KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 1274,25 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-6100-563/2010 atsakovas pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 5000,00 Lt bauda, konfiskuojant neteisėtai gabentus 105 vienetus pakelių cigarečių.
3. Teismas minėtu nutarimu nusprendė administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankį – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkui ar teisėtam valdytojui.
4. Minėtas automobilis bei atsakovo neteisėtai gabentos cigaretės muitinės pareigūnų buvo sulaikyti ir paimti 2010-10-21, o po sulaikymo atgabenti į jų saugojimo vietą – atitinkamai Minijos g. 152, Klaipėda, ir Šilutės pl. 23, Klaipėda. Minėti daiktai buvo saugomi nuo jų sulaikymo 2010-10-21 iki teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo 2012-05-17.
5. Ieškovas nurodė, kad dėl minėto automobilio transportavimo ir saugojimo bei konfiskuotų cigarečių sunaikinimo patyrė 1274,25 Eur žalos, kurią sudaro 106,87 Eur automobilio transportavimo į saugojimo vietą išlaidos, 1167,19 Eur automobilių saugojimo išlaidos, 0,19 Eur cigarečių sunaikinimo ir šalinimo išlaidos.
6. Pažymėjo, kad jis 2016-01-13 kreipėsi į atsakovą, ragindamas atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-19 sprendimu ieškinį tenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo prievolė sumokėti paslaugų teikėjams už iš atsakovo paimto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą bei iš atsakovo konfiskuotų cigarečių sunaikinimą atsirado 2013-09-10 ir 2014-08-29 PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, už minėtas paslaugas ieškovas sumokėjo atitinkamai 2015-07-02 ir 2014-04-03, o ieškinys teisme gautas 2016-05-03, todėl konstatavo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 1274,25 Eur žalą, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 1274,25 Eur žalos atlyginimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Teisme gautas atsakovo (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, t. y. ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-06-08 įsiteisėjus teismo sprendimui administracinio teisės pažeidimo byloje, o ne nuo 2015-07-02 ir 2014-04-30.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sauda“ ir ieškovo sudarytą sutartį. Ieškovas neturėjo pareigos apmokėti UAB „Sauda“ sąskaitos faktūros. Ieškovo pozicijoje turėtų būti UAB „Sauda“.
11. Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo                       2016-08-19 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tada, kai atsakovas patyrė nuostolių, t. y. 2015-07-02 apmokėjus UAB „Sauda“ 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą SAF Nr. 2100 už automobilio transportavimą ir saugojimą ir 2014-09-23 apmokėjus UAB „Biodegra“ 2014-08-29 PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 003688 už cigarečių sunaikinimą, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
2. Tiesioginius nuostolius dėl apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo patyrė atsakovas, apmokėdamas sulaikyto automobilio transportavimo ir pasaugos paslaugas suteikusios UAB „Sauda“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, todėl būtent Muitinės departamentas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą.

Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
15. Dėl santykių kvalifikavimo ir taikytino ieškinio senaties termino. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimui dėl išlaidų už automobilio transportavimą bei saugojimą, yra treji metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), šis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012-05-17, nes tuo metu įsiteisėjo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-307/2012, kuria apeliantas buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą.
16. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti ginčo santykį, iš kurio kilo reikalavimas priteisti ieškovo prašomą sumą.
17. Pažymėtina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė už priverstinį apeliantui priklausančio automobilio transportavimą į aikštelę bei šio automobilio saugojimą. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl teisinių santykių, kylančių priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, kvalifikavimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog šiems santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                                    Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                                                Nr. 3K-3-280/2013 ir kt.). Automobilio priverstinio transportavimo į aikštelę bei jo saugojimo išlaidos kvalifikuotinos ne kaip žala, kai, kaip nurodo apeliantas, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kvalifikavus teisinį santykį kaip pasaugą trečiojo asmens naudai (CK 6.191, 6.830 straipsniai), konstatuotina, jog ieškinį dėl automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidų reiškiant aikštelės savininkui, būtų taikomas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl net ir skaičiuojant nuo 2012-05-17 ieškinio senaties terminas nebūtų praleistas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-314/2006). Ieškovas sumokėjo už atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio transportavimą bei saugojimą, todėl įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovą. Pažymėtina, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas už iš atsakovo paimto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą bei iš atsakovo konfiskuotų cigarečių sunaikinimą už 2013-09-10 ir 2014-08-29 pateiktas PVM sąskaitas faktūras, sumokėjo atitinkamai 2015-07-02 ir 2014-04-03, o ieškinys teisme gautas 2016-05-03, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
18. Dėl sutarties, sudarytos tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“, vertinimo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp UAB „Sauda“ ir ieškovo sudarytą sutartį. Apelianto teigimu, ieškovas neturėjo pareigos apmokėti UAB „Sauda“ sąskaitos faktūros. Ieškovo pozicijoje turėtų būti UAB „Sauda“.
19. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 1 dalis nustato, jog sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui muitinės pareigūnai turėjo teisę paimti atsakovo padaryto teisės pažeidimo tiesioginį objektą (cigaretes) ir teisės pažeidimo padarymo įrankį (automobilį) bei pasirūpinti jų saugojimu iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir nuspręsta dėl jų konfiskavimo ar nekonfiskavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog vadovaujantis 2008-05-26 Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir paslaugų sutarties (b. l. 72–76)  4.3 punktu, ieškovas neturėjo pareigos mokėti už apeliantui priklausančio automobilio transportavimą bei saugojimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys savo veiksmais susitarė dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas, t. y. UAB „Sauda“ 2013-09-10 išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą, serija SAF, Nr. 2100, už automobilių, tarp jų ir automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą. Ieškovas šią sąskaitą apmokėjo 2015-07-02. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutarties 8.3 punktas nustato, jog visi šios sutarties pakeitimai, papildymai, priedai ir priklausiniai galioja, jeigu jie padaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais ir antspaudais. Todėl sutarties šalys negali kitokiu, negu nustatyta sutartyje, būdu daryti sutarties pakeitimų. Tačiau pažymėtina, jog nei 2008-05-26 Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir paslaugų sutartis nei teisės aktai nenustato draudimo ieškovui sumokėti už atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio transportavimą bei saugojimą. CK 6.191 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu trečiasis asmuo atsisakė jam sutarties suteiktos teisės, tai šia teise pasinaudoti gali sudaręs sutartį asmuo, išskyrus atvejus, kada tai prieštarauja įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei. Nagrinėjamu atveju atsakovui neapmokėjus už jam priklausančio automobilio transportavimą ir saugojimą, šias išlaidas apmokėjo ieškovas, todėl, kaip jau minėta, ieškovas įgijo teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą į atsakovą, o atsakovas – pareigą atlyginti ieškovo išlaidas už atsakovui priklausančio automobilio transportavimą ir saugojimą. Toks ieškovo elgesys nelaikytinas prieštaraujančiu įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei (CK 6.191 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog jei ieškovė būtų UAB „Sauda“, rezultatas liktų toks pat, apeliantui išliktų pareiga apmokėti išlaidas, susidariusias dėl jam priklausančio automobilio transportavimo bei saugojimo, taip pat dėl papildomo bylinėjimosi būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) bei bylos šalims susidarytų papildomų bylinėjimosi išlaidų.
21. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutarties šalys savo veiksmais susitarė dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-19 sprendimą palikti nepakeistą.