Civilinė
byla Nr. 2A-214-186/09
Procesinio
sprendimo kategorijos:
44.2.4.2,
99.5, 116.10.2,
(S)
121.181,
29.20.1

NUTARTIS
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius
2009 m. kovo 6 d.
Vilniaus apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo
Egidijaus Žirono,
kolegijos teisėjų Dalios
Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei
dalyvaujant ieškovei R. A.
ieškovės atstovui advokatui Jonui
Butkui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės
R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės
teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl
antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos
atlyginimo. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė R. A. (buvusi
pavardė G.) pareiškė ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl
antstolės vykdymo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei dėl to patirtos 5000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės R. G. transporto
paslaugų firmai Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d.
įsakymu buvo priteista sumokėti UAB „Finėjas“ naudai 5202,94 Lt sumą bei tos
pačios dienos nutartimi nustatytas ieškovės įmonės turto areštas aukščiau
nurodytai sumai, nurodant, kad areštuojamas ieškovei priklausantis turtas, o jo
nesant banko sąskaitoje esančios lėšos. Nurodė, kad ieškovė 2007 m. gegužės 15
d. teismo įsakymą įvykdė, todėl teismas 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi jį bei
pritaikytą turto areštą panaikino, tuo tarpu antstolė vykdymo veiksmus pradėjo
2007 m. gegužės 15 d. bei nepaisydama vėlesnės teismo nutarties ir ieškovės
paaiškinimų ir toliau neteisėtai atliko priverstinio skolos išieškojimo
veiksmus. Pažymėjo, kad antstolė nesurašiusi kito turto neradimo akto, neteisėtai
nukreipė išieškojimą į ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas bei neteisėtai
pervedė į savo depozitinę sąskaitą 808,52 Lt ieškovės lėšų ir 2373,01 Lt alimentų,
skirtų ieškovės vaikų išlaikymui. Teigė, kad ieškovė dėl negalėjimo naudoti
vaikams skirtų pinigų, patyrė pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus, nes turėjo
skolintis pinigų iš draugų, apriboti išlaidas, skirtas vaikų ugdymui, kadangi vien
iš ieškovės verslo gaunamų pajamų vaikų išlaikymui nepakako. Pažymėjo, kad
antstolės draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė šioje byloje nekyla, nes
pagal antstolės draudimo sutartį nenumatyta, kad draudikas atlygina neturtinę
žalą.
Atsakovė antstolė N. Š. pateikė
atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolė atliko
priverstinio vykdymo veiksmus teisėtai, nes ieškovė nebuvo pateikusi jokių
įsiskolinimo sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų. Teigė, kad Vilniaus
miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartis dėl ieškovės turto
arešto panaikinimo buvo pateikta antstolei tik 2007 m. rugpjūčio 9 d., be to
antstolei nebuvo sumokėta už arešto panaikinimą pagal Sprendimų vykdymo
instrukciją, todėl ji ir neatliko veiksmų areštui panaikinti. Pažymėjo, kad
ieškovės advokatui buvo pranešta, jog antstolis vykdo tik vykdomojo dokumento
originalą. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl antstolės veiksmų ji patyrė
neturtinę žalą. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais
atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o LR Antstolių įstatymas nenumato neturtinės
žalos atlyginimo.
Tretysis asmuo, antstolės civilinės
atsakomybės draudikas, UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas
2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino antstolės
vykdymo veiksmus neteisėtais, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nusprendė,
kad šioje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus
neteisėtais, nes ji galėdama turėti informaciją apie ieškovės turtą, lėšas, jų
disponavimą bei apie teismų viešai skelbiamus priimtus sprendimus, laikėsi
pasyvios pozicijos ir pastarosios informacijos nepatikrino. Pažymėjo, kad atsakovė
priverstinio vykdymo veiksmus tęsė nepaisant to, kad buvo panaikinta vykdytina
teismo nutartis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė į savo depozitinę sąskaitą
sistemingai pervedinėjo ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas,
nors ieškovė ne kartą raštu tam prieštaravo. Pažymėjo, kad lėšos, skirtos
nepilnamečių vaikų išlaikymui, netampa vieno iš tėvų asmeninėmis lėšomis, kas
reiškia, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi LR CPK 739 str., kuriame kalbama apie
išieškojimo negalimumą iš sumų, priklausančių skolininkui asmeniškai. Teismas nustatė,
kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos dydžio bei jos atsiradimo fakto, todėl
šioje dalyje ieškinį atmetė.
Ieškovė R. A. apeliaciniu
skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės
teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti ieškovei
neturtinę žalą panaikinti ir toje dalyje klausimą išspręsti iš esmės –
priteisti ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad ieškovė teismui buvo
pateikusi darbo užmokesčio pažymą, įrodančią, jog ji per mėnesį gaudavo 1285 Lt
atlyginimą, jos individualios įmonės veikla taip pat nedavė pelno, ką įrodo
kreditorių pareiškimai teismui dėl skolų priteisimo, be to ieškovė turėjo
mokėti už buto komunalines paslaugas, ko pasėkoje vaikai išlaikymui negaudavo
apie 800 Lt. Nurodo, kad dėl alimentų negavimo vaikai negalėjo baigti pradėtų
vairavimo kursų Bagdono vairavimo mokykloje, esančioje Taikos g. 2-13,
Vilniuje. Pažymėjo, jog ieškovė yra ir vaikų įstatyminė atstovė, todėl teismas
turėjo atsižvelgti ir į būtent vaikų patirtus nepatogumus, sumažėjusias jų
bendravimo bei ugdymo galimybes dėl neišmokėtų alimentų. Teigė, kad ieškovės
sveikata dėl antstolės veiksmų pablogėjo, tačiau ji tai įrodančio medicininio
dokumento pirmosios instancijos teismui nepateikė, nes nenorėjo platinti
informacijos apie savo nervinį susirgimą. Pažymi, kad ieškovės teiginius
patvirtina byloje esantis jos motinos rašytinis pareiškimas apie pinigų
ieškovei skolinimą.
Atsakovė antstolė N. Š. pateikė
atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad prie skundo
pridedamas naujas įrodymas dėl sveikatos pablogėjimo galėjo būti pateiktas
pirmosios instancijos teisme bei pažymi, kad iš pateikto įrodymo nėra aišku,
kur, kiek laiko ir dėl ko ieškovė gydėsi. Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog
būtent dėl antstolės veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, ją galėjo
sukelti ir ieškovės įmonės pablogėjusi finansinė padėtis. Teigia, kad ieškovė
nurodytas naujas aplinkybes, tai yra kad vaikai lankė bei nebaigė vairavimo
kursų, niekuo nepagrindė, taip pat nepateikė jokių ieškovės įmonės prastą
finansinę padėtį įrodančių dokumentų. Pažymi, kad LR Antstolių įstatymas
nenumato antstoliui pareigos atlyginti neturtinę žalą. Teigia, kad antstolė
nežemino ieškovės, nes jos raštai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti
antstolės patvarkymai. Pažymi, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie
patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra susiję su šia byla, nes pagal juos advokato
paslaugos buvo suteiktos ne ieškovei, o R. G. transporto
paslaugų įmonei.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų
sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra,
apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant
apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali
išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus,
kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kadangi ši byla
išnagrinėta ieškininės teisenos tvarka teisėjų kolegija neturi pagrindo
peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Ieškovė
apeliacinį skundą padavė dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas priteisti
iš antstolės jos neteisėtais veiksmai padarytą neturinę žalą. LR CK 6.250 str.
2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais,
o kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės
atėmimo – atlyginama visais atvejais. Tai reiškia, kad neturinė žala visuomet
atlyginama paminėtais atvejais, o kitais atvejais tik tuomet, kai toks
atlyginimas nustatytas įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m.
rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2004). Antstolių
veiklą ir jų atsakomybę reglamentuoja LR Antstolių įstatymas. Šis įstatymas
nenumato galimybės reikalauti iš antstolio neturinės žalos atlyginimo. Kaip
įstatyminį pagrindą ieškinio patenkinimui apeliantė nurodo LR Viešojo
administravimo įstatymo 42 str., numatantį viešojo administravimo subjektų
pareigą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, atlyginti turtinę
ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų aktų. Tačiau ir ši norma yra
blanketinė, nukreipianti į kitas, konkrečius neturinės žalos atlyginimo atvejus
numatančias normas. Kita vertus, antstolis neatlieka LR Viešojo administravimo
įstatymo 2 str. 1 d. numatytos veiklos ir ieškovės reikalaujamos atsakomybės
prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Antstolio veikla kontroliuojama LR
Antstolių įstatymo ir LR CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ja gali
pasinaudoti ir vykdymo procese dalyvaujantys asmenys, nustatytais terminais
paduodami atitinkamus skundus ir taip maksimaliai sumažindami galimus neigiamus
padarinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatyminio pagrindo tenkinti šį
ieškinio reikalavimą nėra.
Kita
vertus, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus (LR CPK 178 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame
sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių
jog būtent dėl antstolės veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus,
dvasinį sukrėtimą, emocines depresijas ar kitus LR CK 6.250 str. 1 d. įvardintus
neturtinės žalos požymius. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl
nepakankamo išlaikymo vaikams, dėl kliūčių vaikams baigti mokymą vairavimo
mokykloje, liečia ieškovės vaikus, tačiau jie nėra įtraukti dalyvauti byloje, o
teismo sprendimas negali būti priimtas dėl neįtrauktų asmenų (LR CPK 266 str.).
Ieškovė taip pat neįrodė, kad antstolės veiksmai turėjo neigiamos įtakos jos
sveikatos būklei, kas leistų reikalauti neturtinės žalos atlygimo bet kuriuo
atveju. Prie apeliacinio skundo prijungtas įdėtinis lapas į ambulatorinę
kortelę, nepatvirtina nei ieškovės sveikatos pablogėjimo, nei antstolės veiksmų
įtakos jos sveikatai. Kiti skundo argumentai sietini su turtine žala, tačiau
toks reikalavimas nepareikštas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta
įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų
pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.
1d. 1p.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Egidijus Žironas
Teisėjos Dalia
Višinskienė
Virginija
Volskienė