Civilinė byla Nr. e2A-442-614/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03750-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Velansta“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir darbų trūkumų pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Velansta“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. G. (toliau – ir atsakovė) 4 511,34 Eur skolos, 162,41 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. kovo 20 d. ieškovė sudarė su atsakove sutartį Nr. 230320/2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti langų gamybos iš PVC ir langų montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. kovo 21 d. sumokėjo ieškovei 4 512,00 Eur avansą. Ieškovė atliko sutartyje nurodytus statybos rangos darbus ir pateikė atsakovei 2023 m. gegužės mėn. pažymą Nr. 1 apie atliktus darbus, 2023 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija VEL, Nr. 08158), kurios suma – 9 023,34 Eur su PVM. Atsakovė už tinkamai atliktus darbus su ieškove neatsiskaitė. Atsakovei 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos apmokėjimo, tačiau ir po jo atsakovė neatsiskaitė. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2023 m. birželio 15 d. Pradelsusi atsiskaityti, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.1 papunktis). 2024 m. vasario 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl skolos apmokėjimo, kartu nusiuntė neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą bei vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė skolos neapmokėjo.
3. Atsakovė S. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. gegužės mėn. kreipėsi į mažosios bendrijos (toliau – MB) „Laupetra“ specialistus, kurie apžiūrėjo namo langus ir nustatė defektus, kurių ieškovė iki šiol nėra pašalinusi. Dėl defektų šalinimo į ieškovę buvo kreiptasi ne kartą. Ieškovės darbuotojai, praėjus pusantro mėnesio po pretenzijos pateikimo, atvyko apžiūrėti langų ir išcentravo stiklo paketus, tačiau sulaužė dvi langų stiklajuostes, kurių naujomis taip ir nepakeitė.
4. Atsakovė S. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 710,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 302,50 Eur montavimo darbų defektų apžiūros bei užfiksavimo išlaidų ir įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti ekspertinio tyrimo akte nustatytus langų trūkumus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Atsakovė nurodė, kad su ieškove 2023 m. kovo 20 d. sudarė sutartį Nr. 230320/2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti PVC langus ir juos sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė sumokėjo ieškovei 4 512,00 Eur avansą už langų gamybą ir montavimą. 2023 m. gegužės mėn., sumontavusi langus, ieškovė surašė atliktų darbų aktą Nr. 1, kurio atsakovė nepasirašė, nes darbai buvo atlikti su trūkumais. 2023 m. gegužės mėn. atsakovė kreipėsi į MB „Laupetra“ specialistus apžiūrėti namo langų. MB „Laupetra“ nustatė ieškovės atliktų darbų defektus. Ieškovė vengė šalinti trūkumus, nors apie juos buvo informuota iškart po montavimo. Atsakovė nuo 2023 m. birželio 1 d. nuolat raštu kreipėsi į ieškovės darbuotojus, prašydama pašalinti defektus.
6. Atsakovė nurodė, kad MB „Laupetra“ specialistai pateikė vertinimo išvadą, kurioje aprašė montavimo defektus. 2023 m. birželio 1 d. apžiūros–defektų nustatymo akte Nr. 2023/05/732 (toliau – Aktas) nurodyta: montuojant PVC gaminius, langų bei durų rėmuose neišcentruoti stiklo paketai, todėl matoma vidinė profilio pusė, kurią varčioje privalo dengti stiklo paketas (kaip nurodo „Gealan“ profilių gamintojas); pastato fasado plokštumose PVC gaminiai sumontuoti neišcentravus jų vertikaliai; sumontuota apsauginė garo izoliacinė plėvelė vietomis neprigludusi prie pagrindų, palikti atviri tarpai; nesukurtas tolygus tarpas tarp PVC gaminio ir sienos, todėl vietomis neužtikrintas sandarus termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Ieškovės darbuotojai, praėjus pusantro mėnesio nuo atsakovės pretenzijos pateikimo, atvyko apžiūrėti sumontuotų langų. Atvykę ieškovės darbuotojai išcentravo stiklo paketus, tačiau visų defektų neištaisė. Atsakovė buvo priversta kreiptis į kitą specialistą dėl ieškovės darbų trūkumų šalinimo ir dėl to patyrė papildomų 710 Eur išlaidų.
7. Atsakovė pažymėjo, jog būtinybę kreiptis dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo sąlygojo aplinkybės, kad ieškovė nuo 2023 m. pavasario nesiėmė jokių veiksmų šiems trūkumams pašalinti. Atsakovė negalėjo tęsti namo remonto darbų, be to, artėjo šaltasis metų sezonas. Kadangi langai buvo sumontuoti su trūkumais, tai turėjo neigiamos įtakos atsakovės gyvenimo kokybei ir neatitiko langų paskirties. Atsakovė pateikė ekspertinio tyrimo aktą, pagal kurį ieškovė privalo atlikti langų remonto darbus.
8. Ieškovė UAB „Velansta“ nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl 710 Eur sumos priteisimo grindžiamas 2024 m. spalio 7 d. teismui pateiktu 2024 m. birželio 20 d. kvitu, kuriame išvardyti šie darbai: pastolių statymas, langų plėvelių tiesimas, tarpų tarp langų ir palangių užpurškimas bei pastolių statymas (nurodyta antrą kartą); nurodyta sumokėta suma – 710 Eur. Kvite nenurodyta, kokiu adresu atlikti darbai, taip pat nepateikti pinigus mokėjusio asmens duomenys (t. y. gimimo data ar asmens kodas), nurodytas tik atsakovės vardas ir pavardė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi dukrą, kurios vardas ir pavardė taip pat yra S. G. ir kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė ir jos dukra turi galimybę manipuliuoti dokumentais, o tai kelia abejonių, ar darbai tikrai atlikti atsakovės naudai. Pažymėjo, kad sutarties priede (pasiūlyme) aiškiai nurodyta, jog vidaus ir išorės palangių įrengimo darbai nėra įvertinti, vadinasi, tokių darbų ieškovė neįsipareigojo atlikti ir neatliko. Ieškovė negali būti įpareigota mokėti už tarpų tarp langų ir palangių užpurškimą, nes palangės buvo įrengtos jau po langų pagaminimo ir sumontavimo. Pažymėjo, kad nei atsakovės pateiktoje MB „Laupetra“ išvadoje bei jos sąmatoje, nei 2025 m. vasario 24 d. ieškovės pateikto ekspertinio tyrimo akto sąmatoje nebuvo vertinami tarpų tarp langų ir palangių užpurškimo darbai bei su jais susijusios išlaidos (pastolių statymas, langų plėvelių tiesimas ir pan.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pateiktame 2024 m. birželio 20 d. kvite nurodyti darbai nėra susiję su ieškovės sumontuotų langų trūkumų šalinimu.
9. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 302,50 Eur sumą ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, MB „Laupetra“ išvadomis nesiremia. Šią aplinkybę pati atsakovė patvirtina vienu iš priešieškinio reikalavimų – įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti visus sumontuotų plastikinių langų trūkumus. Akivaizdu, kad reikšdama priešieškinio reikalavimus atsakovė remiasi ieškovės į bylą pateiktu 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktu ir jo išvadomis. Be to, atsakovės pateiktoje MB „Laupetra“ išvadoje nurodyta sąmata sudaryta asmens, neturinčio reikiamos kvalifikacijos skaičiuojamajai kainai nustatyti, todėl šia sąmata negalima remtis. Pabrėžė, kad ieškovė niekada neatsisakė pašalinti pagamintų ir sumontuotų langų trūkumų – byloje ginčas kilo tik dėl trūkumų bei jiems pašalinti reikalingų darbų apimties. Ieškovė į bylą pateikė teismo eksperto kvalifikaciją turinčio D. K. 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodyta: „Apžiūros ir vertinimo metu nustatytų duomenų pagrindu, naudojant programą SĄMATA, sudaryta UAB „Velansta“ pagamintų ir sumontuotų PVC langų remonto sąmata. Lokalinė sąmata sudaryta 2024 m. spalio mėn. kainų lygiu. Sudarius sąmatą nustatyta, kad gyvenamojo namo PVC langų remonto darbų vertė yra 210,46 Eur su PVM. Į sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos. Šiuos darbus turėtų atlikti langus pagaminusi ir sumontavusi UAB „Velansta“, kadangi sumontuotiems langams suteiktos garantijos vis dar galioja.“ Taigi ieškovė sutinka atsakovės naudai pašalinti trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (t. y. 210,46 Eur), įskaitant šią sumą į atsakovės mokėtiną skolos sumą pagal ieškinį (t. y. 4 673,75 Eur).
10. Dėl atsakovės reikalavimo taikyti 100 Eur baudą ieškovė pabrėžė, kad toks reikalavimas apskritai negali būti reiškiamas, kadangi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką nustato CPK 771 straipsnis. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė tik pateikusi priešieškinį sutiko, kad trūkumų šalinimas būtų atliekamas pagal 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktą, kurį pateikė ieškovė.
11. Ieškovės įsitikinimu, jos naudai turi būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi reikalavimo dėl skolos priteisimo atsakovė faktiškai neginčijo. Ieškovė iki priešieškinio pateikimo sutiko šalinti trūkumus, nurodytus 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo akte. Todėl net ir tenkinant priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, su šio reikalavimo pareiškimu susijusios bylinėjimosi išlaidos atsakovei neturėtų būti priteisiamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nusprendė: ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti atsakovei iš ieškovės 710,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 302,50 Eur nuostolių bei 1 634,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti visus 2025 m. vasario 24 d. D. K. ekspertinio tyrimo akte nurodytus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotų plastikinių langų trūkumus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovei neįvykdžius įpareigojimo per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną skirti po 100,00 Eur baudą; priteisti iš ieškovės valstybei 12,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kai verslininkas (ieškovė) įsipareigojo vartotojai (atsakovei) pagaminti ir sumontuoti name langus. Teismas nurodė, kad įrodymų visuma (2023 m. gegužės mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, susirašinėjimas, kuriame atsakovė prašė pašalinti MB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. apžiūros–defektų nustatymo akte Nr. 2023/05/732 konstatuotus trūkumus, bei pačios ieškovės pateiktas 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktas) leidžia konstatuoti, kad rangos darbai iki šiol nėra atlikti tinkamai. Dėl to atsakovės pareiga apmokėti už darbus šiuo metu nekyla, nes mokėti privaloma tik už tinkamai atliktus ir priimtus darbus.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bei šalių tarpusavio susirašinėjimą ieškovei išrašius 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 9 023,34 Eur sumai, sprendė, kad atsakovė, nevykdydama prievolės sumokėti visą sutartyje nustatytą rangos darbų kainą ieškovei, faktiškai įgyvendino Civilinio kodekso 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, ji tokią teisę turėjo, nesant tinkamai atliktų darbų perdavimo–priėmimo. Tuo metu ieškovė, reikalaudama iš atsakovės visiškai atsiskaityti, neįrodė, kad tinkamai įvykdė iš sutarties kylančią savo prievolę pristatyti bei sumontuoti langus ir perduoti tinkamai atliktus darbus, todėl neturi pagrindo reikalauti iš užsakovės (vartotojos) vykdyti savąją prievolę.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkinamas, kadangi dėl jo nėra esminio ginčo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprieštarauja pašalinti D. K. akte nurodytus trūkumus, su jais sutinka bei žadėjo tai padaryti artimiausiu metu, tačiau sprendimo priėmimo dieną tokių duomenų į bylą nepateikė ir baigiamųjų kalbų metu tokios pozicijos nepagrindė.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomos skirti baudos dydį kaip skatinamąją priemonę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, pažymėjo, kad pačios ieškovės pasitelktas ekspertas dar 2025 m. vasario 24 d. akte konstatavo langų trūkumus, tačiau iki pat sprendimo priėmimo šie trūkumai nebuvo pašalinti. Dėl to 100 Eur baudos už kiekvieną dieną paskyrimas (nepašalinus trūkumų nustatytu terminu) laikytinas teisingu, sąžiningu, protingu ir skatinančiu šalinti defektus. Teismas įvertino tai, kad vartotoja pretenzijas dėl langų trūkumų pareiškė dar 2023 m. birželio mėnesį, tačiau dalis jų iki šiol nepašalinta, nors juos dar kartą konstatavo paties rangovo samdytas specialistas D. K. 2025 m. vasario 24 d. akte.
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės (vartotojos) reikalavimas priteisti patirtas 710,00 Eur išlaidas už langų sandarinimo išorėje trūkumų šalinimą laikytinas pagrįstu ir įrodytu. MB „Laupetra“ specialistas jau minėtame 2023 m. birželio 1 d. akte konstatavo netinkamą langų sandarinimą iš išorės dėl paliktų tarpų (akto 3–4 punktai). Byloje nėra įrodymų, kad šie langų išorėje konstatuoti tarpai buvo rangovo sutvarkyti arba kad MB „Laupetra“ išvada yra nepagrįsta ar neteisinga.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlaidos, sumokėtos MB „Laupetra“ už defektų nustatymą, yra atsakovės nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės langų sumontavimo, nes priešingu atveju ši žala nebūtų atsiradusi. Teismas nurodė, kad 302,50 Eur žalos dydis yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovė UAB „Velansta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Specialistas D. K. aiškiai konstatavo, kad šalintini trūkumai yra garantinio pobūdžio. Ekspertinio tyrimo akte pateiktos išvados prieštarauja teismo sprendimo argumentams, kadangi akte aiškiai nurodyta, jog nustatyti trūkumai turi būti šalinami garantiniu laikotarpiu, o rangos darbai atlikti tinkamai. Šis faktas suponuoja išvadą, kad ieškovės ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi.
19.2. Teismas ginčijamame sprendime visiškai neproporcingai įvertino atsakovės teisę sulaikyti atsiskaitymą už sumontuotus langus, palyginti su faktu, kad atsakovė sumontuotus langus eksploatavo apie dvejus metus, o nustatyti trūkumai įvertinti tik 210,46 Eur. Akivaizdu, kad teisminio proceso metu atsakovė keitė savo poziciją dėl langų trūkumų apimties, todėl toks teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sąžiningu.
19.3. Teismas išvadas grindžia MB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. aktu, kuriame konstatuota, jog montuojant PVC gaminius sumontuota apsauginė garo izoliacinė plėvelė vietomis neprigludusi prie pagrindų, palikti atviri tarpai. Bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė ir jos atstovė nurodė, jog, reikšdamos reikalavimus, MB „Laupetra“ išvadomis nesivadovauja. Nepaisant to, remiantis 2023 m. kovo 20 d. ieškovės su atsakove sudarytos sutarties Nr. 230320/2 bei jos priedo „Pasiūlymas“ duomenimis, ieškovė į darbų kainą įskaičiavo papildomą langų sandarinimą iš vidaus garo izoliacinėmis juostomis ir iš lauko – hidroizoliacinėmis juostomis. Taigi akivaizdu, kad garo izoliacinės plėvelės montavimas iš išorės sutartyje nebuvo numatytas, tačiau tai fiksuota kaip defektas MB „Laupetra“ 2023 m. birželio 1 d. akte, kuriuo nepagrįstai rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą.
19.4. Atsakovė savo rizika samdė MB „Laupetra“, kuri pateikė tam tikras išvadas. Ieškovė su jomis nesutiko, o atsakovė galutiniame procesiniame etape šiomis išvadomis nebesirėmė. Todėl pagrįsta teigti, kad tokios atsakovės patirtos išlaidos yra išimtinai jos pačios atsakomybė.
20. Atsakovė S. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Garantinis laikotarpis neeliminuoja pareigos perduoti tinkamos kokybės darbų rezultatą. Pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, jog ginčas kilo dėl langų trūkumų bei jų apimties. Tai dar kartą patvirtina, kad darbai buvo atlikti netinkamai.
20.2. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė ir stiprioji sutarties šalis, privalėjo atlikti darbus tinkamai, veikti sąžiningai, savo jėgomis bei lėšomis pašalinti nustatytus defektus, o atsakovė (kaip vartotoja) – sumokėti už tinkamai atliktus darbus.
20.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekė, kad trūkumai būtų pašalinti, nurodydama ieškovei, jog sumokės likusią sutarties kainą iškart, kai bus pašalinti nustatyti trūkumai. Atsakovė elgėsi sąžiningai, nes pasirinko įstatyme numatytą teisių gynimo būdą, o ne nepagrįstai vilkino atsiskaitymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 230320/2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti langų iš PVC gamybos ir montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), bendra darbų kaina – 9 023,34 Eur. Remiantis sutarties 4 punktu, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 50 proc. avansą (4 512,00 Eur), kurį atsakovė apmokėjo 2023 m. kovo 21 d., o likusią sutarties sumą (4 511,34 Eur) – sumokėti iš karto po darbų atlikimo ir sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Ieškovė atliko statybos rangos darbus ir pateikė atsakovei 2023 m. gegužės mėn. pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2023 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija VEL, Nr. 08158), 9 023,34 Eur su PVM sumai. Atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir likusios sutarties sumos (4 511,34 Eur) ieškovei neapmokėjo.
24. Nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į MB „Laupetra“, kuri 2023 m. birželio 1 d. sudarė apžiūros–defektų nustatymo aktą Nr. 2023/05/732. Šiame akte nurodyta, kad MB „Laupetra“ apžiūros metu fiksavo šiuos defektus ir neatitikimus: 1) montuojant PVC gaminius, neišcentruoti stiklo paketai langų bei durų rėmuose, todėl matoma vidinė profilio pusė, kurią varčioje privalo dengti stiklo paketas (taip, kaip nurodo „Gealan“ profilių gamintojas); 2) montuojant PVC gaminius pastato fasado plokštumose, jie neišcentruoti per vertikalę – pirmo ir antro aukšto langai sumontuoti skirtingose vertikalės linijose; 3) montuojant PVC gaminius, sumontuota apsauginė garo izoliacinė plėvelė vietomis neprigludusi prie pagrindų, palikti atviri tarpai; 4) montuojant PVC gaminius, nesukurtas tolygus tarpas tarp gaminio ir sienos, todėl vietomis neužtikrintas tolygus bei sandarus termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Atsakovė iškart kreipėsi į ieškovę, prašydama bei ragindama ištaisyti 2023 m. birželio 1 d. akte nurodytus trūkumus ir papildomai nurodydama, kad pašalinus trūkumus, atsakovė atsiskaitys iki galo. Taip pat nustatyta, kad ieškovė pataisė dalį trūkumų – sureguliavo langus.
25. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitą 710 Eur sumai, kuriame nurodyta: langų pataisymas, sumokėta už pastolių statymą, langų plėvelių taisymą, tarpų tarp langų ir palangių užpurškimą, pastolių statymą (teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina turėtų būti – už pastolių nuėmimą).
26. Ieškovė pateikė 2025 m. vasario 24 d. eksperto surašytą ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 18 d. vykdytos apžiūros metu nustatyta, kad visi name apžiūrėti PVC langai vizualiai yra geros būklės, be rimtų techninių ar estetinių defektų. Lango „L7“ stiklo paketas rasoja iš vidaus. Tai reiškia, kad stiklo paketas yra nesandarus. Toks defektas galėjo susiformuoti stiklo paketo gamybos metu. Esamą stiklo paketą reikėtų pakeisti nauju sandariu stiklo paketu. Nesumontuotos lango „L8“ dvi vertikalios stiklajuostės. Stiklajuostes reikėtų sumontuoti. Lango „L10“ stiklo paketo centrinis stiklas yra išteptas iš vidaus. Toks defektas galėjo susiformuoti stiklo paketo gamybos metu. Šiek tiek liečiasi lango „L13“ varčia su lango rėmu varstant langą. Reikėtų sureguliuoti lango vyrius. Kiti defektai, kurie yra aprašyti MB „Laupetra“ specialistų apžiūros–defektų nustatymo akte, 2025 m. vasario 18 d. vykdytos apžiūros metu nenustatyti. Ekspertas taip pat sudarė ieškovės pagamintų ir sumontuotų PVC langų remonto sąmatą 2024 m. spalio mėn. kainų lygiu, kurioje nurodė, kad langų remonto darbų vertė yra 210,46 Eur su PVM, į sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos. Taip pat nurodė, kad šiuos darbus turėtų atlikti langus pagaminusi ir sumontavusi ieškovė, kadangi sumontuotiems langams suteiktos garantijos vis dar galioja.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
29. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
30. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
31. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
32. Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.
33. Taip pat tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.
34. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
35. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.
36. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).
38. Užsakovui prašant taikyti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, teismas, neribodamas užsakovo pasirinkimo teisės, turėtų įvertinti ir užtikrinti, kad vienu metu nebūtų taikomi atskiri savarankiški teisių gynimo būdai, kurie kartu netaikytini, pvz., tenkinamas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą ir kartu reikalavimas neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
39. Toks užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų teisinio reguliavimo aiškinimas dera, be kita ko, su teisingumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais, jis reiškia, jog pagal atlygintinę rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą. Be to, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 36 punktas).
40. Pasisakydamas dėl skirtingų užsakovo teisių gynimo būdų taikymo, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Taikant šį pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Taikant kitą pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
41. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė atliko statybos rangos darbus ir pateikė atsakovei 2023 m. gegužės mėn. pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2023 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 9 023,34 Eur su PVM sumai. Ieškovės pateiktas 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktas iš esmės patvirtina, kad PVC langai vizualiai yra geros būklės, be rimtų techninių ar estetinių defektų. Pažymėtina, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog dauguma ieškovės darbų, atliktų pagal šalių sudarytą 2023 m. kovo 20 d. sutartį (išskyrus nurodytus 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo akte), atlikti tinkamai. Taigi, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, iš esmės tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančią savo prievolę atlikti langų iš PVC gamybos ir montavimo darbus, turi teisę reikalauti atsakovės vykdyti priešpriešinę prievolę – sumokėti už tinkamai atliktus rangos darbus.
42. Tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamai atliktų darbų apimties.
43. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 710,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidų. Nurodytas išlaidas atsakovė grindė 2023 m. birželio 1 d. apžiūros–defektų nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad montuojant PVC gaminius, sumontuota apsauginė garo izoliacinė plėvelė vietomis neprigludusi prie pagrindų, palikti atviri tarpai, bei 2024 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitu 710 Eur sumai, kuriame nurodyta: langų pataisymas; sumokėta už pastolių statymą, langų plėvelių taisymą, tarpų tarp langų ir palangių užpurškimą, pastolių statymą.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalių 2023 m. kovo 20 d. sudarytos sutarties pastabose tiksliai įvardyta, kokie darbai įvertinti skaičiavime (langų pagaminimas, langų montavimo darbai (į sienoje esamas angas), sandarinimas montažinėmis putomis, papildomas langų sandarinimas iš vidaus garo izoliacinėmis juostomis, iš lauko – hidroizoliacinėmis juostomis) bei kokie darbai skaičiavime nėra įvertinti (senų langų utilizavimas, angokraščių ir betono po palange nudažymo darbai, vidaus ir išorės palangės). Taigi sutartyje aiškiai buvo įvardyta, jog palangių montavimas į ieškovės darbų apimtį neįeina ir ieškovė palangių nemontavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės papildomai iš trečiųjų asmenų užsakyti ir apmokėti darbai (tarpų tarp langų ir palangių užpurškimas) negalėtų būti vertinami kaip ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimas.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2023 m. birželio 1 d. apžiūros–defektų nustatymo akte užfiksuota, jog apsauginė garo izoliacinė plėvelė vietomis nebuvo prigludusi prie pagrindo, o sandarinimas – nebaigtas, tačiau šiame dokumente nėra detalizuota, kokio masto (ilgio ar ploto) defektai nustatyti. Analogiškai ir 2024 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvite nenurodytas konkretus sutvarkytų izoliacinių plėvelių kiekis. Kadangi pateiktame kvite nurodyta bendra suma nėra detalizuota pagal konkrečias darbų rūšis, jų įkainius ar apimtis, teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti, ar šios išlaidos buvo būtinos, proporcingos ir susijusios būtent su ieškovės darbus lydinčiais trūkumais. Atsakovė, nepagrindusi realios šalintinų defektų apimties bei faktiškai atliktų darbų masto, neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl nėra teisinio pagrindo iš ieškovės priteisti jos nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų (710,00 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos už pastolių nuomą yra tiesiogiai susijusios su minėtais nepagrįstais reikalavimais (plėvelių taisymu, tarpų tarp langų ir palangių užpurškimu), todėl ši atsakovės prašymo dalis taip pat atmetama.
46. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 302,50 Eur išlaidų, kurias patyrė sumokėdama MB „Laupetra“ už ieškovės atliktų darbų defektų nustatymą. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2022011317 (605 Eur sumai) bei MB „Laupetra“ pranešimu, patvirtinančiu, kad atsakovė už paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė reikalauja priteisti pusę sąskaitoje nurodytos sumos, argumentuodama tuo, kad MB „Laupetra“ paslaugos buvo teikiamos dėl dviejų atskirų objektų – atsakovės ir jos dukros gyvenamųjų namų.
47. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad po 2023 m. birželio 1 d. apžiūros–defektų nustatymo akto sudarymo ieškovė dalį trūkumų pašalino (sureguliavo langus). Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės išlaidos, sumokėtos MB „Laupetra“ už defektų nustatymą, yra laikytinos atsakovės nuostoliais, kurių ji nebūtų patyrusi, jei ieškovė darbus iš karto būtų atlikusi tinkamai. Šios išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės netinkamai įvykdyta prievole, nes būtinybė kreiptis į specialistus dėl defektų fiksavimo kilo būtent dėl nekokybiško langų montavimo. Teisėjų kolegija vertina, kad reikalaujama 302,50 Eur suma yra pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais faktines atsakovės išlaidas. Nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – ieškovės neteisėtus veiksmus (nekokybišką darbų atlikimą), žalą (išlaidas defektams fiksuoti) bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp jų – atsakovės reikalavimas dėl 302,50 Eur turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino.
48. Atsakovė prašė įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo akte nustatytus langų trūkumus.
49. Minėta, kad ieškovė pateikė 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nustatyta, jog lango „L7“ stiklo paketas rasoja iš vidaus, todėl jį reikėtų pakeisti nauju sandariu paketu; nesumontuotos lango „L8“ dvi vertikalios stiklajuostės, kurias reikėtų įmontuoti; lango „L10“ stiklo paketo centrinis stiklas yra išteptas iš vidaus; varstant langą „L13“, jo varčia šiek tiek liečiasi su rėmu, todėl reikėtų sureguliuoti vyrius. Ekspertas nustatė, kad šių remonto darbų vertė yra 210,46 Eur su PVM. Į nurodytą kainą įskaičiuotas stiklo paketų pakeitimas (langai L7 ir L10), stiklajuosčių sumontavimas (langas L8) bei vyrių reguliavimas (langas L13)..
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė sutiko su 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo akte nurodytais trūkumais (laikydama, jog jie atsirado garantiniu laikotarpiu) bei neprieštaravo jų pašalinimui, tačiau nėra duomenų, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu šie trūkumai būtų buvę pašalinti.
51. Atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius bei į tai, kad ieškovė, nors ir deklaravo ketinimą pašalinti 2025 m. vasario 24 d. ekspertinio tyrimo akte nurodytus trūkumus, jų iki šiol nepašalino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą nustatytą remonto darbų vertę (210,46 Eur) išskaičiuoti iš atsakovės likusios mokėtinos sumos už langų gamybą ir montavimą.
52. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendros ieškovės sumontuotų langų trūkumų nustatymo ir jų šalinimo išlaidos sudaro 512,96 Eur (302,50 Eur + 210,46 Eur). Ši suma yra žymiai mažesnė už atsakovės likusią mokėtiną sumą (4 511,34 Eur), todėl atsakovė nepagrįstai sulaikė visą 4 511,34 Eur mokėjimo vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sulaikymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra neproporcingas atliktų darbų vertei bei trūkumų šalinimo kaštams, todėl atsakovė neturėjo pagrindo sulaikyti visos sumos.
53. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį tenkinti tik ta apimtimi, kuria jis susijęs su pagrįstų nuostolių įskaitymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau darbai buvo atlikti su tam tikrais trūkumais, iš atsakovės ieškovei priteistina likusi nesumokėta suma už langų gamybą ir montavimą, ją proporcingai sumažinant nustatytomis defektų nustatymo bei jų šalinimo išlaidomis (4 511,34 Eur – 512,96 Eur). Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 3 998,38 Eur suma, o likusi ieškinio ir priešieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta bei neįrodyta.
54. Ieškovė reikalavo priteisti sutartinius delspinigius.
55. 2023 m. kovo 20 d. Sutarties 4.1 papunktyje ginčo šalys susitarė, kad jei užsakovas (atsakovė) vėluoja atsiskaityti su vykdytoju (ieškove) pagal numatytą atsiskaitymo tvarką, vykdytojas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną užsakovui skaičiuoja delspinigius (0,02 proc.) nuo neapmokėtos sumos. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė likusią atsiskaitymo dalį, delspinigiai skaičiuotini nuo priteistinos 3 998,38 Eur sumos ir sudaro 143,94 Eur (3 998,38 Eur x 0,02 proc. x 180 d.), kurios priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
56. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4 142,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
57. Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, o atsakovės priešieškinis atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
59. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
60. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
61. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 754,20 Eur (105 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą, 726 Eur už prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą ir pateikimą, pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje, 1 161,60 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą, pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje, 580,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdyje, 580,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 634 Eur (500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 134 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už priešieškinio parengimą, 300 Eur už atstovavimą civilinėje byloje, 200 Eur už atstovavimą civilinėje byloje) bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.
62. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 110,20 Eur (239 Eur žyminis mokestis ir 871,20 Eur už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengtus procesinius dokumentus, jų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, protingos, atitinka atliktų darbų apimtį, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
64. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas iš dalies 88,63 proc. (4 142,32 Eur x 100 / 4 673,75 Eur), o atsakovės priešieškinis atmestas. Todėl ieškovei priteistina 1 161,60 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 2 297,82 Eur ((105 Eur, 600 Eur, 726 Eur + 580,80 Eur + 580,80 Eur) x 88,63 proc.), t. y. bendrai 3 459,42 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei iš ieškovo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 113,70 Eur ((500 Eur + 300 Eur + 200 Eur) x 11,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (kadangi priešieškinis buvo atmestas atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidų už priešieškinio parengimą (500 Eur) ir sumokėtas žyminis mokestis (134 Eur)).
65. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies 90,65 proc. (5 154,82 Eur x 100 / 5 686,25 Eur). Todėl ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 006,40 Eur (1 110,20 Eur x 90,65 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 65,45 Eur (700 Eur x 9,35 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Velansta“, juridinio asmens kodas 125875523, iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 998,38 Eur skolos, 143,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už šią priteistą sumą (4 142,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 3 459,42 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1 006,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Velansta“, juridinio asmens kodas 125875523, 113,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 65,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,24 Eur (dvylika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė