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pastarojoje civilinėje byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo nutarė ieškovo ieškinį tenkinti, pripažinti Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 1 d. reikalavimą ieškovui sumokėti 5 982,27 Eur paskolos, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudos neteisėtu, įpareigoti UAB „Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 d. Jam įsiteisėjus, J. Š. gavo šio teismo sprendimo vykdomąjį raštą, kurį yra pateikęs vykdyti priverstinai antstoliui S. M. (b. l. 12-14, 23-25). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pastarąjį pranešimą notarė gavo, pareiškėjo minimas 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jo turinys notarei buvo žinomas.
Iš byloje surinktų duomenų taip pat nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Kreedex“ ir S. A. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 221201-2, kuria Kreditorius perleido S. A. reikalavimą prieš Skolininkus, atsiradusį Paskolos sutarties, visų jos priedų ir vykdomojo raštu pagrindu. 2022 m. gruodžio 14 d. UAB „Kreedex“ ir S. A. pasirašė hipotekos teisių perleidimo sutartį, kuria Kreditorius perleido S. A. teises pahal Hipotekos sutartį. Šį sandorį notarine tvarka patvirtino notarė J. Š., notarinio registro Nr. JŠ-13255 (b. l. 123-126). Jos pagrindu 2022 m. gruodžio 15 d. buvo pakeisti duomenys Hipotekos registre.
2023 m. sausio 24 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-719, kuriame nurodė siūlanti pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, o taip pat netesybas (priskaičiuotus ir nesumokėtus delspinigius) bei nuostolius iš J. Š. hipotekos turėtojos S. A. naudai pagal Hipotekos sutartį. Vykdomajame įraše notarė nurodė, kad hipotekos turėtojos S. A. reikalavimą sudaro skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 5 982,27 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.: 1 940,01 Eur, netesybos: priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai: 90,15 Eur, taip pat 0,02 proc. delspinigių, skaičiuojamų iki visiško prievolės įvykdymo, 299,11 Eur bauda pagal Paskolos sutarties Bendrosios dalies 8.3 punktą, nuostolių atlyginimas (atlyginimo už prašymo išduoti vykdomąjį įrašą patvirtinimą dydis, atlyginimo už notaro atliktą vykdomąjį įrašą dydis, kompensacijos už patikras registruose dydis, kompensacijos už kitas kliento prašymu notaro atliktas paslaugas dydis): 99,82 Eur.
Apie atliktą Vykdomąjį įrašą notarė J. Š. išsiuntė pareiškėjui J. Š. 2023 m. vasario 6 d. pranešimą Nr. S-55, kuriame taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindas šio vykdomojo įrašo atlikimui buvo ne tik Kreditoriaus nuo 2022 m. gegužės 27 d. nutraukta Paskolos sutartis, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. rugpjūčio 9 d., bendraskolei I. F. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip pat šiuo pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie notarės J. Š. 2022 m. gruodžio 14 d. patvirtintą hipotekos teisių perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-13255 (b. l. 5).
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2023 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-719 ir įpareigoti notarę informuoti naują ir seną kreditorių apie Vykdomojo įrašo panaikinimą. Skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog notarė J. Š. neturėjo teisinio pagrindo išduoti Vykdomąjį įrašą, nes ji pareiškėjo ne kartą buvo informuota, kad Paskolos sutarties terminas nėra suėjęs, o vienašalis Paskolos sutarties nutraukimas yra teismine tvarka pripažintas neteisėtu. Teismas šį pareiškėjo argumentą pripažįsta iš esmės pagrįstu.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 4 dalis).
Kaip teisingai nurodo notarė teismui pateiktame atsiliepime, kasacinio teismo praktikoje šios Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos, atitinkamai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimą, aiškinamos tuo aspektu, jog įvertinus tai, kad įstatyme nustatyta, jog už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius, notaro veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims. Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).
Tačiau notarė, gindamasi nuo pareiškėjo skundo minėta kasacinio teismo praktika, neįvertina to, kad šios bylos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi. Pastarosiose kasacinio teismo bylose nebuvo nustatyta aplinkybių, jog tarp skolininko(ų) ir kreditoriaus jau buvo išnagrinėtas teisminis ginčas ir dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014 vertino notaro įgalinimus spręsti dėl skolos dydžio, kai joks ginčas teismine tvarka tarp hipotekos kreditoriaus ir skolininko dar nėra išnagrinėtas, o hipotekos kreditoriaus prašymu notaras yra išdavęs vykdomąjį įrašą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 vertino vykdomojo įrašo kaip įrodymo reikšmę tuo atveju, kai vykdomasis įrašas buvo išduotas anksčiau nei skolininkas ieškinio teisenos tvarka pradėjo ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalaujamos skolos dydį. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 Lietuvos Aukščiausias teismas vertino notaro atliekamo vykdomojo įrašo reikšmę ieškinio senaties instituto taikymui.
Nagrinėjamu gi atveju Kreditorius, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal Hipotekos sutartį, to pagrindu nurodė Paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą ir pateikė tai patvirtinantį įrodymą - 2022 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo. Iš pastarojo pranešimo matyti, kad Kreditorius pranešime mini ne tik įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių, kuriuo Kreditorius buvo įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjo skolą ir palūkanas, neskaičiuojant delspinigių ir baudų, ir Paskolos sutarties nutraukimą pripažino nepagrįstu, bet ir nurodo, kad pareiškėjas Paskolos sutarties nevykdo nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., o jo skola yra 5 982,27 Eur. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sutiktina yra nurodomas aplinkybės apie Paskolos sutarties nutraukimą ne 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu, o 2021 m. kovo 1 d. pranešimu, kalbama apie tą pačią skolą – 5 982,27 Eur, o sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažįstama, kad šis 2021 m. kovo 1 d. reikalavimas ieškovui sumokėti, be kita ko, skolą – 5 982,27 Eur paskolos, yra neteisėtas. Byloje nėra ginčo, kad šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs ir nuo 2022 m. spalio 6 d. iki šiol vykdomas priverstine tvarka. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apie šias aplinkybes prieš išduodant Vykdomąjį įrašą notarė pareiškėjo buvo informuota.
Todėl sprendžiant šį tarp šalių kilusį ginčą būtina vertinti ne tik tai, kokius veiksmus notaras išduodamas vykdomąjį įrašą turi atlikti, bet ir atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju notarė, spręsdama Kreditoriaus prašymą dėl Vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie liudija, jog Kreditoriaus prašymo notarei pateikimo dieną Kreditoriaus reikalavimo teisė į 5 982,27 Eur skolą pagal Paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, įpareigojant Kreditorių atlikti aktyvius veiksmus jai sutikslinti (CPK 18 straipsnis). Tai, kad ši Kreditoriaus reikalavimo teisė buvo įforminta 2021 m. kovo 1 d. pranešimu, o ne 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu, kuris kaip pagrindas Vykdomajam įrašui išduoti buvo nurodytas Kreditoriaus notarei, esant pareiškėjo pateiktiems įrodymams, jog aktyvių veiksmų šiai reikalavimo teisei sutikslinti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą Kreditorius prašymo pateikimo dienai nėra atlikęs, įsiteisėjęs teismo sprendimas vykdomas priverstinai, rodo, kad teisinė taika tarp šalių nėra pasiekta ir nepaisant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškėjo interesai nėra faktiškai apginti (patenkinti). Todėl notarės veiksmai išduodant Vykdomąjį įrašą negali būti pripažinti teisėtais, nes jais yra užtikrinama ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėtais jau pripažinti pareiškėjo interesai, o sudaromos prielaidos Kreditoriui piktnaudžiauti teise. CK 1.137 straipsnis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (3 dalis). Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (5 dalis). Todėl tai, teismo vertinimu, yra savarankiškas pagrindas panaikinti notarės J. Š. išduotą Vykdomąjį įrašą.
Tiesa, notarė J. Š. atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ir kitas pagrindas išduoti Vykdomąjį įrašą – kitai skolininkei I. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. rugpjūčio 9 d., buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip ir nurodo notarė atsiliepime, teisė nurodyti pagrindą išduoti vykdomąjį įrašą priklauso hipotekos kreditoriui (Notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalis, Aprašo 6.5 punktas). Nagrinėjamu atveju Kreditorius tokiu pagrindu išduoti Vykdomąjį įrašą notarės neprašė. Todėl šie notarės argumentai, teismo vertinimu, nereikšmingi sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą.
Be to, teismas mano esant pagrindą konstatuoti, jog byloje nustatytos aplinkybės liudija ir kitą pagrindą panaikinti Vykdomąjį įrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalį, Aprašo 6.1, 7.1 punktą notaras, priimdamas prašymą, turi patikrinti, ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad prašymo pateikimo notarei dieną kreditoriumi buvo UAB „Kreedex“. CK 2.81 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Į bylą pateikti UAB „Kreedex“ įstatai liudija, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (5.1 punktas). Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės direktorius, renkamas ir atšaukiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Bendrovės direktorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais įstatais, bendrovės organų sprendimais bei bendrovės vadovo (direktoriaus) pareiginiais nuostatais (7.1 punktas). Bendrovės vadovui priskiriama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatyta kompetencija (7.2 punktas). Bendrovės vadovas (direktorius) gali išduoti prokūrą bendrovės darbuotojui ar kitam asmeniui bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus (kiek yra leidžiama įstatymų) veiksmus, susijusius su bendrovės veikla (verslu). Bendrovės išduodamos prokūros turi būti rašytinės, pasirašytos bendrovės vadovo (direktoriaus) ir įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka (7.3 punktas). Iš byloje esančio UAB „Kreedex“ Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad bendrovės vadovu nuo 2021 m. spalio 1 d. yra A. S.. Duomenų apie jo išduotą prokūrą, galiojusią prašymo notarei pateikimo metu 2022 m. lapkričio 15 d., Juridinių asmenų registre nėra.
Byloje nustatyta, kad notarei prašymą dėl Vykdomojo įrašo išdavimo pateikė ne A. S., o S. A., veikianti pagal Rusijos Federacijos Maskvos notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d. patvirtintą Kreditoriaus įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 2.137 straipsnis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (1 dalis). Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas (CK 2.140 straipsnio 1 dalis). Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176–2.185 straipsniai, kurie reglamentuoja prokūrą (CK 2.140 straipsnio 3 dalis). Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose (CK 2.176 straipsnio 1, 2 dalys). Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (CK 2.177 straipsnio 1 dalis). Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą, ir turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka (CK 2.178 straipsnio 1, 2 dalys, galiojusios iki 2023 m. sausio 1 d.). Pagal CK 2.181 straipsnio 1, 2 dalį, redakciją, galiojusią iki 2023 m. sausio 1 d., atstovaujamojo ir prokuristo santykiams prokūra įsigalioja nuo jos išdavimo, tačiau prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad notarei pateiktą Rusijos Federacijos Maskvos notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d. patvirtintą Kreditoriaus įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė Kreditoriaus vadovas, taip pat teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad įgaliojimo forma atitiko įstatymo reikalavimus (CK 1.40 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas nesutinka su notarės pozicija, išdėstyta jos rašytiniuose paaiškinimuose, jog toks Kreditoriaus pašaliniam asmeniui (ne darbuotojui) išduotas įgaliojimas įgalina pastarąjį asmenį veikti Kreditoriaus vardu ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, svarbu yra ne tai, kaip pavadinamas dokumentas – įgaliojimu ar prokūra, o tai kokius reikalavimus tokiam dokumentui nustato įstatymas, kad jis kaip turimus įgaliojimus patvirtinantis suteiktų teisę įgaliotiniui veikti santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Toks reikalavimas yra įgaliojimo ar prokūros įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.140 straipsnio 3 dalis, 2.178 straipsnio 2 dalis (redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.), 2.181 straipsnio 2 dalis (redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.)), kas nurodyta ir UAB „Kreedex“ įstatuose. Byloje nėra duomenų, kad Kreditoriaus vadovo išduotas įgaliojimas S. A., patvirtintas Rusijos Federacijos Maskvos notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d., registro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų buvęs įregistruotas Juridinių asmenų registre, kur tuo metu tokie įgaliojimai turėjo būti registruoti. Todėl tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. prašymo išduoti Vykdomąjį įrašą pateikimo notarei metu šis įgaliojimas negalėjo būti naudojamas patvirtinant S. A. teisę veikti Kreditoriaus vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 2.181 straipsnio 2 dalis, redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.). Todėl ir tai sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo skundą dėl Vykdomojo įrašo panaikinimo pripažinti pagrįstu.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad notarės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas CK 1.40 straipsnis numato, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė, tačiau įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę. Todėl kokius kitus, ne formos reikalavimus turi atitikti pelno siekiančio juridinio asmens įgaliojimas, išduotas Rusijos Federacijoje pagal jos teisę, tam, kad jį būtų galima panaudoti santykiuose su trečiaisiais asmenimis Lietuvos Respublikoje, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos teisę toks įgaliojimas prašymo notarei pateikimo dieną turėjo būti registruotas Juridinių asmenų registre. Byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.
Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jos neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.
Skundu pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti notarę informuoti naują ir seną kreditorius apie Vykdomojo įrašo panaikinimą. Teismo vertinimu, šis reikalavimas nepagrįstas. CPK 513 straipsnis numato, kad patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (1 dalis). Todėl įpareigoti notarę atlikti kažkokius papildomus veiksmus, teismine tvarka panaikinus Vykdomąjį įrašą, teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjui išaiškinama, kad teismo nutartis yra siunčiama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų UAB „Kreedex“ ir S. A..
Vadovaudamasis CPK 511-513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl notarės veiksmų tenkinti iš dalies.
Pripažinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. veiksmus, išduodant 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-719, neteisėtais ir šį Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-719, panaikinti.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir