Administracinė byla Nr. eA-962-463/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00227-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1.1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus (nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie VSDFV Panevėžio skyriaus) 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimas), kuriuo pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta perskaičiuota 641,74 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pareigūnų pensija), dalį dėl perskaičiuotos pensijos paskyrimo termino pradžios (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustatymo.
1.2. Įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūnų pensiją pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2019 m. kovo 8 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7.8-2717 ir pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. vasario, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. G.“ jam nuo 2013 m. spalio 1 d. neterminuotai paskirta pareigūnų pensija. Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu įvertinti, ar apskaičiuojant pareigūnų pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, bei ją perskaičiuoti. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjui nurodė, kad pagrindo perskaičiuoti pareigūnų pensiją nėra, kadangi ji paskirta atsižvelgus į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 20 d. pateiktą prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir pagal darbo užmokesčio vidurkį, apskaičiuotą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuriuo darbo užmokestis nebuvo mažinamas. VSDFV 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis dėl gaunamos pareigūnų pensijos perskaičiavimo, nurodant, pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pareiškėjas pageidauja apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjui pakartotinai pateikus prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, VSDFV Utenos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad jo naujai pateiktame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo dieną (2012 m. lapkričio 9 d.), perskaičiavus pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, todėl toliau bus mokama ankstesniu sprendimu paskirta 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota be atskiro prašymo dar 2016 metais, kai buvo gauti darbo užmokesčio duomenys. Atsakovas šioje byloje ginčijamu 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. Atsakovas 2019 m. balandžio 15 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymą, nurodė, kad Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. gegužės 1 d., o pareiškėjas pareigūnų pensijai apskaičiuoti pasirinko 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimu atsakovo 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimą paliko nepakeistą.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas ir VSDFV netinkamai taikė Grąžinimo įstatymo nuostatas ir nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, taip pat Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai finansinei, ekonominei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Grąžinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Pareigūnų pensijų nuostatai) nuostatomis, Konstitucinio Teismo doktrina.
4. Pasak pareiškėjo, jam iki atleidimo iš tarnybos momento, t. y. 2012 m. lapkričio 8 d., buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, turintis reikšmės pareigūnų pensijai skaičiuoti. Pareiškėjas vadovavosi Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, teigė, kad patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas privalėjo būti perskaičiuotos ir valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio. Pagal Aprašo 18 punktą, valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjas tvirtino, jog įstatymų leidėjas nesiejo Grąžinimo įstatymo nuostatų ir jo įgyvendinimo su subjektyviais kriterijais, įskaitant asmenų, turinčių teisę į kompensaciją pagal Grąžinimo įstatymą, veiksmus ar neveikimą. Atsakovas privalėjo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, t. y. 2012 m. lapkričio 9 d., neterminuotai. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikė teisę asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, gauti perskaičiuotą valstybinę pensiją, kurios dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio, o institucijoms nustatė pareigą perskaičiuoti šias pensijas. Atsakovo nustatyti ribojimai, siejami su pareiškėjo (ne)atliktais veiksmais, kitų institucijų dokumentų (ne)išdavimu, palankaus naujo laikotarpio pensijai apskaičiuoti pasirinkimu, yra neteisėti.
5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ir VSDFV nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017 pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjas pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu nebūtų buvę priimti Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai, jis nuo pat pensijos paskyrimo būtų rinkęsis kitą pensijos apskaičiavimo laikotarpį, nei tas, kuris buvo pasirinktas kreipiantis dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Nustačius pareiginių algų dydžių atkūrimo mechanizmą ir atstačius pareiginį atlyginimą, kvalifikacinę kategoriją, priedus, pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. kovo 8 d. atestatas apie naują palankiausią laikotarpį. Pareigūnų pensijų nuostatų 12 punktas neįpareigojo pensijos gavėjo pateikti dokumentus pensijai perskaičiuoti, tokia pareiga numatyta tik kreipiantis dėl pensijos skyrimo. Dėl šios priežasties atsakovas privalėjo gauti visus pareigūnų pensijai perskaičiuoti reikalingus dokumentus ir be atskiro prašymo perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį.
6. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme bei Pareigūnų pensijų nuostatuose nenustatyta pareigūnų pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo pateikia duomenis (dokumentus), turėtus iki šios pensijos skyrimo. Susiklosčius tokiai situacijai turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pensijų dydžio tikslinimo (perskaičiavimo), o jeigu, atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis apie stažą ir (ar) darbo užmokestį, turėtą iki pensijos skyrimo, pensijos dydis padidėja, naujo dydžio pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos. Gavęs pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, atsakovas 2018 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Turto valdymo ir ūkio departamentas), prašė iš buvusio pareigūno pensijos bylos atsiųsti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo kopiją, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) kopiją ir visus turimus dokumentus dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Gavęs Turto valdymo ir ūkio departamento 2018 m. liepos 9 d. raštu pateiktus dokumentus ir juos įvertinęs, atsakovas netenkino pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymo, kadangi buvo nustatyta, jog darbo užmokesčio vidurkis pareiškėjo prašymu buvo apskaičiuotas už 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu. Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. pakartotinai pateikė prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją ir FNTT pateiktą darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. iš FNTT gavo atestatą, kuriame darbo užmokestis nurodytas, atsižvelgus į dėl ekonomikos krizės sumažintą pareiginės algos koeficientą. Nustačius, kad šiame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo dieną (2012 m. lapkričio 9 d.) ir perskaičiavus pareigūnų pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėjo, buvo konstatuota, jog pareiškėjui ir toliau turi būti mokama ankstesniu sprendimu paskirto dydžio pensija. Atsakovas 2019 m. balandžio 15 d. raštu pareiškėjui paaiškino, jog nebuvo teisinio pagrindo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją, o 2019 m. balandžio 9 d. rašte detaliai išdėstė pareigūnų pensijos apskaičiavimus. Atsakovas skundžiamą 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimą skirti perskaičiuotą 641,74 Eur dydžio pareigūnų pensiją už tarnybą nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį nauji duomenys buvo pateikti atsakovui, pirmos dienos, neterminuotai, priėmė vadovaudamasis Pareigūnų pensijų nuostatų 21 punktu, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir 2019 m. kovo 8 d. atestatu. Pagal Aprašo 19 punktą, valstybinės pensijos be asmenų prašymų buvo perskaičiuojamos tik šių pensijų gavėjams, kurie darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkę duomenis iš 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, kai buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Pareiškėjui paskirta pareigūnų pensija buvo apskaičiuota pagal pareiškėjo pasirinktą 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 21 d. laikotarpio darbo užmokestį, t. y. laikotarpio, kuriuo pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. VSDFV nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, pareiškėjui iš naujo pasirinkus pareigūnų pensijai perskaičiuoti palankų laikotarpį, pagrįstai perskaičiavo pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį nuo 2019 m. balandžio 1 d. Pagal Aprašo 18 punktą pareigūnų pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o Aprašo 19 punkte nustatyta, kad paskirtųjų pareigūnų pensijų dydžių skirtumas šių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmens prašymo. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, jog perskaičiuojamos tik tos pareigūnų pensijos, kurios buvo paskirtos, atsižvelgus į 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį. Tokiems pareigūnų pensijų gavėjams Vidaus reikalų ministerija, iki 2015 m. gruodžio 31 d. administravusi pareigūnų pensijų skyrimą buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, šias pensijas perskaičiavo be asmenų prašymų, kaip numatyta Aprašo 19 punkte. Pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš laikotarpio, kuriuo jo darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės nebuvo sumažintas. Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų pensiją pagal kitu laikotarpiu jo turėtą darbo užmokestį. Kadangi įstatymų leidėjas suteikė pareigūnams teisę patiems pasirinkti uždarbio vidurkiui apskaičiuoti palankiausią laikotarpį, nesant pareigūnų pensijų gavėjo prašymo perskaičiuoti jo pensiją pagal kito laikotarpio darbo užmokesčio vidurkį, pareigūnų pensijų skyrimą administruojančios įstaigos neturėjo ir neturi teisės perskaičiuoti pareigūnų pensiją.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjui neterminuotai buvo paskirta pareigūnų pensija, mokama nuo 2013 m. spalio 1 d., kartu su ja buvo mokama ir 2012 m. lapkričio 9 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio pareigūnų pensija. Atsakovas 2019 m. kovo 20 d. gavo pareiškėjo prašymą „Dėl pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriame pareiškėjas suformulavo prašymus: pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota be atskiro jo prašymo 2016 metais gavus duomenis; nurodyti, kokiu teisiniu reguliavimu remiantis jam paskirtai pareigūnų pensijai perskaičiuoti buvo būtinas papildomas darbo užmokesčio atestatas; pateikti informaciją apie kitus pareigūnus ir pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos detalų perskaičiavimą, nurodant papildomai apskaičiuotą sumą; nurodyti, nuo kurio laikotarpio bus perskaičiuota pensija ir ar bus apskaičiuotas skirtumas už ankstesnius laikotarpius ir kt. Atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimu perskaičiavo pareiškėjui ankstesniu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtąją pareigūnų pensiją, nustatė, kad perskaičiuotos pareigūnų pensijos dydis yra 641,74 Eur, perskaičiuotą pareigūnų pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. VSDFV, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą, 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 jo netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas aptarė Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su valstybinių pensijų skyrimu (2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai), nurodė, kad pareigūnų pensijos skiriamos, mokamos ir perskaičiuojamos, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei Pareigūnų pensijų nuostatais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir Pareigūnų pensijų nuostatuose nenustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo (pareiškėjas) pateikia dokumentus, kuriuose yra nurodyti valstybinės pensijos dydžiui reikšmingi duomenys iki šiam asmeniui paskiriant valstybinę pensiją (nagrinėjamu atveju – 2019 m. kovo 8 d. atestatas). Pirmosios instancijos teismas aptarė galiojančių Pareigūnų pensijų nuostatų 22 punktą, ginčijamo 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimo priėmimo metu galiojusios Pareigūnų pensijų nuostatų redakcijos 21 punkte įtvirtintą analogišką reglamentavimą, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalį ir pagal bylos duomenis nustatė, kad VSDFV 2018 m. birželio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą „Dėl gaunamos pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo jis prašė informuoti ar, atsižvelgus į Grąžinimo įstatymo nuostatas, apskaičiuojant valstybinę pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o jeigu neatsižvelgta – perskaičiuoti jam paskirtąją valstybinę pensiją. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo informaciją apie grąžintiną darbo užmokesčio dalį ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiavimą. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-19671 atsisakė tenkinti nurodytą pareiškėjo prašymą. VSDFV 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5657 panaikino atsakovo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19671 ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę iš naujo kreiptis dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo, nurodant pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pageidauja darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašė perskaičiuoti ankstesniu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtąją pareigūnų pensiją, prie prašymo pateikė FNTT 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7-8-10819, kuriame buvo nurodytas pareiškėjo paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkis 2011 m. kovo–2012 m. vasario mėnesių laikotarpiu. Atsakovas, nustatęs FNTT 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-10819 netikslumų, grąžino jį FNTT ir pasiūlė parengti naują pareiškėjo darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). VSDFV Utenos skyriuje 2018 m. lapkričio 29 d. buvo gautas FNTT parengtas naujas pareiškėjo darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. 04/7-8-12636. Atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.16) R3-36362 pareiškėjui išaiškino, kad jo naujai pateiktame darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr. 04/7-8-12636 nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo dieną (t. y. 2012 m. lapkričio 9 d.), todėl nurodė, kad pareiškėjui bus mokama ankstesniu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtoji pareigūnų pensija. Pareiškėjas VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) R3-36362 nustatyta tvarka neapskundė.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamą 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimą priėmė 2019 m. kovo 20 d. gavęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti pareigūnų pensiją ir remdamasis FNTT 2019 m. kovo 8 d. parengtu atestatu su nurodytais naujais pareiškėjo darbo užmokesčio duomenimis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VSDFV Utenos skyrius pagrįstai vadovavosi skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Pareigūnų pensijų nuostatų 21 punktu bei Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir teisėtai nusprendė pareiškėjo pareigūnų pensiją, perskaičiuotą pagal 2019 m. kovo 8 d. atestato duomenis, neterminuotai skirti nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pareiškėjas pateikė visus būtinus pensijai perskaičiuoti reikalingus dokumentus, pirmos dienos.
14. Įvertinęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 straipsnio 12 dalį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme įtvirtino teisės normas, nustatančias, kad be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybinės pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 1, 18, 19 punktai.
15. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu, o jos dydis apskaičiuotas pagal pareiškėjo pasirinktą atlyginimo vidurkį 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Įvertinęs tai, kad Grąžinimo įstatymo ir pagal jo 4 straipsnio 2 dalį priimto Aprašo nuostatos taikomos tik tiems valstybinių pensijų gavėjams, kurie pasirinko darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį apskaičiuoti 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, bei nustatęs, kad skiriant pareigūnų pensiją, pareiškėjas darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjui dėl ekonomikos krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas ir kuriam dėl to Grąžinimo įstatymo ir Aprašo nuostatos netaikomos, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisės ir pareigos be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją. Vadovaudamasis Pareigūnų pensijų nuostatų 5 ir 6 punktais, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų perskaičiuota paskirtoji pareigūnų pensija, privalėjo kreiptis į FNTT dėl darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo, pateikti šį dokumentą atsakovui kartu su prašymu perskaičiuoti pareigūnų pensiją. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2012 m. lapkričio 9 d. teisiškai nepagrįstas.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstituciją (5, 6 str., 7 str. 1 d., 107 str. 1, 3 d.), Konstitucinio Teismo išaiškinimus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), Grąžinimo įstatymo, kuriame įstatymų leidėjas nenumatė jokių išlygų dėl valstybinių pensijų praradimų grąžinimo (kompensavimo), nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir įrodymus ir dėl nurodytų pažeidimų padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo skundo.
17.2. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir perskaičiuoti socialines ir valstybinio draudimo išmokas, taip pat valstybines pensijas. Įstatymo leidėjas Grąžinimo įstatyme pensijų skyrimą ir mokėjimą administruojančių institucijų pareigos perskaičiuoti pensijas nesieja su kokiais nors pensijų gavėjų veiksmais ar neveikimu, todėl su tuo susiję atsakovo, trečiojo suinteresuotojo asmens ir teismo argumentai yra nepagrįsti bei neteisėti.
17.3. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikia asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), teisę gauti perskaičiuojamas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo minėto asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o institucijoms – pareigą perskaičiuoti pensiją. Minėtos teisės normos neįtvirtina jokių kitų sąlygų, dėl kurių galėtų būti apribotos minėtų asmenų teisės, kurios buvo pažeistos įgyvendinant teisės aktus, kurie Konstitucinio Teismo yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai ir Grąžinimo įstatymas.
17.4. Pareiškėjas nėra atsakingas už poįstatyminio teisės akto – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-422 redakcija) patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai) turinį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtu poįstatyminiu teisės aktu buvo paneigti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir pagrindiniai argumentai, o tai yra neteisėta ir negali būti toleruojama net tuo atveju, kai įstatymo leidėjas yra delegavęs nustatyti pensijų praradimų grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o ši savo ruožtu delegavo Pareigūnų pensijų nuostatais nereglamentuojamą grąžinimo (praradimų kompensavimo) tvarką nustatyti ministro įsakymu.
17.5. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas dėl pensijos perskaičiavimo kreipėsi dar 2018 m. birželio 14 d., tačiau atsakovas šį prašymą atmetė, jo nevertino, neatliko Socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatų 5 punkte nurodytų veiksmų, nepareikalavo pateikti papildomų dokumentų ir jų neišreikalavo pareiškėjui negalint jų gauti. Tokiu būdu vertinant atliktą pensijos pareiškėjui perskaičiavimo procedūrą, nekvestionuotina atsakovo kaltė dėl uždelsimo – pensija buvo perskaičiuota, o pareiškėjas pateikė reikalaujamus dokumentus tik po to, kai VSDFV panaikino neteisėtą atsakovo sprendimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbo užmokesčio atestatas, kurio pagrindu perskaičiuota pareiškėjui mokama pensija, atsakovui buvo ilgai nepateiktas ne dėl pareiškėjo kaltės.
17.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017, kurioje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) buvo panašus, teismas nurodė atsakovui perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną pensiją. Tai reiškia, kad neteisėti yra atsakovo nustatyti ribojimai pareiškėjui, susiję su paties pareiškėjo atliktais ar neatliktais veiksmais dėl pensijos paskaičiavimo, su kitų institucijų dokumentų (pvz., atestato (darbo užmokesčio pažymos) išdavimu ar neišdavimu, su pareiškėjui palankaus naujo laikotarpio pensijai apskaičiuoti pasirinkimu. Atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas ir vadovaudamasis teisingo bei sąžiningo viešojo administravimo principais, privalėjo pats inicijuoti šias procedūras.
17.7. Pareiškėjo teisės įgyvendinimas negali priklausyti nuo pareiškėjo iš naujo po Grąžinimo įstatymo priėmimo pasirinkto palankaus laikotarpio pensijai skaičiuoti bei naujo atestato pateikimo. Toks pareiškėjo pareigų traktavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, Grąžinimo įstatymui bei nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti visą perskaičiuotą pensiją už visą privalomą kompensuoti laikotarpį, o ne tik už jo dalį, todėl atsakovas privalo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną pensiją nuo pensijos paskyrimo iki jos perskaičiavimo.
17.8. Jeigu nebūtų buvę priimti Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai, pareiškėjas nuo pat pensijos paskyrimo momento būtų pasirinkęs kitą pensijos apskaičiavimo laikotarpį – palankesnį, nei buvo pasirinktas kreipiantis dėl pensijos skyrimo; pensijos paskyrimo metu palankesnis laikotarpis buvo kitas dėl galiojusių neteisėtų teisės aktų, prieštaravusių Konstitucijai, todėl neįmanoma ir neprotinga buvo iš pareiškėjo reikalauti elgtis kitaip. Pareiškėjas iš naujo pasirinkto palankiausio laikotarpio pensijos skyrimo metu nesirinko dėl logiškų, objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių; taip atsitiko dėl priežasčių, kurios tiesiogiai priklausė nuo neteisėtų veiksmų (neteisėtų teisės aktų priėmimo), t. y. nuo Lietuvos valstybės, kuriai atstovaujanti institucija yra šios bylos atsakovas.
17.9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumento, kad Pareigūnų pensijų nuostatų 12 punktas nereglamentuoja pensijos gavėjo pareigos pateikti dokumentus pensijos perskaičiavimo atveju ir reglamentuoja tokią pareigą tik pensijos paskyrimo atveju. Šis punktas skelbia, kad sprendimas dėl pensijos ir (ar) priedo skyrimo arba atsisakymo skirti pensiją turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo skirti pensiją ir priedą su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo pensijas skiriančiose institucijose ir įstaigose dienos, o sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priima pensijas skiriančios institucijos ar įstaigos, gavusios iš tarnybos, įstaigos, karinio dalinio, kuriame pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d., ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Taigi sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priimančios institucijos (įskaitant atsakovą) privalėjo dar 2015 metais perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį, gauti visus tam reikalingus dokumentus.
18. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus, papildomai akcentuoja, kad:
19.1. Pareigūnų pensijų skyrimo, mokėjimo ir ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti Pareigūnų pensijų nuostatuose, reguliuojami Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (22 punktas). Specialiuosiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareigūnų pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo pateikia duomenis (dokumentus), turėtus iki šios pensijos skyrimo, remiantis Pareigūnų pensijų nuostatų 22 punktu, turi būti vadovaujamasi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pensijų dydžio tikslinimo (perskaičiavimo). Pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymas perskaičiuoti pareigūnų pensiją kartu su FNTT 2019 m. kovo 8 d. atestatu, kuriame nurodytas 2011 m. kovo 1 d.–2012 m. vasario 29 d. laikotarpio darbo užmokesčio vidurkis (Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pensija buvo apskaičiuota pagal darbo užmokesčio vidurkį iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio), VSDFV Utenos skyriuje buvo gauti 2019 m. kovo 20 d., todėl atsakovas, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų nuostatų 22 punktu (iki 2019 m. gegužės 20 d. galiojusios redakcijos nuostatų 21 p.) ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo pareiškėjo pareigūno pensijos dydį pagal naujai pateiktus duomenis apie darbo užmokesčio vidurkį nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šie duomenys buvo pateikti VSDFV Utenos skyriui, pirmos dienos.
19.2. Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir Aprašo 18 punktą, pareigūnų pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjui pareigūnų pensija ankstesniu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu apskaičiuota pagal darbo užmokesčio vidurkį iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio, kuriuo pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų pensiją pagal kitu laikotarpiu pareiškėjo turėtą darbo užmokestį. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas pats turi nurodyti laikotarpį, kuriuo apskaičiuojamas darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų pensijai skirti. Kadangi įstatymų leidėjas suteikė pareigūnams teisę patiems pasirinkti uždarbio vidurkiui apskaičiuoti palankiausią laikotarpį, nesant pareigūnų pensijų gavėjo prašymo perskaičiuoti jo pensiją pagal kito laikotarpio darbo užmokesčio vidurkį, pareigūnų pensijų skyrimą administruojančios įstaigos neturėjo ir neturi teisės perskaičiuoti pareigūnų pensiją.
19.3. VSDFV Utenos skyrius, pareiškėjui iš naujo pasirinkus pareigūnų pensijai perskaičiuoti palankų laikotarpį, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų nuostatų 22 punktu ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavo pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį nuo 2019 m. balandžio 1 d. Taigi pareiškėjo teisė gauti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nebuvo apribota.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“ tiek, kiek jame nustatyta perskaičiuotos pareigūnų ir karių pensijos paskyrimo termino pradžia – 2019 m. balandžio 1 d., bei atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui valstybinę pensiją pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjui pareigūnų pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal jo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, o šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagal Grąžinimo įstatymą be atskiro valstybinių pensijų gavėjo prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Pareiškėjas darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kurio metu dėl ekonomikos krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl Grąžinimo įstatymo nuostatos jam netaikomos, o VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisės ir pareigos be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją nuo jos skyrimo (2012 m. lapkričio 9 d.), kaip to pageidavo pareiškėjas.
23. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, laikosi pozicijos, kad Grąžinimo įstatyme pensijų skyrimą ir mokėjimą administruojančių institucijų pareiga perskaičiuoti pensijas nėra susieta su kokiais nors pensijų gavėjų veiksmais ar neveikimu, Grąžinimo įstatymas ir Aprašas suteikia asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), teisę gauti perskaičiuotas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o institucijoms – pareigą perskaičiuoti tokias pensijas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog dėl jam paskirtos pareigūnų pensijos perskaičiavimo uždelsimo yra kaltas atsakovas, nes pareiškėjas į jį kreipėsi dar 2018 m. birželio 14 d.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
25. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju bylos šalys dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo reglamentavimo taikymo iš esmės nesutaria dviem aspektais: 1) pirmiausiai dėl galimybės perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją be atskiro pareiškėjo prašymo visą tokios pensijos skyrimo laikotarpį (t. y. dėl Grąžinimo įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjui); 2) taip pat dėl termino, nuo kurio turėtų būti skiriama perskaičiuota pareigūnų pensija, esant atskiram pareiškėjo prašymui, eigos pradžios.
Dėl Grąžinimo įstatymo reguliavimo srities ir taikymo šioje administracinėje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams
26. Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo, priimto įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus, 1 straipsnyje („Įstatymo taikymas“) nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, jog pagal šį įstatymą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas (2 str. 1 d. 2 p.). Apskaičiavusi asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, institucija ar įstaiga patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 60 kalendorinių dienų pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (2 str. 11 d.). Patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jeigu taikomas ribojimas, – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumą valstybinių pensijų skyrimą administruojanti įstaiga apskaičiuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau negu šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą (2 str. 12 d.).
27. Grąžinimo įstatymo nuostatas įgyvendinančiajame norminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtintame Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše – įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo išmokas perskaičiuoja ir susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumą išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Susidaręs skirtumas apskaičiuojamas be asmenų prašymo (5 p.). Valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį (18 p.). Paskirtųjų ir, jeigu buvo taikomas ribojimas, – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumas valstybinių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmenų prašymo (19 p.).
28. Vertindamas pirmiau aptartą Grąžinimo įstatyme su neišmokėtos pareigūnų pensijos dalies apskaičiavimu ir išmokėjimu susijusį teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas 2022 m. birželio 17 d. nutarime konstatavo, jog pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą nėra kompensuojamas toks paskirtųjų pareigūnų pensijų dydžių skirtumas, kuris susidarė ne dėl to, kad pareigūnui valstybinė pensija už tarnybą buvo mokama atsižvelgiant į neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, o dėl to, kad asmuo, dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo padidėjus jo darbo užmokesčio vidurkiui, į tai atsižvelgdamas pasirinko naują laikotarpį, pagal kurį apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, ir jam atitinkamai buvo perskaičiuota pareigūnų pensija už tarnybą. Įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme pasirinkęs įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio pareigūnų patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka nėra kompensuojamas ne dėl neproporcingai sumažinto pareigūno darbo užmokesčio, o dėl to, kaip pats pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų pensija), susidaręs paskirtųjų pareigūnų pensijų skirtumas, be kita ko, atsižvelgė į Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 52 straipsnio, suponuojamus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus. Įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme nustatydamas minėtą teisinį reguliavimą, tinkamai įgyvendino savo konstitucinės pareigos teisingai per protingą laikotarpį nustatyti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinus asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, inter alia pareigūnų ir karių, atlyginimus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą suponuojamą diskreciją, atsižvelgiant į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus inter alia pareigūnų pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus, nustatyti, kokie pareigūnų pensijų, mokamų atsižvelgiant į pareigūnų darbo užmokestį, skirtumai laikytini nustatytąja tvarka kompensuotinais pareigūnų dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtais praradimais.
29. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad pareigūnai, kurie pasirinko, kad pareigūnų pensija jiems būtų mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir tie pareigūnai, kurie, įgyvendindami savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų pensija), pasirinko, kad tokia valstybinė pensija jiems būtų mokama pagal laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį, negali būti laikomi esančiais vienodoje padėtyje. Pareigūnų, kuriems valstybinė pensija buvo mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir pareigūnų, kuriems tokia pensija buvo mokama atsižvelgiant į kito jų pačių pasirinkto laikotarpio vidutinį darbo užmokestį, teisinė padėtis yra skirtinga.
30. Taigi šios Nutarties 26–27 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus Konstitucinio Teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarime pateiktų išaiškinimų bei šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog Grąžinimo įstatymo bei Aprašo nuostatos taikomos tik tiems valstybinių pensijų gavėjams, kurie pasirinko darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį tokioms pensijoms apskaičiuoti 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir jeigu šiuo laikotarpiu tokių pensijų gavėjų darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo pasirinkto kito 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, kuriuo jo darbo užmokestis dėl ekonomikos krizės nebuvo sumažintas. Kaip minėta, toks pareiškėjui paskirtosios pareigūnų pensijos dydžio skirtumas, kuris susidarė ne dėl neproporcingai sumažinto vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimo, o dėl to, kaip pareiškėjas pasirinko įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų pensija už tarnybą, nėra laikomas kompensuotinu praradimu Grąžinimo įstatymo ir Aprašo prasme. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą atsakovas, vadovaudamasis Grąžinimo įstatymo bei Aprašo nuostatomis, privalėjo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją be jo atskiro prašymo už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d., nelaikytini pagrįstais ir yra atmestini.
Dėl laikotarpio, nuo kurio skiriama pagal pensijos gavėjo prašymą tikslinant duomenis perskaičiuota pareigūnų pensija
31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo, jam įgyvendinant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1864 redakcija) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę pačiam pasirinkti paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų pensijai skirti, prašymu FNTT atsakovui pateikė 2019 m. kovo 8 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą), kuriame nurodė vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį jo pasirinktu 2011 m. kovo–2012 m. vasario (t. y. kitu, nei pareiškėjas buvo pasirinkęs skiriant jam pareigūnų pensiją ankstesniu 2013 m. spalio 30 d. sprendimu) laikotarpiu. Įvertinęs pateiktus naujus duomenis, VSDFV Utenos skyrius šioje byloje ginčijamu 2019 m. balandžio 5 d. Sprendimu perskaičiavo pareiškėjo pareigūno pensiją, ją skyrė nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su pagal jo naujai pasirinktą palankiausią laikotarpį perskaičiuotos pareigūno pensijos skyrimo pradžia, teigia, kad pareigūno pensijos perskaičiavimas užsitęsė dėl atsakovo netinkamų veiksmų (delsimo).
32. Bendruosius pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo pagrindus ir tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei remiantis šiuo įstatymu patvirtinti Pareigūnų pensijų nuostatai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų pensijų nuostatai (įskaitant jų 12 punktą, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi pareiškėjas) ginčui aktualiu laikotarpiu nereglamentavo teisinių santykių, susijusių su pareigūnui paskirtos pensijos perskaičiavimu tais atvejais, kai perskaičiavimas pensijos gavėjo prašymu yra atliekamas dėl duomenų, susijusių su laikotarpiais, buvusiais iki pareigūnų pensijos paskyrimo, patikslinimo.
33. Šiuo aspektu pažymėtina, jog oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, 2013 m. vasario 22 d. nutarimą) ne kartą konstatuota, kad nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą, taip pat galioja skiriant bei mokant valstybines pensijas už tam tikrą tarnybą. Todėl nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo, tikslinant laikotarpio iki pensijos paskyrimo duomenis, klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 7 d.). Taisyklę, kad klausimus, nenustatytus Pareigūnų pensijų nuostatuose, reguliuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, įtvirtino ir Pareigūnų pensijų nuostatų (2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 993 redakcija) 21 punktas.
34. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laikotarpio, nuo kurio skiriama pagal pareiškėjo prašymą, pateikus papildomus duomenis apie laikotarpius, buvusius iki pareigūnų pensijos skyrimo, perskaičiuota pareigūnų pensija, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytu reguliavimu.
35. Socialinio draudimo pensijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2512 redakcija) 50 straipsnio, reglamentuojančio paskirtų senatvės ir netekto darbingumo pensijų tikslinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos.
36. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad gavęs 2019 m. kovo 8 d. duomenis apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį jo naujai pasirinktu 2011 m. kovo–2012 m. vasario laikotarpiu pareigūnų pensijai apskaičiuoti, VSDFV Utenos skyrius pagrįstai pagal šiuos duomenis perskaičiuotą pensiją pareiškėjui skyrė nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pareiškėjas pateikė naujus duomenis (visus pensijai perskaičiuoti būtinus dokumentus), pirmos dienos (t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d.), kaip tai įtvirtinta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad VSDFV Utenos skyriui anksčiau jau buvo teikti FNTT 2018 m. spalio 12 d. bei 2018 m. lapkričio 26 d. pažymėjimai apie vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį 2011 m. kovo–2012 m. vasario laikotarpiu, kadangi šiuose pažymėjimuose pateikti duomenys buvo neišsamūs (juose buvo nurodytas mažesnis, nei 2019 m. kovo 8 d. pažymėjime, vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu). Priešingai, nei teigia pareiškėjas, VSDFV Utenos skyrius negali būti laikomas atsakingu už kito viešojo administravimo subjekto, kuriam yra nustatyti įgaliojimai pateikti duomenis apie vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį pareigūnų pensijai apskaičiuoti, veiksmus, pateikiant neišsamius duomenis, būtinus tokiai pensijai apskaičiuoti (perskaičiuoti). Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, taip pat turėjo pareigą domėtis atsakovui teikiamų duomenų išsamumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašymas perskaičiuoti pareiškėjui skirtą pareigūnų pensiją buvo teikiamas remiantis būtent šiais naujais duomenimis (paties pareiškėjo pasirinkto naujo laikotarpio vidutiniu darbo užmokesčiu).
37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
38. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė