Civilinė byla Nr. 2-31604-615/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24373-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.7.1; 3.2.7.2.
Kauno apylinkės teismas
N u t a r t i s
2017 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,
rašytinio proceso tvarka išsprendė VMI prie LR finansų ministerijos naudai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsakovui D. T. reiškiamo ieškinio priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
- Kauno apylinkės teisme gautas VMI prie LR finansų ministerijos naudai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsakovui D. T. reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo.
- Ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovo VMI prie LR finansų ministerijos naudai 655 Eurų dydžio žalos atlyginimą.
Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
- Gavęs kiekvieną ieškinį teismas privalo patikrinti, ar ieškinys teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių jau sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
- Atsakovas yra fizinis asmuo. Fiziniam asmeniui (-ims) reiškiamas ieškinys dėl turtinio pobūdžio reikalavimų turi būti paduodamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), išskyrus atvejus, kai šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitusios teritorinį bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis), CPK 31 straipsnyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus bei CPK 30 straipsnyje numatytus atvejus, kai ieškinys gali būti pareiškiamas teisme pagal ieškovo pasirinkimą. CPK 31 straipsnyje nurodyti atvejai nagrinėjamu atveju nenustatyti. Asmens, kurio naudai yra reiškiamas ieškinys ir kuriam ieškiniu yra prašoma priteisti žalos atlyginimą, buveinės registracijos vieta yra ne Kauno mieste ir ne Kauno rajone, o Vilniaus mieste. Žalos padarymo vieta (ginčo automobilio faktinio perdavimo pirkėjui vieta) nagrinėjamu atveju nėra žinoma. Todėl CPK 30 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Duomenų, kad šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitusios teritorinį bylos teismingumą, ieškovas nepateikė. Todėl ieškinį šiuo atveju ieškovas turi reikšti teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
- Patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas D. T. savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnį visi Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnį deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami ir naikinami, tiktais esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 18 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ar pateikę melagingus deklaravimo duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, taip pat atsižvelgiant į nuo 2017-07-01 galiojančią CPK 123 straipsnio 3 dalies redakciją, kurioje tinkamas procesinių dokumentų įteikimas atsakovui yra siejamas su atsakovo deklaruota gyvenamąja vieta, laikytina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).
- Tokiu būdu nurodytais duomenimis nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Kauno mieste ir ne Kauno rajone, asmens, kurio naudai yra reiškiamas ieškinys ir kuriam ieškiniu yra prašoma priteisti žalos atlyginimą, buveinės registracijos vieta yra ne Kauno mieste ir ne Kauno rajone, žalos padarymo vieta (ginčo automobilio faktinio perdavimo pirkėjui vieta) nėra žinoma, duomenų, kad šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitusios teritorinį bylos teismingumą, nėra, CPK 31 straipsnyje nurodyti atvejai nenustatyti. Esant nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad reiškiamas ieškinys nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, todėl reiškiamą ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad ieškinį šiuo atveju jis turi reikšti apylinkės teisme pagal atsakovo D. T. teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti VMI prie LR finansų ministerijos naudai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsakovui D. T. reiškiamą ieškinį.
Gražinti ieškovui ieškinio priedus.
Išaiškinti ieškovui, kad ieškinį šiuo atveju jis turi reikšti apylinkės teisme pagal atsakovo D. T. teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Plučas