VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2010-10-28 iki 2010-10-29,

P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2010-10-28 iki 2010-10-29.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

              E. P. nuteistas už tai, kad jis viešojoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės (kišenvagystė), o būtent, 2010-10-28, apie 14 val., veikdamas kartu su P. K. viešojoje vietoje, 16-o maršruto troleibuse, važiuodamas nuo stotelės „Sparta“, esančios Kauno g. 27, Vilniuje, iki stotelės „Gerosios Vilties“, esančios Savanorių pr. 53, tikslu pagrobti svetimą turtą, atsistojęs prie V. J. iš dešinės pusės, o P. K. stovint jam iš dešinės pusės ir stebint aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikaltimą, E. P. kaire ranka atsegė V. J. rankinės užtrauktuką ir iš rankinuko ištraukė raudonos dirbtinės odos piniginę, 15 Lt vertės, kurioje buvo 30 Lt įvairiomis kupiūromis ir pagrobtą piniginę perdavė šalia stovinčiam P. K., kuris aiškiai suvokdamas, kad ta piniginė pagrobta iš troleibuse stovinčios moters rankinuko, paslėpė piniginę priekinėje pusėje už savo kelnių diržo, tokiu būdu iš viso buvo pagrobta nukentėjusiajai V. J. priklausančio turto, kurio bendra vertė 45 Lt., t.y. E. P. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

            P. K. nuteistas už tai, kad jis viešojoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės (kišenvagystė), o būtent, 2010-10-28, apie 14 val., veikdamas kartu su E. P. viešojoje vietoje, 16-o maršruto troleibuse, važiuodamas nuo stotelės „Sparta“, esančios Kauno g. 27, Vilniuje, iki stotelės „Gerosios Vilties“, esančios Savanorių pr. 53, tikslu pagrobti svetimą turtą, E. P. atsistojus V. J. iš dešinės pusės, o jam stovint E. P. iš dešinės pusės ir stebint aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikaltimą, E. P. kaire ranka atsegė V. J. rankinės užtrauktuką ir iš rankinuko ištraukė raudonos dirbtinės odos piniginę, 15 Lt vertės, kurioje buvo 30 Lt įvairiomis kupiūromis ir pagrobtą piniginę perdavė šalia stovėjusiam P. K., kuris aiškiai suvokdamas, kad ta piniginė pagrobta iš troleibuse stovinčios moters rankinuko, tą piniginę paslėpė priekinėje pusėje už savo kelnių diržo, tokiu būdu iš viso buvo pagrobta nukentėjusiajai V. J. priklausančio turto, kurio bendra vertė 45 Lt, t.y. P. K. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo peržiūrėti jo bylą ir pakeisti jam paskirtą bausmę į švelnesnę bausmę, kadangi pagal bylą bausmė yra per griežta.

Apeliacinius skundu nuteistasis E. P. prašo švelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į jo amžių ir norą nedaryti nusikaltimų, kad jam labai sunku atlikinėti bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų P. K. ir E. P. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų P. K. ir E. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko (b.l. 74) ir vadovaujantis BPK 273 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b.l. 74). Nuteistojo P. K. kaltė pagal BK 178 str. 2 d. nekelia abejonių.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje P. K. paaiškino (b.l. 73-74), kad pripažįsta visiškai savo kaltę. Važiuodami į narkologinį centrą pavogė piniginę. Su 16 troleibusu važiavo, E. P. jam padavė piniginę raudonos spalvos. Jie išlipo, nuėjo į priklausomybės ligų centrą ir atėjo pareigūnas, pas jį buvo už diržo ta piniginė užkišta. E. P. stovėjo prie tos ponios, o jis netoli jo stovėjo. Jis jam pastukseno su ta mintimi, kad jis paimtų piniginę ir jis ją paėmė. Buvo mintis pasidalinti tos piniginės turinį. Suvokė, kad tai ne E. P. piniginė. Šiais parodymais netikėti nėra pagrindo, jie yra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo, 2010-10-29 įtariamojo apklausos metu (b.l. 47-48) P. K. parodė, kad 2010-10-28 apie 14 val. į 16 maršruto troleibusą pirmas įlipo E. P., po to jis. Tuo metu jis pamatė, kad prie vidurinio įėjimo stovi moteris, kurios rankinukas kabėjo iš dešinės pusės, pamatė, kaip E. P. priartėjo prie minėtos moters iš dešinės, tuo metu atsistojo šalia E. jam iš dešinės, po to pamatė, kaip E. kaire ranka atsegė rankinuko užtrauktuką, po to iš rankinuko ištraukė raudonos spalvos piniginę ir greitai perdavė minėtą piniginę jam. Jis greitai paslėpė minėtą piniginę sau už kelnių. Jis matė kaip E. pavogė piniginę. Iš 2010-10-28 daiktų apžiūros protokolo (b.l. 13-14), foto lentelės prie jo, matyti, kad teisingai inkriminuoti pavogti daiktai.

P. K. paaiškinimus apimtyje, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką patvirtina E. P. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur jis paaiškino (b.l. 73), kad pripažįsta visiškai savo kaltę. Jie važiavo su 16 maršruto troleibusu, bevažiuojant pamatė moterį ir pabandė pavogti iš jos piniginę, atsegė jos rankinę ir ištraukė tą piniginę, ją perdavė P. K. ir tada jie išlipo iš troleibuso. Nuėjo į priklausomybės ligų centrą ir atbėgo iš karto policijos pareigūnai ir juos sulaikė.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teimas nustatė, kad E. P. V. J. piniginę perdavė P. K. troleibuse netoli stotelės „Gerosios Vilties“, kurią pastarasis paslėpė (šios aplinkybės apeliantai neginčija), teismų praktiką, kad, pavyzdžiui, vagystė iš parduotuvės baigiama ne praėjus pro kasas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–741/2007), o išėjus iš parduotuvės (išėjimą iš parduotuvės šiuo atveju atitiktų išėjimas iš troleibuso kol nukentėjusioji yra troleibuse) ir daro išvadą, kad nusikaltimas, šiuo atveju, nebuvo baigtas iki P. K. paslepiant pagrobtą piniginę, daro išvadą, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-709/2005), todėl pagrįstai P. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir kvalifikuojant P. K. veiksmus kaip padėjėjo, įvertinus aplinkybių visumą, jam paskirta bausmė nešvelnintina, todėl jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į padėjėjo išeitų už apeliacinių skundų ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems P. K. ir E. P. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, P. K. ir E. P. asmenybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistieji E. P. ir P. K. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.). Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

P. K. asmenybė charakterizuojama neigiamai: jis, SODRA duomenimis, yra dirbęs tik nuo 1994-01-01 iki 1994-01-11 (b.l. 52), baustas administracine tvarka (b.l. 53-55), anksčiau teistas 7 kartus (b.l. 57-59), iš Alytaus pataisos namų paleistas tik 2009-10-07.

E. P. asmenybė charakterizuojama neigiamai: jis, SODRA duomenimis, yra dirbęs tik nuo 2005-12-05 iki 2005-12-23 (b.l. 31), nors nusikalstamos veikos padarymo metu darbo biržoje buvo registruotas (b.l. 31), anksčiau ne kartą teistas (b.l. 34-37), iš Alytaus pataisos namų paleistas tik 2010-09-03.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji E. P. ir P. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumams, todėl yra recidyvistai (BK 27 str. 1 d.) ir jiems pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas E. P. ir P. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies vidurkis.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. ir P. K. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jiems paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantams paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jie anksčiau daug kartų teisti, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumams, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad E. P. ir P. K. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Apeliacinių skundų argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmių – nenustatyta, kad pagal bylą bausmė P. K. yra per griežta, kadangi ji yra, įvertinus aplinkybių visumą, švelni. Iš E. P. veiksmų nematyti objektyvaus jo noro nedaryti nusikaltimų, pažymėtina, kad E. P. nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas 2(duomenys neskelbtini) metų (E. P. gimė (duomenys neskelbtini)), t.y. pilnametis, o aplinkybės, kad E. P. dabar yra 2(duomenys neskelbtini) m. ir jam labai sunku atlikinėti bausmę, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nėra pakankamas pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistųjų P. K. (P. K.) ir E. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                             Stasys Lemežis

Teisėjai                                                                                    Virginija Švedienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė