Civilinė byla Nr. 2YT-1003-999/2019

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00073-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2; 3.2.3.8

                    (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati dirbo Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentiniame ūkyje, kai buvo priimtas sprendimas ūkį likviduoti. Visi darbuotojai turėjo pajų, už kuriuos įsigijo turtą. Kai iširo ūkiai, visi  darbuotojai sunešė investicinius čekius ir priklausė Kaltinėnų bendrovei. Bendrovei buvo paskirta turto beveik už penkis milijonus, tačiau buvo daug žmonių, kurie dalinosi tą turtą. Kas už investicinius čekius gavo gyvulius, kas techniką, kas pastatus. Ūkyje buvo daug turto. Liko tik sulūžusi ferma ir šakniavaisių sandėlis, todėl visi susirinkę sprendė, ką daryti. Ta ferma jau buvo pradėta griauti. Ji gyveno visai šalia, todėl aukcione nusipirko tą fermą. O tam sandėliui nebuvo jokių dokumentų, nei jo statybos, nei kainos, todėl visi susirinkę pasitarė, kad tą pastatą jungia prie fermos, kuri buvo jai paskirta. Visas fermas žmonės išpirko. Likvidacinės komisijos protokolo nebuvo, nes ji tuo metu dirbo ūkyje ir viską žino. Buvo bendrai sandėlis atiduotas. Likvidacinės komisijos vadovams pasakė, kad tą pastatą, t. y. daržovių sandėlį ji prižiūrės ir juo naudosis. Administracija su tuo sutiko, todėl sandėliu ji iki šių dienų naudojasi. Daržovių sandėlyje nuo pat pradžių ji laikė techniką, pašarus. Sandėlis pradėjo griūti, todėl nebegalėjo įvažiuoti į jo vidų. Iki šių dienų ji sandėlyje laiko pašarus, šieno rulonus. Kaltinėnų komplekse ji su vyru ūkininkauja, o dabar ir anūkas šalia gyvena ir nori ūkininkauti. Pastatas yra avarinės būklės, gali sugriūti. Anūkas tikrai ūkininkaus komplekse ir jis nori sandėlį tvarkyti. Nori, kad tas sandėlis jai priklausytų ir turėtų teisę jį griauti, tvarkyti. Neturi pateikti jokių šakniavaisių sandėlio dokumentų, nuosavybės teisės į jį nėra įregistravusi. Už tą sandėlį pinigų nemokėjo. Gyveno šalia sandėlio, todėl nutarė jame laikyti techniką. Taip sandėliu naudojasi, tačiau dokumentų apie jo įsigijimą negali pateikti. Savivaldybė tais pastatais nesirūpino. Žemė prie sandėlio priklauso valstybei. Nurodė, jog sandėlis valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Prašo pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad ji nuosavybės ar kita teise nevaldo šakniavaisių sandėlio, jis nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ji nėra priėmusi šio statinio iš Šilalės rajono Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentinio ūkio.

Liudytoja I. K. teisme paaiškino, kad 1992 metais ji dirbo Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentiniame ūkyje. Tada buvo ūkio dalybos, t. y. privatizacija. Tuo metu ji buvo likvidacinės komisijos narė. Objektus pirkdavo žmonių grupės, o tas šakniavaisių sandėlis kažkaip praslydo, nebuvo priskirtas prie kažkokios grupės. Pastatai būdavo prijungti prie fermos ir to sandėlio matyt kaip atskiro vieneto net nebuvo. Taip tas sandėlis pasiliko, nes nėra nuosavybė sutvarkyta. Likvidacinės komisijos protokolu visas buvęs Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentinio ūkio turtas turėjo būti paskirstytas tam tikroms žmonių grupėms, kurie už investicinius čekius turėjo jį išsipirkti, bet matomai tas pastatas paliko, į privatizaciją nepakliuvo. Dabar kaip likvidacinės komisijos narė negali konkrečiai patvirtinti, kad šakniavaisių sandėlio tuo metu nedalino, nes neprisimena, o turto buvo tikrai daug. Gali patvirtinti, kad pareiškėja A. B. visą laiką tuo šakniavaisių sandėliu naudojasi nuo pat 1992 metų, jį prižiūri.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta Fizinių asmenų grupės steigimo sutartis Nr. 553, kuria, sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymu, buvo įsteigta fizinių asmenų grupė, grupės atstovais paskiriant A. B., A. Z.. Sutarties 3, 4 punktuose nurodyta, jog fizinių asmenų grupės įgytas turtas priklauso sutartį sudariusiems asmenims, bendrosios dalinės nuosavybės teise ir įsigytu turtu, grupės nariai, disponuoja proporcingai tam turtui padarytam įnašui. 1992 m. lapkričio 18 d. Nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. 3204 patvirtina, jog fizinių asmenų grupei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Kaltinėnų karvidžių gamybinio technologinio komplektas, įsigytas už keturis milijonus šešis šimtus keturiolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt talonų. Prie nuosavybės liudijimo esančiame priede nurodyti nariai, tarp kurių yra ir pareiškėja A. B.. 1992 m. fizinių asmenų grupė įsteigė Kaltinėnų žemės ūkio bendrovę.

Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad 1992 metais likvidavosi Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentinis ūkis ir buvo privatizuojamas jam priklausantis turtas, tame tarpe ir Kaltinėnų karvidžių gamybinis technologinis komplektas. Šį komplektą už pajus įsigijo fizinių asmenų grupė, kuriai priklausė ir pati pareiškėja. Išsidalijus visą turtą, liko šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos esanti apgriuvusi ferma ir prie jos esantis daržovių sandėlis. Pareiškėja aukciono būdu minėtą fermą įsigijo, o kadangi daržovių sandėlis neturėjo jokių dokumentų, likvidacinė komisija jai leido prižiūrėti ir naudotis tuo daržovių sandėliu. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. K., kuri teisme paaiškino, jog 1992 metais vykstant Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentinio ūkio privatizacijai, objektus pirkdavo žmonių grupės, o tas šakniavaisių sandėlis kažkaip praslydo, nebuvo priskirtas prie kažkokios grupės. Pastatai būdavo prijungiami prie fermos ir to sandėlio matyt kaip atskiro vieneto net nebuvo. Dabar kaip likvidacinės komisijos narė negali konkrečiai patvirtinti, kad šakniavaisių sandėlio tuo metu nedalino, nes neprisimena.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaltinėnų seniūnijos išduotoje 2019 m. sausio 24d. pažymoje apie statinių naudojimą Nr. D5-5-(3.9), pažymima, kad A. B. nuo 1992 metų naudojasi statiniu – šakniavaisių sandėliu, kurio nekilnojamojo turto registracijos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – negyvenamą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. Šio statinio kadastro duomenys užfiksuoti 2018 m. birželio 4 d., statiniui suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialas atliko nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir šakniavaisių sandėliui suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip minėta, daiktinės teisės į šakniavaisių sandėlį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat išaiškinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į nurodytą pastatą neįregistruotos valstybės vardu, be to, pastatas ilgą laiką yra valdomas pareiškėjos, tačiau tai savaime nepaneigia pastato priklausymo nuosavybės teise valstybei galimybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). O nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ konkrečių duomenų dėl pastatų priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikęs.

Nustatyta, kad šakniavaisių sandėlis buvo pastatytas 1982 metais ir buvo Kaltinėnų karvidžių gamybinio technologinio komplekto, kuris priklausė Kaltinėnų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, dalis, o šį ūkį likvidavus, nuosavybės teisė perėjo fizinių asmenų grupei. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rūšis buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Jokių konkrečių duomenų, kad vykstant pertvarkymams šakniavaisių sandėlis būtų perduotas valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Priešingai, nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 18 d. Nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. 3204 patvirtina, jog Kaltinėnų karvidžių gamybinis technologinis komplektas, tame tarpe ir šakniavaisių sandėlis, buvo įsigytas fizinių asmenų grupės. Be to, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija tiek 2019 m. sausio 25 d. pažymoje dėl pastato nuosavybės Nr. B4-42-(9.10), tiek savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog minėtas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog šakniavaisių sandėlis priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjos nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog šakniavaisių sandėlis buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog šakniavaisių sandėlio statybos metai – 1982. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėja byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi iki galo nuosavybės teisės į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; pareiškėja šakniavaisių sandėlį įgijo sąžiningai ir iki šiol jį valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad šakniavaisių sandėlis būtų užvaldytas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėja buvo ir yra įsitikinusi, kad šakniavaisių sandėlį įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėja pradėjo atvirai, nesislapstydama valdyti šakniavaisių sandėlį, juo naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog pastatas nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011); daiktinės teisės į minėtą pastatą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėja pastatą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šių daikto savininkė (naudoja, prižiūri, saugo); pareiškėja pastatą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąjį senatį.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos nuosavybės teise A. B. vardu.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą valstybės įmonei Registrų centras, kad ši įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų A. B. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                                  Daina Dyburienė