Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-31][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1921-262-2018].docx
Bylos nr.: e2S-1921-262/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos bankas 188607684 išvadą duodanti institucija
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 188770044 išvadą duodanti institucija
Swedbank 112029651 suinteresuotas asmuo
Danske Bank A/S Lietuvos filialas 301694694 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
kitos bylos dėl paskolos
Bylos dėl paskolos
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Proceso atnaujinimas:
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civ

Civ. b. Nr. e2S-1921-262/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.4.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Danske Bank AS, veikiančiam per Lietuvos filialą (atsakovo teisių perėmėjas AB „Swedbank“) dėl banko būsto kredito sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo, trečiasis asmuo G. V. C., išvadą teikiančios institucijos - Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl banko būsto kredito sutarties vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo, trečiasis asmuo G. V. C., išvadą teikiančios institucijos Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: panaikinta kredito paskolos Nr. BS1133040103 bendrosios dalies 53 p. numatyta ieškovo A. C. prievolė mokėti 11 procentų metines palūkanas nuo banko naudai išieškomos sumos (už priteistą sumą), skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo dėl išieškojimo pateikimo teismui dienos (nuo 2013-03-29 dienos) iki visiško skolos išieškojimo dienos; kita ieškinio dalis atmesta.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas pakeistas ir išdėstytas taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Sumažinti kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas - iki 5 proc. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“; kita apeliacinių skundų dalis atmesta; iš atsakovo AB „Swedbank“ valstybei priteista 400 Eur žyminio mokesčio; ieškovo A. C. atsakovui AB „Swedbank“ priteista 16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pareiškėjas (ieškovas) A. C. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016.

5. Pareiškėjas nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ir panaikinti 2016-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei 2017-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartį, nes teismas vadovavosi klaidinančiais banko teiginiais. Be to, paaiškėjo naujos aplinkybės, jog bankas neteisėtai du kartus skaičiavo delspinigius. Pareiškėjas prašė panaikinti teismų sprendimus ir tenkinti ieškinį pilnai.

6. Suinteresuotas asmuo Danske Bank AS prašė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad jokių naujų aplinkybių nėra, kurios nebuvo žinomos teisminio proceso metu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atmestas ieškovo A. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo; iš ieškovo valstybei priteista 2932,65 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nurodė, kad pateiktame procesiniame dokumente naujos esminės aplinkybės nenurodomos, kurių pagrindu, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. nurodytais punktais, būtų pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas prie procesinio dokumento jokių įrodymų nepateikė, išskyrus antstolio patvarkymą, banko pateiktą skolos perskaičiavimą. Pareiškėjo nurodomas teisėjo nušalinimo klausimas buvo išspręstas teismo pirmininko ir atmestas. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmetamas, nesant proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, todėl iš pareiškėjo valstybei priteisiamas 2932,65 Eur žyminis mokestis.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

9. Pareiškėjas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus, įskaitant žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto (buto adresu Ulonų g. 1-120, Vilnius, unikalus Nr. 4400-0636-3311:3654 ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pažymėtos G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos.

10. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog AB „Swedbank“ po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo perskaičiavo delspinigių sumą, ir delspinigiai sumažėjo 31 600,47 eurų suma buvo pagrindas atnaujinti procesą. Pagrindas atnaujinti procesą buvo tai, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, t. y., jog bankas neteisėtai skaičiavo delspinigius ir jau antrą kartą nutraukęs sutartį 2012 m. birželio 8 d. neteisėtai ir ne pagal būsto paskolos sąlygas, ir ne pagal įstatymų reikalavimus priskaičiavo neteisėtus delspinigius, kurie sudarė apie 28 procentus nuo visos banko skaičiuojamos jo likusios skolos arba sudarė apie 10 220 procentus metinių palūkanų ir šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad bankas veikė neteisėtai pareiškėjo atžvilgiu ir neteisėtai skaičiavo delspinigius jau 2 kartus. Dėl šių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių ir buvo priimti nepagrįsti sprendimas bei nutartis šioje ginčo byloje, todėl pareiškėjo prašymas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė 2932,65 Eur žyminį mokestį, nes byloje yra kilęs ginčas iš vartojimo teisinių santykių, todėl ieškovas kaip vartotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

 

Dėl proceso neatnaujinimo

 

12. Pareiškėjas savo atskirojo skundo dalį dėl proceso neatnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu – bankas neteisėtai paskaičiavo delspinigius du kartus, tačiau, anot pareiškėjo, teismas priimdamas skundžiamą nutartį į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes pareiškėjas nuo pat pradžios savo ieškinį grindė tuo, kad banko paskaičiuoti delspinigiai yra neteisėti. Be to, pareiškėjas nuo pat pradžių turėjo galimybę paskaičiuoti, kokie jo manymu turėjo būti delspinigiai.

13. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno iš čia paminėtų požymių, pareiškime nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėjo būti nustatytos nagrinėjant bylą iš esmės. T. y. pareiškėjas kredito finansinius dokumentus turėjo savo dispozicijoje, jam aplinkybės dėl prievolės kreditoriui buvo žinomos iki sprendimo priėmimo, buvo visą laiką žinomos civilinio proceso metu, pareiškėjas civilinio proceso metu galėjo teikti savo turimus finansinius dokumentus kaip įrodymus, teikti skaičiavimus. Kadangi, pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti paskaičiavimus ir įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šiuo metu pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pripažinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes naujai paaiškėjusiomis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

15. Atskiruoju skundu keliami fakto klausimai, kurie jau buvo išnagrinėti, dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje jie nenagrinėtini kaip neturintys jokios įtakos šio klausimo išsprendimui.

16. Tiek Lietuvos tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95) ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2007). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių klaidų ar kad yra svarbios bei įtikinančios aplinkybės bylos atnaujinimui.

17. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pagrįstai buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

 

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį

 

 

18. Skundžiama nutartimi iš pareiškėjo A. C. valstybei priteista 2932,65 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas teigia, kad žyminis mokestis iš jo buvo priteistas nepagrįstai, nes jis kaip vartotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

19. CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią bylą iš esmės nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš pareiškėjo kaip iš vartotojo nereikalavo žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, nurodė, kad ieškovas šioje dalyje yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis valstybės naudai už ieškinį šioje dalyje ir už apeliacinį skundą priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo „Swedbank“, AB valstybės naudai priteisiama 400 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Taigi, tokiu būdu buvo labai aiškiai patvirtinta, kad ieškovas (pareiškėjas) nuo žyminio mokesčio yra atleistas.

21. CPK 80 str. 4 d. yra nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kadangi šioje byloje pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį bei apeliacinį skundą, jis remiantis čia pacituota teisės norma, turėjo būti atleistas ir nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo. T. y. pareiškėjui prašančiam atnaujinti procesą turėjo būti taikomos tos pačios sąlygos, kokios jam buvo taikomos ir nagrinėjant bylą iš esmės.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio mėn. 4 d. nutartimi šioje byloje iki klausimo dėl proceso atnaujinimo išsprendimo buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs visos situacijos, nepagrįstai nusprendė žyminį mokestį atidėti, nors jis, kaip minėta, apskritai šioje byloje neturėjo būti mokamas. Taigi, nors 2018 m. sausio mėn. 4 d. nutartis ir yra įsiteisėjusi, tačiau, atsižvelgus į čia išdėstytas aplinkybes, jos dalis, kuria nuspręsta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui sukelti negali.

23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi iš pareiškėjo valstybei priteisė 2932,65 Eur žyminio mokesčio, todėl ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama.

24. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto iki šio ginčo išsprendimo dienos. Kadangi šia nutartimi šis ginčas jau yra išspręstas, nebeliko pagrindo nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepasisako.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo A. C. valstybei priteista 2932,65 Eur žyminio mokesčio.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė


Paminėta tekste:
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-303/2007
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės