Administracinė byla Nr. ATP-160-107/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04812-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija
45.4.3.; 79.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams,
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nutarimu E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2013-11-07 21.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilės girtumas), vairavo automobilį „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde E. P. tvirtina, kad byla buvo išnagrinėta ir skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Nurodo, kad apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai parodė, jog jie patys fakto, kad automobilį vairavo jis (E. P.), nematė. Policijos pareigūnai aptiko jį sėdintį automobilyje aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“. Apeliantas neneigė, jog buvo vartojęs alkoholio, tačiau automobilio nevairavo. Kadangi automobilyje trūko benzino, automobilis aikštelėje stovėjo mažiausiai tris paras. Aikštelė visą parą yra stebima vaizdo kamerų, todėl teismo posėdyje apeliantas prašė išreikalauti vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis, kurie būtų patvirtinę arba paneigę jo automobilio judėjimą 2013-11-07. Teismas nemotyvuodamas šio prašymo netenkino. Taip, apelianto nuomone, teismas pažeidė ne tik administracinį procesą, bet ir jo Konstitucijoje ir Žmogaus teisių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę į teisingą teismą. Teismas taip pat netenkino ir jo prašymo apklausti kaip liudytoją jo draugą, kuris buvo kartu pažeidimo fiksavimo metu ir kuriam pareigūnai patikėjo jo automobilio raktelius po to, kai jis (E. P.) buvo nušalintas nuo vairavimo. Draugas būtų neabejotinai patvirtinęs, kad jis (E. P.) automobilio nevairavo. Apelianto nuomone, teismas, tirdamas ir vertindamas tik jo kaimyno ir jo draugės galbūt subjektyvius parodymus, akivaizdžiai užėmė šališką poziciją. Nurodo, kad liudytojams pareiškimų turinį padiktavo policijos pareigūnai, todėl akivaizdu, kad pareigūnų ir liudytojų parodymai nesiskyrė.
E. P. tvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas prielaidomis, todėl prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, prašo E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2013-11-07 pasiaiškinime E. P. su padarytu pažeidimu, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nesutiko, tvirtino, kad automobilio nevairavo, pasirašyti ant protokolo atsisakė (b. l. 9).
Teismo posėdžiuose automobilio vairavimo faktą E. P. neigė, tvirtino, kad įvykio dieną su draugu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), išgėrė ir ėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti maisto produktų, po to jis atsisėdo į savo automobilį prie vairo, atsipjovė kumpio, atsilaužė duonos ir valgė. E. P. tvirtino, kad automobilio variklis buvo šaltas. Aikštelėje automobilis stovėjo apie savaitę laiko. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad kažkas matė jį vairuojantį (b. l. 19–20, 43).
2013-11-07 pareiškime J. T. nurodė, kad, išvažiuodama su P. N. iš (duomenys neskelbtini) 13-to namo kiemo, pastebėjo neblaivų vairuotoją, vairuojantį automobilį „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šį faktą pranešė trumpuoju telefono numeriu 112. Važiuodamas automobiliu, vairuotojas kirto kelias eismo juostas ir pasuko į (duomenys neskelbtini) 68-to namo kiemą. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojas sėdėjo automobilyje prie vairo. Vairuotojas pažeidimą ginčijo ir pasirašyti atsisakė (b. l. 7).
20113-11-07 pareiškime P. N. nurodė analogiškai, patikslino, kad vairuotojas automobilyje važiavo vienas (b. l. 8).
Teismo posėdyje liudytojai J. T. ir P. N. savo parodymus patvirtino. Liudytojas P. N. parodė, kad automobilio „Opel Calibra“ vairuotojas (duomenys neskelbtini) namo kieme sunkiai vairavo tarp dviejų automobilių, po to jį apvažiavo ir sustojo šalia. Po 15 minučių jis išvažiavo į gatvę, jam neužteko dviejų eismo juostų, važinėjo iš juostos į juostą. Tada liudytojas paskambino trumpuoju telefono numeriu 112, nes vairuotojas kėlė įtarimą, kad yra neblaivus. Automobilį „Opel Calibra“ visą laiką sekė, jo iš akiračio nepaleido ir palaikė ryšį su operatore, atvykus pareigūnams, jis pirštu parodė į automobilį, pasitvirtino, jog vairuotojas buvo neblaivus. P. N. E. P. anksčiau nepažinojo, pranešė policijai apie galbūt girtą vairuotoją kaip pilietis, nenorėdamas, kad atsitiktų kas nors blogo, nes anksčiau su neblaiviais reikalų jau turėjo. Liudytojas teigė, kad jis jokio pykčio ant pažeidėjo ir tikslo meluoti neturi, tiesiog jau kieme įtarimą sukėlė jo vairavimas – beprotiškas automobilio greičio pedalo spaudimas, važiavimas ant žolyno, automobilio draskymas ir t. t. Liudytojas vairuotoją galėjo užblokuoti ir kieme, tačiau bijojo, kad taip pats gali patekti į avariją (b. l. 43–44).
Teismo posėdyje liudytoja J. T. patvirtino, kad jai su P. N. išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės kiemo, E. P. apsisukinėjo. P. N. pasakė, kad skambins į policiją, nes vairuoja girtas vairuotojas. Liudytoja šio asmens nepažinojo. Paskambinę į policiją, nutarė šį vairuotoją pasekti, nes operatorė klausė, kur automobilis važiuoja. Automobilio iš akiračio paleidę nebuvo. Vairuotojas automobilyje važiavo vienas. Gatvėje E. P. važiavo netvarkingai, jie jį sekė iš paskos gal kilometrą ar du. Kai privažiavo policijos pareigūnai, vairuotojas automobilį jau buvo pastatęs aikštelėje (b. l. 44–45).
Iš aptartų duomenų matyti, kad apie tai, jog automobilį vairuoja galbūt neblaivus vairuotojas, pranešė pašaliniai asmenys, kurie dėl nieko ant E. P. nepyko. Kadangi E. P. vairavo automobilį pavojingai, keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, norėdami išvengti sunkių pasekmių, liudytojai apie neblaivų vairuotoją pranešė policijos pareigūnams. Liudytojai nuosekliai parodė, iš kurios vietos vairuotojas pajudėjo, paaiškino, kodėl jis jiems sukėlė įtarimą, liudytojai matė, kad vairuotojas automobilyje buvo vienas, liudytojai vairuotojo iš akiračio nepaleido, važiuodami iš paskos, visą laiką bendravo su pagalbos 112 operatore, kuriai pranešinėjo vairuotojo judėjimo kryptį.
2013-11-07 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės II kuopos I būrio vyriausiasis patrulis A. A. nurodė, kad įvykio dieną jam patruliuojant su vyr. patruliu M. M. buvo gautas pranešimas, jog automobiliu „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja galbūt neblaivus vairuotojas, paskui jį važiuoja apie šį faktą pranešęs asmuo. Automobilio „Opel Calibra“ vairuotojas pasuko į aikštelę prie prekybos centro „Maxima“ ir sustojo. Privažiavę policijos pareigūnai pamatė stovintį automobilį, prie vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis, pažiūrėjus buvo matyti, kad jis yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas. Prie jų priėjo asmenys, kurie pranešė apie šį įvykį, paaiškino, kad automobilį „Opel Calibra“ sekė nuo (duomenys neskelbtini) iki pat aikštelės, kurioje automobilis sustojo, jo iš akiračio nebuvo pametę, automobilyje buvo tik vairuotojas. Automobilio „Opel Calibra“ vairuotojui buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad stovėjo aikštelėje, pasirašyti atsisakė (b. l. 13).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2013-11-07 21.18 val. E. P. buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas (b. l. 11).
Teismo posėdyje liudytojas A. A. patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad aikštelėje E. P. automobilis stovėjo su įjungtomis šviesomis, padėjus ranką ant kapoto, jautėsi, kad variklis – šiltas, rakteliai buvo įkišti į automobilio užvedimo spynelę, juos liudytojas ištraukė. Rašant protokolą, priėjo asmuo, kaip liudytojas suprato, pažeidėjo darbdavys, jam buvo atiduoti rakteliai, tačiau šis automobilio vairuoti nenorėjo. Nors buvo vakaras, E. P. pasakė „labas rytas“, jokio kumpio jis nevalgė, paminėjo, kad atvažiavo į parduotuvę nusipirkti kulšelių. Pamatęs kaimyną, E. P. pasakė, kad jį įskundė kaimynas. Liudytojai, pranešę apie įvykį, buvo jauni žmonės, jokio pykčio tarp jų ir vairuotojo nebuvo (b. l. 55–56).
Teismo posėdyje liudytojas M. M. parodė analogiškai (b. l. 56–57).
Policijos pareigūnai A. A. ir M. M. patvirtino liudytojų J. T. ir P. N. parodymus, kad jie ant E. P. dėl nieko nepyko, todėl jiems jokio tikslo meluoti nebuvo. Netikėti liudytojų J. T. ir P. N. nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo. E. P. tvirtino, kad jis gėrė alkoholį pas draugą (duomenys neskelbtini), tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Būtent iš šio namo kiemo E. P. ir išvažiavo. Tai, kad E. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, abejonių nekelia. Policijos pareigūnai patikrino automobilio variklio dangtį, kuris buvo šiltas, automobilio šviesos buvo įjungtos, o rakteliai – spynelėje. E. P. automobilyje nieko nevalgė, o policijos pareigūnams užsiminė apie tai, kad atvažiavo į parduotuvę nusipirkti vištos kulšelių.
Liudytojų J. T., P. N., A. A. ir M. M. išsamūs ir nuoseklūs parodymai vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus tik papildo, abejonių dėl E. P. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nekyla, todėl išreikalauti vaizdo medžiagą, apklausti E. P. nurodytą asmenį, kuris atėjo į įvykio vietą tik po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nebuvo jokio pagrindo. E. P. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, pažeistos nebuvo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nutarimą palikti nepakeistą, E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis