Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-719-992/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64407-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;
(S)
1.1.7.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,
sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Virginijai Miliauskienei, Evelinai Vėgelytei,
dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Žanetai Žalėnaitei,
nukentėjusiajai I. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, adresą korespondencijai nurodantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:
1. 1990-04-06 Gruzijos Respublikos Tbilisio miesto Ordžonikidzės rajono teismo nuosprendžiu pagal Gruzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 165 str. 3 d., 238 str. 2 d., 252 str. 6 d., 40 str., laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991-11-13 įsaku Nr. I-1996 nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atleistas, neatleistas nuo papildomos - turto konfiskavimo – bausmės;
2. 2005-04-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 6 d., 199 str. 1 d.- 15 000 Lt (120 MGL) bauda, bauda nesumokėta;
3. 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d.- 6 500 Lt (50 MGL) bauda, bauda nesumokėta;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
A. M. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. 2015-11-22, apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė savo buvusią sutuoktinę I. M., jai nukritus ant sofos, laikydamas kaire ranka už plaukų, dešinės rankos kumščiu sudavė I. M. smūgį į krūtinę, mažiausiai vieną kartą į veido sritį, padarydamas kraujosruvą kairio skruosto srityje, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą buvusiai sutuoktinei I. M..
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną įvyko kivirčas tarp jo ir buvusios sutuoktinės, jie apsižodžiavo, jam neišlaikė nervai, todėl teko pastumti. Pastūmė, netyčia užgriuvo, tolimesnių veiksmų nepamena. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad pripažįsta, jog I.M. pastūmė, ji nukrito ant sofos, nesudavė į krūtinę dešinės rankos kumščiu, ar į veido sritį sudavė, nepamena, gal netyčia. Pripažįsta, kad užgriuvo nukentėjusiąją su rankomis ją laikydamas. Apsižodžiavo, paėmė jos telefoną ir jį sulaužė. Vaikas, kuriam dabar 15 metų, iškvietė policiją. Negirdėjo, ką vaikas sakė kviesdamas policiją. Gailisi dėl to, ką padarė. Toks atvejis buvo antrą kartą gyvenime, policiją teko kviesti pirmą kartą. Nukentėjusiosios atsiprašė, mano, kad tokiu savo elgesiu padarė didelę klaidą, nepateisinamas toks jo elgesys. Telefoną sudaužė, nes susinervino.
Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, su kaltinamuoju bendro ūkio šiuo metu neveda, įvykio metu kartu gyveno. Paprašyta paaiškinti apie įvykio aplinkybes, parodė, kad įvyko barnis, kaltinamasis buvo paėmęs jos telefoną, bandė ten kažką rasti. Ji norėjo paimti telefoną, o jis jai sudavė. Sūnus tai matė, išbėgo į savo kambarį ir kvietė policiją. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, vyras atėmė iš sūnaus telefoną ir jį sulaužė, ji suprato, kad sulaužė telefoną dėl to, jog sūnus iškvietė policiją. Prašoma patikslinti smurto prieš ją aplinkybes, paaiškino, kad ji buvo nukritusi ant lovos, A. M. jai sudavė kumščiu į veido sritį, padarė kraujosruvą. A. M. turi didelių problemų su stuburu, jam būna atminties sutrikimų, sunkiai vaikšto. Tuo metu jam buvo ligos paūmėjimas. Ne dažnai smurtauja, čia antras kartas, kartais vienas kitą negražiai pavadindavo, dabar gyvena atskirai, ateityje planuoja gyventi atskirai, A. M. dabar išsikėlęs iš buto. Tuo metu, kai viskas įvyko, jis grįžo atgal, bandė įtikinti, kad nieko čia neįvyko, kad jis neišsikels. Vaikui irgi bandė aiškinti, taikė psichologinį spaudimą. A. M. jos atsiprašė, bet jie gyvena skyrium. Sutaria draugiškai dėl bendravimo su vaiku.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas A. M. sulaukęs 15 metų amžiaus ir yra kaltinamojo bei nukentėjusiosios sūnus, siekdamas apsaugoti vaiko psichologinę būseną, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui dėl vaiko duodamų parodymų, nenustatė BPK 280 straipsnyje numatyto išimtinio atvejo ir nutarė į teisiamąjį posėdį nepilnamečio A. M. nekviesti, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsinti per teisiamąjį posėdį.
Kaltinamasis A. M. pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Jo kaltę taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. M. duoti parodymai, taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute kartu su savo mama I. M. ir tėvu A. M.. 2015-11-22, bet tikslios datos neprisimena, buvo namuose, kai apie 12.00 – 13.00 val., būdamas savo kambaryje išgirdo, kaip mama šaukė tėvui: „ką tu čia darai, atiduok telefoną“, po to išgirdo, kaip jį pakvietė vardu. Tada atėjo į svetainę, kur pamatė, kad mama bando iš tėvo paimti telefoną, laikydama tėvą už sprando. Tėvui sakė, kad baigtų. Matė, kaip tėvas parvertė mamą ant sofos ir pradėjo mušti – kaire ranka laikė mamai už plaukų, o dešinės rankos kumščiu sudavė per veidą vieną kartą, o gal ir daugiau kartų, tiksliai neprisimena. Jis išėjo į savo kambarį, paskambino Nr. 112, ir operatorei pasakė, kad namuose tėvas muša mamą. Nebaigus kalbėti su operatore, atėjo į kambarį tėvas, paėmė iš jo rankų telefoną ir jį sulaužė. Prieš jį nesmurtavo. Po 20 min. atvyko policijos pareigūnai, per tą laikotarpį tėvas daugiau nesmurtavo, buvo ramus, sėdėjo virtuvėje. Jie su mama laukė policijos kambaryje. Atvykus pareigūnams, jis atidarė duris ir pasakė, kad jis skambino į policiją. Jie užėjo į butą, vienas nuėjo pas tėvą į virtuvę, kitas į svetainę bendrauti su juo ir mama. Mama pareigūnui papasakojo, kas nutiko. Pareigūnai tėvą išvežė į policijos įstaigą. Ant mamos veido, kairės pusės skruosto, matė patinimą, paraudimą, vėliau toje vietoje buvo mėlynė. Tėvas kitą dieną grįžo į namus, po įvykio daugiau prieš mamą nesmurtavo, tik dažnai ją keikia, įžeidinėja. Anksčiau yra matęs, kaip tėvas mušdavo mamą, kai jam buvo apie 5-6 metai, prisimena, kai tėvas sykį mamai trenkė į pilvą. Prieš jį nei dabar, nei anksčiau tėvas nesmurtavo (b.l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. B. parodymus, kad 2015-11-22 jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. V., kai apie 12.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), smurtauja tėvas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko vaikas, kaip paaiškėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir kvietė policiją. A. M. jiems paaiškino, kad namuose jo tėvas A. M. muša mamą I. M.. A. M. pasakojo, kad, būdamas kambaryje išgirdo, kaip kitame kambaryje mama šaukiasi pagalbos, girdisi dūžiai, triukšmas. A. M. iškart pradėjo kviesti policiją telefonu, kai iškvietė policiją, jo tėvas A. M. atėmė iš jo telefoną ir jį sulaužė, taip pat tėvas sulaužė ir mamos telefoną. Prieš vaiką nesmurtavo. Pati I. M. buvo labai susijaudinusi, dėl to pareiškimo parašyti nesugebėjo. Ant I. M. veido, ant kairės akies, matė paraudimą. I. M. paaiškino, kad jos vyras A. M. dažnai prieš ją smurtauja. Dėl šio įvykio nusprendė sulaikyti A. M.. Pats A. M. įvykio aplinkybes paaiškinti atsisakė, sakė, kad buvusios žmonos nemušė, o telefonus sulaužė, nes jis juos pirko. Pristatant A. M. į Vilniaus m. 5 policijos komisariatą jis elgėsi neagresyviai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (b.l. 39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto O. D. išvadoje Nr. G 3926/15(01) nurodoma, kad, vadovaujantis I. M. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, jog I. M. padaryta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku 2015-11-22, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.26).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresn.patrulio M. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad policiją kvietė nepilnametis A. M., įvykio vietoje buvo nustatyta, kad namuose konfliktavo I. M. ir A. M., trenkus į veidą kumščiu I. M. sukeltas nubrozdinimas kairės akies srityje (b.l.8-9).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. I. M. su A. M. yra oficialiai nutraukę santuoką, tačiau įvykio metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl I. M. teisingai pripažinta A. M. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Teismas, skirdamas bausmę, kaltinamajam A. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. A. M. iš dalies pripažino savo kaltę, įvardina, kad dėl to gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. M. yra baustas administracine tvarka (b.l. 127-136 ), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l.139, 140), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 139).
Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į tai, kad asmuo jau buvo teistas, jam už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai buvo paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos švelniausios – baudos – bausmės, tačiau A. M. šių bausmių nėra atlikęs, t.y., baudų nėra sumokėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo įteiktas pranešimas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, A. M. nurodė, kad nesutinka su laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pageidauja, kad jam būtų paskirta baudos bausmė (b.l.142-144).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Tam tikri su bausmės vykdymu susiję nepatogumai yra natūrali baudžiamosios atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe, o kaltinamajam paskyrus jo interesus atitinkančią bausmę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti, juolab, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. M. ir jam anksčiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs, kas rodo, kad jis nėra linkęs vykdyti teismo sprendimų, ignoruoja teismo nurodymus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad paskyrus baudos bausmę už nagrinėjamą nusikaltimą ji bus geranoriškai kaltinamojo atlikta, bauda sumokėta. Teismas sprendžia, kad nors A. M. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, griežčiausia BK 140 str. 2 d. numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, - net ir paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų A. M. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, artimųjų, suteiktų realias galimybes tęsti darbą, gydytis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. pagrindu A. M. buvo laikinai sulaikytas 2015-11-22, 12.50 val., paleistas 2015-11-23, 13.00 val. (dvi paros) (b.l. 40, 52). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas (dvi paros), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-04 nutartimi panaikinta ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti A. M. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:
1. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2. tęsti darbą;
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2015-11-22, 12.50 val., iki 2015-11-23, 13.00 val. (2 paras), kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Viktorija Šelmienė
Nuorašas tikras
teisėja Viktorija Šelmienė
2016-03-02