Baudžiamoji byla Nr. 1S-215-485/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42814-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-11 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo atmestas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       S. J. nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 26 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2020 m. sausio 17 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 9 dienos.

3.       Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. LK-11 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.       Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-11 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5.       Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. LK-11 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad jis neatitinka reikalavimų lygtiniam paleidimui taikyti, yra nepagrįstas ir diskriminuojantis nuteistąjį, kadangi yra daugybė teismų sprendimų, kuriais nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas esant tokiai kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (82 balai).

5.2.                      Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad jis pataisos įstaigoje nedirba, kadangi atliekant bausmę susirasti darbą labai sunku. Taip pat neteisingai įvertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi ji yra vidutinė. Be to, jos sumažinti atlikdamas bausmę nuteistasis galimybės neturėjo, ji buvo nustatyta ne jam atvykus į pataisos namus, o prieš pat Komisijos sprendimo priėmimą.

5.3.                      Nuteistojo vertinimu, jo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, mokosi, stengiasi pataisos įstaigoje įsidarbinti, bet nėra laisvų darbo vietų. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir vaikais, lanko koplytėlę, bendradarbiauja su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. V., kuris sutinka jį priimti gydytis nuo priklausomybės reabilitacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), gydymosi trukė 9 mėnesiai.

6.       Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

7.       Nuteistojo skundas atmetamas.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. 

9.       Nuteistasis S. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, būtent šios aplinkybės, o ne OASys metodika nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau vis tik lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ir materialaus pobūdžio sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, S. J. nustatoma vidutinė, tačiau artima aukštai, – 82 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, todėl analizuojant lygtinio paleidimo klausimą turi būti įvertinamos ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.  Priešingai nei teigiama skunde, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek Komisija nutarime visiškai pagrįstai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, apie nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti sprendė atsižvelgdami į aprobuota OASys metodika jam nustatytą svertinių balų kiekį, o nuteistojo teiginiai, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti nebuvo įvertinta laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje, atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu ji vis dar išlieka vidutinė, savaime nėra pakankami spręsti apie nuteistojo akivaizdžią ir įtikinamą pažangą pataisos proceso metu.

10.       Šiame kontekste kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, kad su analogiška kaip ir jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika teismų sprendimais taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik viena iš aplinkybių, nors ir pakankamai reikšmingų, į kurią atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kiekvienam nuteistajam bausmės atlikimo metu sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, užtikrinantis pataisos proceso efektyvumą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga šį planą vykdant, o tuo pačiu ir mažinant riziką nusikalsti, vertinama individualiai kiekvienam nuteistajam.

11.       Taigi, kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas tiek Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, tiek ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui pateikti duomenys apie nuteistojo elgesį pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.

12.       Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių laikosi pakankamai gerai, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi 11 klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir nėra baustas drausmine tvarka, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti nestruktūruotoje aplinkoje, prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, kadangi nuteistojo elgesys nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis jam paskirtų pareigų, o taip pat ir įstatymų bei visuomenėje priimtų normų reikalavimų.

13.       Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad S. J. bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, būdamas anksčiau 8 kartus teistas. Kaip teisingai nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, jam būdingas nusikaltimų nuosavybei, be kita ko, ir panaudojant fizinį smurtą, taip pat smurtinių nusikaltimų modelis, o jo nusikalstamų veikų bei tuo pačiu asmenybės pavojingumas didėja. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, nepilnametis. Jam anksčiau skiriamomis švelnesnėmis bausmėmis, taip pat taikyta probacija bausmės tikslai nebuvo pasiekiami, kadangi jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus. Nors šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau jos neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir jo pažangą šią riziką eliminuojant pataisos proceso metu.

14.       Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam išskiriamas kriminogeninis galimai jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys – alkoholio vartojimo tikimybė, kadangi, jo pavartojus, nuteistojo impulsų kontrolė susilpnėja. Nors S. J. kartu su skundu aukštesnės instancijos teismui pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus išduotą patvirtinimą apie tai, kad jis lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas gydytis priklausomybės ligas, tačiau toks patvirtinimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis iš tikrųjų dalyvaus nurodytoje 9 mėnesių programoje ir ją sėkmingai užbaigs. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją apie pakankamai nekritišką nuteistojo požiūrį į aptariamo kriminogeninio veiksnio įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis neigia priklausomybę narkotinėms medžiagoms, teigia, kad nėra jų vartojęs. Tuo tarpu nuosprendyje nurodyta, kad jis svaigindavosi uostydamas benziną. Be to, nors jis pripažino, kad anksčiau yra buvę ilgalaikių alkoholio vartojimo epizodų ir būtent alkoholio vartojimo problema iššaukė jo smurtinį elgesį, tačiau šiuo metu ir šią problemą jis neigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis minimizuoja galimą psichiką veikiančių medžiagų įtaką jo neteisėtam elgesiui, kyla pagrįstų abejonių jo siekiu spręsti priklausomybės problemas reabilitacijos centre. Tuo pačiu pažymėtina, kad apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neapgalvoja savo būsimų elgesio pasekmių, bei tarp to, ką jis vertina kaip savo turimą problemą, ir to, kaip suvokia savo indėlį joje, išlieka prieštaravimų. Duomenų, kad pataisos proceso metu nuteistasis būtų dalyvavęs smurtinį elgesį koreguojančiose programose bei užsiėmimuose, skirtuose asmenims, turintiems priklausomybių, nėra. 2019 m. IV ketvirtį nuteistasis išreiškė norą dalyvauti programoje „Padėk sau“, tačiau vien toks nuteistojo siekis savaime nepatvirtina jo pakankamos ir akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu eliminuojant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo keliamą riziką jo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu apie nuteistojo siekį koreguoti smurtinį elgesį dalyvaujant elgesio pataisos programose jokių duomenų nėra ir ši aplinkybė, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu ketina gyventi kartu su sugyventine, prieš kurią, kaip pats nurodė, yra vartojęs fizinį smurtą, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15.       Atmetant nuteistojo skundo argumentus, įvertintina ir tai, kad nors jis pataisos įstaigoje mokosi 11 klasėje, tačiau, neturėdamas jokios specialybės, jis pataisos proceso metu neišreiškė iniciatyvos įgyti profesiją, kuri sudarytų sąlygas nuteistajam užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu Ši aplinkybė vertintina kritiškai atsižvelgiant į nuteistajam būdingą nusikaltimų nuosavybei darymo modelį. Tuo tarpu, priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nesant pakankamai darbo vietų, nebuvo įvertinta kaip esminė, lemianti galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvimą, juolab kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. J. pataisos įstaigoje dirba etatiniu būrio tvarkiniu. Ir vis tik vien teigiama nuteistojo nuostata į darbą nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti, kadangi, kaip matyti iš jau aptartų duomenų bei socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol tiesiogiai nesprendžia savo problemų, susijusių su smurtiniu elgesiu bei psichiką veikiančių medžiagų keliama rizika, stengiasi nuo jų atsiriboti, jo ateities tikslai neapibrėžti laike, taigi jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme šiuo metu dar nėra pakankamos.

16.       Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas S. J. skundą dėl Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-11 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Danutė Giačaitė

                                                                                Arūnas Paštuolis

                                                                                Algirdas Remeika