Administracinė byla Nr. I-6852-643/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00772-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-746(11); 2) priteisti iš atsakovės nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2013-12-31 susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad jam VRM sprendimu buvo paskirta 917,45 Lt dydžio valstybinė pensija.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas) Nr. XI-537, kuriam įsigaliojus pareiškėjui buvo mokama sumažinta valstybinė pensija ir kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 143,03 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalis. Tai 2015-01-21 sprendimu Nr. 1D-746(11) konstatavo VRM. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad išmokėti susidariusią valstybinės pensijos neprimoką neturi teisinio pagrindo. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka.
Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 19) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja valstybinės pensijos susidariusios nuo 2011-11-01 priteisimo, nors visuotinai žinoma, kad to laikotarpio valstybinės pensijos perskaičiavimas pagal Laikiojo įstatymo 4 straipsnį neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjo pensija 2012–2013 metais buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją (preziumuojama), VRM sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad:
VRM 2011-11-23 sprendimu Nr. 11SP-4870 pareiškėjui E. P. nuo 2011-11-11 neterminuotai paskirta 557,45 Lt valstybinė pensija (b. l. 14).
VRM 2014-12-15 buvo gautas pareiškėjo 2014-12-10 prašymas pranešti kokiu teisiniu pagrindu nuo 2011-11-11 iki 2014-01-01 pareiškėjui buvo mokama sumažinta paskirtoji valstybinė pensija, pateikti pažymą apie visais pagrindais už visą sumažinimo laikotarpį neišmokėtos valstybinės pensijos dydį ir priimti sprendimą šią pensiją kompensuoti (b. l. 16).
VRM 2015-01-21 sprendimu Nr. 1D-746(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. Šiuo sprendimu VRM konstatavo, kad išmokėti valstybinę pensiją pareiškėjui neturi teisinio pagrindo (b. l. 7, 8, 16, 17).
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2015-01-16 pažymos Nr. 11DP(P)-475 (b. l. 18), nustatyta, jog pareiškėjui E. P. paskirta 557,45 Lt dydžio valstybinė pensija nuo 2011-11-11 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, jo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai. Byloje ginčo nėra dėl valstybinės pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.
Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Teisinis reglamentavimas
Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka VRM.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-11-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Laikinajame įstatyme numatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011-12-20, tiek 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Dėl 3 metų kreiptis į teismą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).
Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2011-11-11 iki 2013-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo paduoti. Paaiškina, kad, jo nuomone, jis 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas.
Kaip minėta, valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui buvo mažinama nuo 2011-11-11 iki 2013-12-31 Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja
2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki
2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.
Nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011-11-11 iki 2011-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką jis padavė šį terminą praleidęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Todėl bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-11-11 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutrauktina.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 18) nustatyta, kad pareiškėjui E. P. paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties), nuo 2012-01-01 buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią valstybinės pensijos dalį nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Dėl VRM sprendimo panaikinimo
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2015-01-21 VRM sprendimą Nr. 1D-746(11) laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo – priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, VRM, ginčijamu sprendimu atsisakydama išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, tokiais savo veiksmais jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VRM sprendimą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
bylos dalį dėl pareiškėjo E. P. prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-11-11 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Margarita Stambrauskaitė
Halina Zaikauskaitė