Nr. DOK-1725

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09681-2021-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2023 m. kovo 28 d. paduotu ieškovės J. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei J. M. teisę įregistruoti viešajame registre pastogės patalpas (duomenys neskelbtini), esančias pastate (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Paulimatas“ atliktus kadastrinius matavimus bei įregistruoti ieškovei nuosavybės teises į 21,4 kv. m pastogės patalpas pagal UAB „Paulimatas“ parengtą 2021-06-22 pastato dalių paskaičiavimą, be atsakovės Kauno žydų religinės bendruomenės sutikimo.

Nustatyti neatlygintinai, neterminuotai atsakovės Kauno žydų religinės bendruomenės pastato (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui) patalpoms, pažymėtoms kadastro bylos pirmo aukšto plane Nr. a-1/2,32 kv. m ploto, b-1/2,93 kv. m ploto, c-l/3,65 kv. m, bei laiptinei servitutą ieškovės J. M. patalpai-kirpyklai (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), tikslu patalpos-kirpyklos savininkui ir naudotojams suteikiantį teisę naudotis šiomis patalpomis tikslu patekti į kirpyklos patalpas ir pastogę.

Nustatyti atlygintinai, neterminuotai atsakovei Kauno žydų religinei bendruomenei priklausančiam 0,1204 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutą patalpai-kirpyklai (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), S3 162 kv. m ploto servitutą tikslu statinio patalpų savininkui naudotis žemės sklypo dalimi bei teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodai 7, 215) pagal 2022-02-21 UAB „Daraja“ parengtą žemės sklypo planą.

Priteisti atsakovei Kauno žydų religinei bendruomenei iš ieškovės J. M. 70,50 Eur kasmetinę kompensaciją už S3 162 kv. m. ploto servitutą nustatytą tikslu statinio patalpų savininkui naudotis žemės sklypo dalimi bei teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodai 7, 215) pagal 2022-02-21 UAB „Daraja“ parengtą žemės sklypo planą. Nustatyti, kad kompensacija yra mokama už praėjusios metus iki sausio 15 d. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Apygardos teismas nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti neatlygintinai, neterminuotai 2,32 kv. m ploto servitutą atsakovės Kauno žydų religinės bendruomenės pastato (duomenys neskelbtini) patalpoms, pažymėtoms kadastro bylos pirmo aukšto plane Nr. a-1 (tarnaujantis daiktas), ieškovės J. M. patalpai–kirpyklai (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę patalpos–kirpyklos savininkui ir naudotojams naudotis šiomis patalpomis patekimui į kirpyklos patalpas.

Atmesti kitus ieškinio reikalavimus. 

Kasaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą. 

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas sprendimu nurodydamas, kad sprendžiant ginčą dėl ginčo pastogės netaikytinos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos, netinkamai aiškino šiam teisiniam ginčui taikytinas materialines teisės normas, pažeidė CK 4.81, 4.82 straipsnių nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 43 punkte nurodė, jog jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. 

2.       Aplinkybę, jog visas pastatas neva priklauso atsakovei, apeliacinės instancijos teismas laikė nustatyta ir neįrodinėtina CPK 182 straipsnio prasme, nors tokia aplinkybė neatitinka byloje pateikto pastato VĮ Registrų centro išrašo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos bylos, kurioje buvo priimta 2021-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-87492/2021, įrodinėjimo dalykas neapėmė pastato priklausomybės, be to, byla nevyko tarp tų pačių šalių. Minėta administracinė byla buvo nagrinėjama tarp J. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM dėl 2018-03-08 įsakymo Nr. 8VĮ-241-(14.8.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai Kauno žydų religinei bendruomenei“ panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis priimta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnį. 

3.       Apeliacinės instancijos teismas sprendimu nustatė, kad nėra sąlygų ginčo pastogės suformuoti atskiru turtiniu vienetu ir įregistruoti nuosavybės teisės į dalį pastogės. Taip teismas nustatė, kad įgyto nekilnojamojo turto savininko teisių ir pareigų apimtį gali sąlygoti ne buvusio daikto savininko turėtų teisių ir pareigų apimtis, o kitų asmenų sudaryti sandoriai dėl kitų nekilnojamojo turto objektų, kas neatitinka CK 4.48 straipsnio turinio ir esmės. 

4.       Apeliacinės instancijos teismas sprendimu, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo dalyje žemės sklypo, kurioje yra ieškovei priklausančios paslaugų paskirties patalpos, netinkamai, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, taikė ir aiškino servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 196/2005; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3468/2008; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021). Apeliacinės instancijos teismas sprendimu sukūrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos neatitinkančią taisyklę, jog patekimo į asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju patalpą) ne per kito asmens (šiuo atveju atsakovės) žemės sklypą nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti objektyvią būtinybę servituto nustatymui, taip iš esmės paneigiama patalpos savininko teisė naudotis patalpa. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. M. 188 (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. kovo 28 d. mokėjimo terminale „Perlas“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė