Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-768/2020

Proceso Nr. 1-01-1-01083-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.6.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovo Jevgenijaus Krochmalio (toliau – civilinio atsakovo atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą netaikant užstato. V. Ž. laiduotoja paskirta R. J.. Laidavimo terminas nustatytas 2 metams.

Iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ buvo priteista R. M. 25 000 Eur, A. P. 15 000 Eur, ir J. P. 15 000 Eur, neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       V. Ž. 2019 metų sausio 7 dieną, apie 10 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą „Setra 165“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7, 129 ir 166 punktų reikalavimus –viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h greitį ir važiavo apie 70 km/h greičiu, (duomenys neskelbtini) gatve artėdamas link šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir, jo važiavimo kryptimi užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, esant pakankamam atstumui iki prieš sankryžą esančio šviesoforo, ir turėdamas galimybę iki jo sustoti nestaigiai stabdydamas, automobilio nestabdė ir greičio nelėtino, įvažiavo į sankryžą šviečiant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, o į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą įvažiavo jau degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tai matydamas, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, važiavimo greičio nesumažino ir partrenkė kitoje sankryžos pusėje per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją L. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji L. P..

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas prašo mažinti nukentėjusiosioms R. M., A. P., J. P. priteistos neturtinės žalos dydį, atitinkamai joms priteisiant 15 000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nuteistasis kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė dėl neatsargumo, transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, gailisi dėl įvykusio įvykio. Visą nukentėjusių patirtą turtinę žalą, taip pat ir dalis neturtinės, yra atliginta paties kaltinamojo dar iki teisminio nagrinėjimo. Tokios aplinkybės turi būti vertinamos teismo, kadangi tai yra vienas iš aukščiau paminėtų kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismų praktikoje, esant tokioms aplinkybėms, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra mažinami, tačiau konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas to nepadarė;

2.2.                      Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad dėl konkretaus įvykio, nuteistajam neįvykdžius TPVCAPD įstatymo imperatyvių reikalavimų, draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgys teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimą, dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo iš nuteistojo. Taigi priteistos sumos dydis gali turėti įtakos ir kaltinamojo teisėms ir pareigoms bei turtinei padėčiai. Pastebėtina, kad šis kriterijus nebuvo vertinamas pirmos instancijos teismo, sprendžiant priteisiamų sumų dydžius.

2.3.                      Civilinis atsakovas pripažįsta, kad nukentėjusieji dėl žuvusiosios netekties patyrė dvasinę ir fizinę skriaudą, kas yra natūralus ir neišvengiamas skaudžios netekties padarinys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši skaudi netektis suponuotų ypatingai sunkias pasekmes nukentėjusiems. Nėra duomenų, kad šeimoje pablogėtų santykiai tarp nukentėjusių. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad nukentėjusieji kreiptųsi pas gydytojus dėl sveikatos sutrikdymo ar psichologinės pagalbos;

2.4.                      Teismai spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K- 38-942/2017). Konkrečiu atveju reikia paminėti naujausią teismų praktiką, kur priteisiamos sumos yra ženkliai mažesnės nei reikalauja nukentėjusieji, o būtent 2K-188-648/2017, kurioje žuvusiojo dukrai priteista 7240,5 Eur neturtinės žalos; 2K-3-788/2019 - kurioje žuvusiojo sesei priteista 10000 Eur neturtinės žalos; 2K-85-628/2019 - kurioje 13000 Eur neturtinės žalos priteista tėvams. Atskirai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo tėvams priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisiant žuvusios motinai R. M. 25000 Eur, t. y. , maksimalaus dydžio sumą pagal aktualią teismų praktiką, netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose;

2.5.                      Pažymime, kad vien tas faktas, kad eismo įvykio metu bendrovė buvo papildomai apdraudusi savo civilinę atsakomybę papildomu bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, nesukuria pagrįstų prielaidų prašyti ar priteisti didesnės nei įprastai galėtų būti priteisiamos, neturtinės žalos sumas.

3.       Atsiliepimų į civilinio atsakovo atstovo skundą negauta.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas J. Krochmalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

7.       Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiosioms R. M., A. P., J. P. atitinkamai 25 000 Eur, 15 000 Eur, 15 000 Eur neturtinės žalos, neįvertino, kad nukentėjusiosios nepateikė jokių duomenų, kad šis įvykis suponuotų ypatingai skaudžias pasekmes, neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką panašiose bylose, nuteistojo elgesį po įvykio bei nesilaikė bendrųjų teisės principų.

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino nusikaltimu nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Byloje nustatyta, kad dėl KET pažeidimo žuvo L. P., o nukentėjusiosiomis pripažintos jos motina R. M. ir dukros A. P., J. P.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nors ir nepakankamai motyvuotai pasisakė dėl šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau neturtinės žalos dydį kiekvienai iš nukentėjusiųjų nustatė tinkamai. 

9.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai įvertino nukentėjusiųjų (atskirai kiekvienos iš jų – motinos bei 2 dukterų) patirtus išgyvenimus ir stresą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusioji R. M. - neteko dukters, su kuria gyveno iki dukros mirties. Žuvusioji ja rūpinosi, prižiūrėjo, teikė tiek fizinę, tiek moralinę bei materialinę paramą. Nukentėjusioji prarado pagrįstą lūkestį – gyvenimą iki savo mirties siejo su žuvusiąja. Nukentėjusiosios santykiai su žuvusiąja buvo labai artimi, intensyvūs, itin geri. Didelę laiko dalį leisdavo kartu, švęsdavo šventes. Mirusioji labai aktyviai dalyvavo nukentėjusiosios gyvenime, todėl nukentėjusioji iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Mirtis sąlygojo nukentėjusiosios psichinę būklę, fizinę sveikatą. Dabar ji likusi viena, nežinanti, kaip gyventi toliau. Nukentėjusioji A. P. nurodė, jog ji neteko motinos, su kuria gyveno iki pat mirties. Tarpusavio santykiai buvo labai artimi, intensyvūs, didelę dalį laiko jos leisdavo kartu, švęsdavo šventes, iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Po motinos mirties jaučia tuštumą, neviltį, nusivylimą, o šie išgyvenimai sąlygojo tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Po mamos laidotuvių mėnesį laiko vartojo raminamuosius, kreipėsi į gydytojus – užteko 3 mėnesių, kad viskas praeitų. Nukentėjusioji J. P. nurodė, jog beveik iki pat motinos mirties – 25 metus gyveno su ja, santykiai buvo labai artimi, intensyvūs. Viena kitos gyvenime dalyvavo labai aktyviai, iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Po išsikraustymo iš motinos – kiekvieną savaitę matydavosi: lankydavo ją tiek namuose, tiek darbe. Po įvykio turėjo psichologinių problemų – liūdesys, tuštuma, nusivylimas. Šių skaudžių išgyvenimų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu apeliantas daro išvadą, jog nesant pažymų iš gydytojų dėl fizinės ar psichologinės pagalbos, minėtas įvykis nukentėjusiosioms nesukėlė ypatingai sunkių pasekmių - akivaizdu, kad nukentėjusiosios patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiąsias su žuvusiąja siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai. 

10.       Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta anksčiau, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes, be to, vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju reikšminga tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), tačiau šiurkščiai pažeidus KET (važiuojant per draudžiantį šviesoforo signalą ir ne vienoje sankryžoje, viršijus leistiną greitį, kai yra intensyvus eismas – darbo dienos metu), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po eismo įvykio nuteistasis nepasišalino, padėjo išsiaiškinti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos, prižadėjo, kiek galėdamas, padarytą neturtinę žalą atlyginti, gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kiek tai susiję su eismo įvykiu, teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo, kadangi tokių duomenų byloje nėra – ji ėjo pėsčiųjų perėja, jos atžvilgiu degant leidžiamam - žaliam šviesoforo signalui. Nors apeliantas skunde selektyviai nurodo teismų praktiką, kur nukentėjusiesiems buvo priteistas mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur, Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.).

11.       Be to, nors civilinio atsakovo atstovas skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad autobuso, kurį vairavo V. Ž., civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir ši bendrovė įsipareigojo pagal sutartį atlyginti iki 150 000 Eur kiekvienam draudžiamam įvykiui, iš ko seka, kad pagal pareikštus civilinius ieškinius, visa atsakomybė už žalą tenka šiuo atveju civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu ir pabrėžtina, kad atlygintinos nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžio neturi nulemti, kad už eismo įvykio sukeltas pasekmes atsako civilinis atsakovas, o ne nuteistasis. Dominuojantis kriterijus keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra nukentėjusiosioms padarytos žalos įvertinimas. Teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosioms, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, yra teisingas, protingas, nelaikytinas per dideliu, atitinka LAT suformuotą praktiką panašiose bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundą šiuo argumentu nėra pagrindo.

12.       Teisėjų kolegija daro išvadą, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y., žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, skundžiamu nuosprendžiu, nustatyti tinkamai.

13.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir civilinių ieškinių klausimą išsprendė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovo Jevgenijaus Krochmalio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai          Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė

        Daina Vaidachavičienė