Administracinė byla Nr. eAS-820-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05487-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tranzito paslaugų centras atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tranzito paslaugų centras skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tranzito paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1AE-407 „Dėl įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso sustabdymo uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, iki kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo ginčas bus baigtas nagrinėti. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti šį prašymą, teigė, kad Sprendimo vykdymas reiškia visos galimos pareiškėjo veiklos sustabdymą ir tol, kol vyks ginčas, pareiškėjas negalės gauti jokių pajamų bei išlaikyti darbuotojus, t. y. jis iš esmės turės likviduotis ar bankrutuoti dar iki bylos išnagrinėjimo. Vienintelė faktiškai vykdoma ir pagrindinė pareiškėjo veikla (90 proc. veiklos ir darbo) yra atstovavimo muitinėje bei muitinio sandėliavimo paslaugų veikla. Vykdant Sprendimą, buvo sustabdytas ir pareiškėjui išduotų visų kitų muitinės leidimų ir licencijų galiojimas (iš viso – 15 leidimų). Tokiu būdu pareiškėjui nebeleidžiama vykdyti jokios įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, reikalingos jam egzistuoti, mokėti mokesčius ir vykdyti kitus įsipareigojimus, taip pat sukeliama žala kitiems asmenims (kurių pareiškėjas nebeturi teisės aptarnauti, kurių prekių negali saugoti ir net grąžinti savininkams), valstybei (pareiškėjas negali mokėti mokesčių) ir pareiškėjo darbuotojams (jų yra daugiau nei 40 ir visi jie dirba atstovavimo muitinėje paslaugų srityje). Pareiškėjo nuomone, Sprendimo galiojimas ir vykdymas sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Šiuo metu pareiškėjo veikla yra paralyžiuota, jau kitą savaitę planuojama atleisti iš pareigų 5 darbuotojus.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurioje prašė netenkinti šio pareiškėjo prašymo.

Atsakovas teigė, kad reikalavimų besilaikantys ir patikimi ekonominės veiklos vykdytojai gali įgyti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, suteikiant leidimą naudotis muitinės formalumų supaprastinimais, leidimą, susijusį su saugumu ir sauga, arba abu šiuos leidimus. Atsižvelgiant į suteikto leidimo rūšį, įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybę gauti kuo daugiau naudos iš plataus muitinės formalumų supaprastinimo taikymo arba iš lengvatų, susijusių su sauga ir saugumu. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, kad dėl Sprendimo jam išvis nebeleidžiama vykdyti jokios įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, reikalingos jam egzistuoti, mokėti mokesčius ir vykdyti kitus įsipareigojimus, yra laikytini nepagrįstais. Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas įpareigoja tokį subjektą laikytis tam tikrų taisyklių ir standartų, užtikrinančių jiems taikomus aukštesnius reikalavimus. Be to, atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas yra galutinio pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo išspręstas pareiškėjo teisinio statuso klausimas, ir kad Sprendime nenustatyti jokie konkretūs sustabdymo terminai. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas sprendimas ne panaikinti pareiškėjo įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, o sustabdyti pareiškėjui išduoto įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo leidimo Nr. LT AEOC 1802200052 (toliau – ir Leidimas) galiojimą iki tol, kol pareiškėjas informuos muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, apie priemones, kurių imsis sąlygų vykdymui ir pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti, bei kol muitinė, įvertinusi pareiškėjo pateiktą priemonių planą, atliks vertinimą ir pakartotinį patikrinimą dėl jo atitikimo reikalavimams. Taigi, Leidimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo pareiškėjo veiksmų, kurių jis privalo imtis, ir šiuo laikotarpiu pareiškėjas gali vykdyti įprastą savo veiklą, atlikdamas įprastas muitinės procedūras. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, inicijuodamas ginčą ir teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes, teismui patenkinus pastarąjį prašymą, pareiškėjas objektyviai ilgą laiko tarpą turėtų galimybę nepagrįstai naudotis lengvatomis ir supaprastinimais, kuriuos suteikia Leidimas.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB Tranzito paslaugų centras prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Sprendimo galiojimą, siekia išspręsti ginčą iš esmės, nes taip iš esmės būtų patenkintas jo reikalavimas ir paneigtas Sprendimas, dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, prašomų reikalavimo priemonių taikymas neatitiktų šalių pusiausvyros ir proporcingumo, nes realiai atsakovo interesai šiame ginče būtų paneigti dar iki bylos išnagrinėjimo.

Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų, kurių jis privalo imtis, kaip tai numato 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, (toliau – ir Deleguotasis reglamentas) 16 straipsnio 2 dalis, be to, šiuo laikotarpiu pareiškėjas gali vykdyti įprastą veiklą, atlikdamas įprastas muitinės procedūras. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas pareiškėjui sukels itin didelius nuostolius. Taigi, pareiškėjas, prašydamas laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, nepateikė duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl jam kilsiančios neatitaisomos žalos.

Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus galutinis procesinis teismo sprendimas, pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išsiieškoti patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

III.

Pareiškėjas UAB Tranzito paslaugų centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės,
t. y. pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino jo faktinės situacijos, be kita ko, to, kad, po Sprendimo priėmimo, nedelsiant buvo priimti sprendimai sustabdyti visus kitus pareiškėjui išduotus veiklos leidimus, kurie net nesusiję su ginčijamu Sprendimu. Tai reiškia, kad pareiškėjui, kurio pagrindinė ekonominė veikla yra atstovavimo muitinėje ir muitinio sandėliavimo paslaugų teikimas, dėl Sprendimo buvo sustabdyta galimybė apskritai priimti krovinius į jo muitinės sandėlius, pavyzdžiui, pareiškėjas turi krovinių, kurie dėl Sprendimo ir jo pagrindu pritaikytų leidimų atėmimų yra įstrigę Klaipėdos jūrų uoste, ir pareiškėjas negali vykdyti 7 100 muitinės (muitinio sandėliavimo) procedūrų. Pareiškėjas dėl šių klausimų sprendimo ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo, dėl pareiškėjas iki šiol negali vykdyti jokios ekonominės veiklos. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas yra pasmerktas bankrutuoti bei likviduotis, kartu padarant žalą valstybės biudžetui ir kitiems asmenims (pvz., krovinių savininkams).

Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad Leidimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas dar 2024 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui veiksmų planą dėl Sprendime konstatuotų trūkumų pašalinimo, o 2024 m. spalio 17 d. pateikė prašymą spręsti pareiškėjo atimtų veiklos leidimų atnaujinimo klausimą, tačiau jis iki šiol negavo jokio atsakymo ar paaiškinimo, kiek gali užtrukti šių „trūkumų“ šalinimas. Pačiame Sprendime nėra nurodytas joks konkretus jo galiojimo laikotarpis.

Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai įvertino prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą. Sprendimu buvo sustabdytas Leidimo, susijusio su galimybe pareiškėjui naudotis įgaliotojo siuntėjo ir gavėjo statusais, galiojimas, ir jei iš tiesų būtų buvęs sustabdytas tik šis pareiškėjui išduotas leidimas, pareiškėjas galėtų muitinės procedūras įforminti įprastiniu būdu. Tačiau, kaip minėta, šiuo metu sustabdyti ir mažiausiai 9 papildomi leidimai, todėl pareiškėjas yra netekęs galimybės vykdyti veiklą bent įprastai įforminant muitinės procedūras. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra proporcingas. Be to, akcentuota, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai muitinės paslaugoms teikti, kurių galiojimas buvo sustabdytas dėl Sprendimo priėmimo, todėl, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisinę ir faktinė situacija niekaip nebus pakeista, t. y. ji liktų tokia, kokia buvo iki Sprendimo priėmimo momento.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis, pateikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekė laikinai atšaukti Sprendimo galiojimo, kol ginčas bus išnagrinėtas teisme ir kol atsakovas kartu neišnagrinės pareiškėjo jam pačiam pateikto skundo bei pareiškėjo veiksmų plano trūkumams pašalinti. Tokiu būdu pareiškėjui būtų laikinai užtikrinama galimybė vykdyti ekonominę veiklą, priimti krovinius į muitinės sandėlius ir t. t., tai niekaip neprieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslams. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Sprendimo galiojimą, siekia išspręsti ginčą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jis skunde buvo detaliai paaiškinęs ir prie skundo pridėtais priedais pagrindęs, kokia yra pareiškėjo įprastinė ekonominė veikla, ir kad būtent dėl Sprendimo priėmimo buvo sustabdyti absoliučiai visi leidimai šiai veiklai. Visa tai savaime įrodo, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, tolesnė pareiškėjo veikla yra neįmanoma. Pareiškėjas, siekdamas papildomai pagrįsti šią aplinkybę, prie skundo pridėjo visų savo esminių prievolinių santykių dokumentaciją bei pareiškėjo patiriamos žalos skaičiavimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti kitais būdais, t. y. išsiieškoti patirtos turtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjas dėl Sprendimo patiria esmines neigiamas teisines pasekmes, dėl ko yra apskritai iškilusi grėsmė jo, kaip verslo subjekto, egzistavimui ir yra užkirstas kelias jam užsiimti įprastine ekonomine veikla, gauti bet kokių pajamų. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus šiuo aspektu. Kitaip tariant, dėl Sprendimo vykdymo ir juo sukeltų neproporcingai griežtų padarinių pareiškėjas iš esmės yra verčiamas pradėti bankroto ir likvidavimo procedūrą, nes jis negali gauti jokių jo egzistavimui reikalingų pajamų, mokėtų už patalpų ir įrangos (pritaikytų tik atstovavimo muitinėje ir muitinio sandėliavimo paslaugoms teikti) nuomą, mokėti darbuotojams, valstybei bei pan.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas iš esmės pakartoja savo nuomonėje išdėstytus argumentus, be kita ko, kad pareiškėjas, netekęs įgaliotiesiems ekonominės veikos vykdytojams suteikiamų privalumų (muitinės formalumų supaprastinimo ir lengvatų, susijusių su saugumu ir sauga), nepagrįstai teigia, jog jam išvis nebeleidžiama vykdyti jokios įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, bei kad Leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų, kurių jis privalo imtis, kaip tai numato Deleguotojo reglamento 16 straipsnio 2 dalis. Be to, vadovaujantis aktualiu reglamentavimu, pareiškėjas gali disponuoti prekėmis, naudodamasis atviraisiais muitinės sandėliais, kaip muitinės procedūros vykdytojas. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tokio leidimo sustabdymo instituto paskirtį, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, nes tokio prašymo patenkinimas būtų nesuderinamas su reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtimi ir tikslais, taip pat šalių pusiausvyros ir proporcingumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, iki kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo ginčas bus baigtas nagrinėti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio
14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo vykdymą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtą Sprendimą, kuriame nuspręsta sustabdyti pareiškėjui išduoto Leidimo (įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo leidimo Nr. LT AEOC 1802200052) galiojimą iki tol, kol pareiškėjas, vadovaudamasis Deleguotojo reglamento 16 straipsnio 2 dalimi, informuos muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, apie priemones, kurių imsis sąlygų vykdymui arba pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti, ir kol muitinė, įvertinusi pareiškėjo pateiktą priemonių planą, atliks vertinimą ir pakartotinį pareiškėjo patikrinimą dėl jo atitikimo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Kodeksas) 39 straipsnio reikalavimams, arba jei prieš šio laikotarpio pabaigą susiklostytų bet kuri iš Deleguotojo reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatytų padėčių. Sprendime yra aptariama tai, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 20 d. buvo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas ir išduotas Leidimas, tačiau, atlikus tyrimą ir įvertinus pareiškėjo atitiktį Kodekso 39 straipsnyje nustatytiems kriterijams, buvo konstatuota, jog pareiškėjas ir jo darbuotojai padarė įvairius administracinius pažeidimus (kai kurie iš jų įvertinti kaip pasikartojantys, sisteminiai), todėl pareiškėjas neatitinka Kodekso 39 straipsnio a punkte nurodyto kriterijaus („nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla“), taip pat tai, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo pranešti muitinei apie visus po leidimo išdavimo atsiradusius veiksnius, galinčius turėti įtakos Leidimo naudojimui, kaip nustatyta Kodekso 23 straipsnio 2 dalyje, nes pareiškėjas per tikrinamąjį laikotarpį nė karto neinformavo muitinės apie savo darbuotojų padarytus teisės aktų pažeidimus bei apie asmenų, atsakingų už muitinės klausimus, kaitą. Sprendime nėra vertinami kiti pareiškėjui išduoti leidimai, dėl pastarųjų leidimų galiojimo nepriimti jokie sprendimai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktais įrodymais dėl kitų jam išduotų leidimų galiojimo sustabdymo (be kita ko, skundo 13 priedas), pastebi, kad paties pareiškėjo nuomone tie kiti leidimai nėra susiję su Leidimu, jie neapima jokių įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statuso supaprastinimų, todėl Sprendimas negalėjo būti pagrindu sustabdyti kitų pareiškėjui išduotų leidimų galiojimą. Pareiškėjas jau pasikreipė į Kauno teritorinę muitinę dėl 2024 m. spalio 4 d. sprendimų, kuriais buvo sustabdytas minėtų kitų pareiškėjui išduotų leidimų galiojimas, panaikinimo, kartu prašydamas sustabdyti šių 2024 m. spalio 4 d. sprendimų vykdymą (žr. 2024 m. spalio 5 d. skundą). Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjui pritaikytų apribojimų vykdyti muitinės (muitinio sandėliavimo) procedūras įprasta (nesupaprastinta) tvarka sustabdymo klausimas yra sprendžiamas kitame procese ir nėra tiesiogiai susijęs su Sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijami nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas konkrečiais argumentais ir įrodymais nepagrindė, jog tam, kad jis galėtų toliau užsiimti atstovavimo muitinėje bei muitinio sandėliavimo paslaugų veikla, yra būtina laikinai sustabdyti Sprendimo, susijusio su jam suteikiamu ypatingu statusu – įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusu – ir galimybe naudotis šio statuso teikiamais privalumais, galiojimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Deleguotojo reglamento 16 straipsnio
1 dalies b punktą, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, užuot sprendimą pripažinus negaliojančiu, jį atšaukus arba iš dalies pakeitus pagal Kodekso 23 straipsnio 3 dalį, 27 ar 28 straipsnį, sustabdo jo galiojimą, kai tos muitinės vertinimu, sprendimo sąlygos nevykdomos arba sprendimo adresatas nesilaiko tuo sprendimu nustatytų pareigų, todėl derėtų sprendimo adresatui duoti laiko imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sąlygų arba pareigų laikymasis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalies b ir c punktuose nustatytais atvejais sprendimo adresatas nurodo muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, priemones, kurių imsis sąlygų vykdymui arba pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti. Deleguotojo reglamento
17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais muitinės, kompetentingos priimti sprendimą, nustatytas sustabdymo laikotarpis atitinka laikotarpį, kurį sprendimo adresatas nurodė pagal 16 straipsnio 2 dalį. Atitinkamais atvejais sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas sprendimo adresato prašymu. Sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas tokiam laikotarpiui, kokio kompetentingai muitinei reikia patikrinti, ar tomis priemonėmis užtikrinamas sąlygų ar pareigų laikymasis. Šis laikotarpis neviršija 30 dienų. Pagal Deleguotojo reglamento 1 straipsnio b punktą, sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia sustabdymo laikotarpio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai prieš šio laikotarpio pabaigą susiklosto bet kuri iš šių padėčių: <...> sustabdymas atšaukiamas, kadangi 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais sprendimo adresatas ėmėsi muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, tenkinančių reikalingų priemonių, kuriomis buvo užtikrintas sprendime nustatytų sąlygų arba pareigų laikymasis, todėl šiuo atveju sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia atšaukimo dieną.

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais atskirajame skunde nustatyta, kad pareiškėjas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 17 d. priėmė tikrinamą nutartį, kreipėsi į atsakovą dėl Sprendimo, t. y. kaip teigia pareiškėjas, jis 2024 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui veiksmų planą dėl Sprendime konstatuotų trūkumų šalinimo, tačiau jis iki šiol negavo atsakymo iš atsakovo (atskirasis skundas pateiktas 2024 m. spalio 24 d.). Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis 2024 m. spalio 17 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas spręsti pareiškėjo atimtų veiklos leidimų atnaujinimo klausimą (nors atskirajame skunde nurodyta, kad šis prašymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kaip 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl įrodymų teikimo priedas, tačiau, patikrinus bylos duomenis, nustatyta, kad prie 2024 m. spalio 15 d. prašymo yra pridėtas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2024 m. spalio 7 d. prašymas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kancleriui ir Departamento direktoriui susitikti ir aptarti pareiškėjo situaciją, bei pareiškėjo atstovo advokato
2024 m. spalio 15 d. papildomi paaiškinimai ir patikslinimai dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. skundo, kuriame prašoma panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. spalio 4 d. sprendimus dėl laikinai sustabdyto pareiškėjui išduotų leidimų galiojimo (su paties skundo kopija ir advokato atstovavimą patvirtinančiais dokumentais)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai apie veiksmus, kurių jis ėmėsi po tikrinamos teismo nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo aspektu pripažinti neteisėtomis ar nepagrįstomis. Kaip teisingai nurodyta tikrinamoje nutartyje, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad Departamentas nepagrįstai atsisako / vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam galinčios kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažymi, kad pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų, jog Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teikti kitas paslaugas muitinėje, kurioms teikti nėra būtinas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas. Tai, kad Kauno teritorinės muitinės 2024 m. spalio 4 d. sprendimais pareiškėjui buvo nustatyti papildomi ribojimai (sustabdytas kitų jam išduotų leidimų galiojimas), nekeičia tokio teisėjų kolegijos vertinimo, nes šiuo atveju nėra paneigta, kad pareiškėjas gali tiesiogiai ginčyti 2024 m. spalio 4 d. sprendimus bei prašyti laikinai sustabdyti jų galiojimą. Be to, tai, kad pareiškėjui gali tekti atlikti tam tikrus pakeitimus savo ūkinės-komercinės veiklos modelyje, susijusius su turėto statuso (laikinu) praradimu, netekti dalies lėšų, klientų ir pan., savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas dėl Sprendimo galiojimo gali patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, juolab kad, kaip paminėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išsiieškoti patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tranzito paslaugų centras atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė