Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-485/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01493-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,

nuteistajai J. B. (buvusi pavardė R.) ir jos gynėjai advokatei Ramutei Genovaitei Baltrušaitienei,

nukentėjusiojo G. N. atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, J. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 

Bausmės pradžią nuteistajai nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas J. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 11 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., bei bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajai neskirta, kadangi ji atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Iš nuteistosios J. R. priteista 7 810,30 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt eurų 30 centų) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo G. N. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 000 (penki tūkstančiai) Eur nukentėjusiajam G. N. neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam G. N. staiga labai susijaudinusi dėl jo išsakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto šiomis aplinkybėmis: 2020 m. sausio 9 d., apie 19 val. 45 min. D. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, nukentėjusiajam G. N. jos atžvilgiu pasakius įžeidžiančio pobūdžio žodžius ir sudavus smūgį ranka į veidą, išgertuvių vietoje ant stalo buvusiu peiliu du kartus dūrė G. N. į krūtinę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą dėl kliniškai nustatytos kiauryminės į krūtinės ląstos ertmę durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio diafragmos kupolo ir dešinės kepenų skilties diafragminio paviršiaus durtininiais pjautiniais pažeidimais.

2.       Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 136 straipsnį, jame numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl ji pripažinta kalta padariusi šį nusikaltimą ir jai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

3.       Nukentėjusysis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti: J. B. įvykdytą nusikaltimą perkvalifikuoti iš BK 136 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš esmės pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso taisyklės.

3.2.                      Cituodamas kasacinio teismo praktiką, nukentėjusysis nurodo, kad požymis „staiga labai susijaudinus“ kvalifikuojamas, kai 1) nustatomas neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, kuris yra pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininkas yra afekto būsenos (tai yra situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) nustatomas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nusikalstamos veikos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2011, 2K-537-303/2012). Šiuo atveju, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad J. B. sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam staiga labai susijaudinusi dėl jo išsakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Tačiau teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai pripažino buvus įžeidžiančius žodžius ir fizinį smurtą. Nukentėjusysis šias aplinkybes neigia. Be to, net ir jas pripažįstant, remiantis teismų praktika, tokie veiksmai negalėtų būti vertinami kaip sukėlę labai didelį susijaudinimą BK 136 straipsnio prasme.

3.3.                      Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs įžeidžiančius poelgius, fizinį smurtą nuteistosios atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi išimtinai jos parodymais, jų nepagrįsdamas kitais bylos objektyviais duomenimis, nemotyvuodamas, kodėl nesivadovavo nukentėjusiojo parodymais, kad smurto ir įžeidžiančių veiksmų nuteistosios atžvilgiu jis nenaudojo. Nors tiek nukentėjusysis, tiek nuteistoji patvirtino tarp jų kilusį konfliktą dėl klausomos muzikos pasirinkimo, šią aplinkybę nurodė ir liudytojas D. V., tačiau apeliantas nesutinka su J. B. teiginiais, jog minėtam liudytojui iš kambario išėjus, jis nuteistosios atžvilgiu pavartojo smurtą ir įžeidžiančius žodžius. Žodžiai „zonskaja“, „zonska lesbė“ ir kt, jam nėra žinomi, jis jų nevartoja. Įžeidžiančių žodžių buvimas konstatuotas remiantis išimtinai nuteistosios parodymais. Priešingai nei tvirtinama skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės nepatvirtino nei liudytojai, nei specialistas, kadangi analizuojamo įvykio metu kambaryje jokių liudytojų nebuvo. Todėl, pasak nukentėjusiojo, teismo išvada dėl įžeidžiančių žodžių buvimo neturi jokio objektyvaus pagrindo, nuteistosios parodymai duoti tik siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Nuteistosios parodymų patikimumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybę, jog ji praeityje teista.

3.4.                      Skunde taip pat tvirtinama, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad nuteistosios sužalojimai atsirado prieš jos dūrius nukentėjusiajam peiliu. Nuteistajai jis netrenkė, tai patvirtina jokių susijusių sužalojimų ant jo kūno (pvz. rankų) nebuvimas. Atsižvelgiant į nuteistosios ankstesnius teistumus, neatmestina galimybė, kad ji susižalojo pati jau po dūrių nukentėjusiajam peiliu. Šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo išsamiai ištirtos.

3.5.                      Nukentėjusysis taip pat akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų (pvz. specialisto išvados), kuriais remiantis būtų galima vertinti įžeidžiančių žodžių ir pavartoto smurto įtaką nuteistajai, jos galimybei dėl šių žodžių susijaudinti, net jeigu jie būtų buvę pavartoti. Tai taip pat patvirtina teismo išvadų nepagrįstumą bei neteisėtumą. Cituodamas kasacinio teismo praktiką baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017, nukentėjusysis pažymi, jog sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, būtina atsižvelgti į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą, kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Taip pat būtina įvertinti nukentėjusiojo įžeidžiančio poelgio objektyvią galimybę sukelti afektinę reakciją ir šis aspektas yra svarbesnis nei subjektyvūs kaltininko bruožai, kurie nulėmė jo reakciją. Nukentėjusysis neabejoja, kad nuteistosios nurodomi, tačiau jo nevartojami ir jam nežinomi epitetai, smurtas, prieštarauja moralės bei dorovės principams, žeidžia žmogaus orumą ir gali neigiamai paveikti kaltininką, tačiau toks neigiamas poveikis negali būti pagrindas tokiai susijaudinimo būsenai, kuri atitiktų BK 136 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo požymį, griebiantis peilio ir du kartus duriant į krūtinę bei tuo sunkiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiajam. Tokia reakcija yra akivaizdžiai neadekvati.

3.6.                      Be to, nukentėjusiojo teigimu, atsižvelgiant į nuteistosios gyvenimo būdą, kriminalinę praeitį (teistumą už sunkų nusikaltimą, laiką, praleistą įkalinimo įstaigose), tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio elgesys (įžeidžiantys žodžiai, smurtas) nėra nuteistajai neįprastas ar išskirtinai grubus jos atžvilgiu, todėl negali būti laikomas objektyviu pagrindu patirti afektinę būseną. Taip pat būtina įvertinti ir nuteistosios neblaivumą (1,48 prom.) įvykio metu, kuris byloja apie padidėjusį asmens agresyvumą, jautrumą, neadekvatų aplinkos vertinimą, susilpnėjusią galimybę kontroliuoti savo veiksmus. Dėl šios priežasties, pasak nukentėjusiojo, teismo konstatuoti poelgiai (įžeidžiantys žodžiai, smurtas) objektyviai negalėjo sukelti didelio susijaudinimo būsenos nuteistajai ir jos reakciją lėmė ne koks nors nukentėjusiojo poelgis, bet jos pačios perdėtas jautrumas, agresyvumas bei nesugebėjimas valdyti savo veiksmų.

3.7.                      Skunde pažymima, kad dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, bet fiziolofinis afektas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015). Tai nėra įprasta susijaudinimo ar pykčio būsena buitine prasme. Analizuojant teismų praktiką teigiama, kad fiziologinio afekto būsena pasireiškia tuomet, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, susilpnėja asmens sugebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus. Tai – fakto klausimas, kuris turi būti nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Šios aplinkybės nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant ir vertinant kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį, kaltininkui sukeltą didelį susijaudinimą, atkreipiant dėmesį į kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, nukentėjusiojo veiksmų prieštaringumą moralės bei dorovės principams, suvartotą alkoholį, ankstesnius nukentėjusiojo smurtinius, įžeidžiančius veiksmus prieš kaltininką, jų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo. Šiuo atveju teismas rėmėsi išimtinai tik nuteistosios paaiškinimais, kurie yra nepagrįsti ir neatitinka tiesos, neanalizavo jokių kitų įrodymų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių fiziologinio afekto buvimą. Tokiai būklei konstatuoti nepakanka teismo, neturinčio specialių žinių, įsitikinimo, pagrįsto nuteistosios parodymais. Daugumoje tokių bylų pasitelkiamos psichiatrinės ar psichologinės ekspertizės. Be to, apsvaigimas nuo alkoholio paprastai eliminuoja galimybę konstatuoti fiziologinio afekto būseną.

3.8.                      Remdamasis teismų praktika, nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į laiko tarpo nuo didelio susijaudinimo iki įvykdytos veikos svarbą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-723/2007­). Šiuo atveju toks laiko tarpas nebuvo nustatinėjamas, nebuvo vertinami objektyvūs duomenys, subjektyvūs konflikto dalyvių parodymai. Tikėtina, kad teismas sumaišė fiziologinio afekto ir įprasto pykčio būseną, nors pastaroji nesudaro privilegijuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties.

4.       Atsiliepimų į nukentėjusiojo skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistoji ir jos gynėja bei prokurorė nurodė su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu nesutinkančios ir prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant nepakeistą.

6.       Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas.

7.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis kelia klausimą dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio, kurio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, aplinkybes, kadangi nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog nuteistoji nusikalstamą veiką padarė būdama labai susijaudinusi, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8.       Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 9 d. vakare J. B., D. V. ir G. N. buvo D. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vartojamas alkoholis. Kitų asmenų šiame bute nebuvo. J. B. ir G. N. nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jie norėjo klausyti skirtingo stiliau muzikos. Šią aplinkybę patvirtino ir D. V., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Nuteistosios teigimu, G. N. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pastarasis šią aplinkybę neigė tvirtindamas, kad jis tokio pobūdžio žodžių nevartoja. Vertinant įvykyje dalyvavusių ir parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davusių asmenų paaiškinimus, akivaizdu, kad jie dėstomi nenuosekliai, yra tarpusavyje prieštaringi, todėl detaliai atkurti įvykio aplinkybių ir sekos galimybės nėra. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti nuteistosios parodymais apie tai, jog konflikto dėl muzikos metu jos atžvilgiu buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai. Šią aplinkybę ji tvirtino nuosekliai, nurodydama frazes, kurios jos atžvilgiu buvo išsakytos. Jos teiginius patvirtina ir liudytojo D. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad tarp G. N. ir J. B. įvyko žodinis konfliktas dėl muzikos. Tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad šio konflikto metu G. N. ištraukė televizoriaus, kuriuo buvo leidžiama muzika, laidus, o J. B. dėl to supykusi ant žemės numetė stiklinę ir lėkštę. Tai objektyviai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno G. S. parodymai, kad įvykio vietoje buvo matyti sudužę indai. Tačiau, kaip matyti iš pačios nuteistosios parodymų, po šio žodinio konflikto ji nusiramino. Tokią išvadą taip pat galima daryti iš liudytojo D. V. paaiškinimų, kad jis po žodinio konflikto liepė G. N. ir J. B. nusiraminti, įspėjo, kad išgėrusi nuteistoji būna agresyvi. Po šios konfliktinės situacijos, kaip teigė G. N. ir D. V., nukentėjusysis ketino vykti namo, tačiau nerado buto raktų, todėl D. V. ėjo jų ieškoti ir susinervinęs išėjo į lauką parūkyti, kai tarp J. B. ir G. N. dar kartą įvyko konfliktiška situacija, kurios metu G. N. buvo sužalotas.

9.       Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog nukentėjusįjį sužalojo būtent J. B., byloje nėra. Šios aplinkybės pati nuteistoji neginčija, motyvuodama tuo, kad nors įvykio fakto ji neprisimena, tačiau kambaryje be jos ir G. N. jokių kitų asmenų daugiau nebuvo. Šiame kontekste esminės reikšmės nesudaro tai, kurioje konkrečiai vietoje įvykio metu buvo D. V.. Nors G. N. teigė, kad įvykis kilo jau jam einant link buto durų, kur stovėjo D. V., tačiau tiek šis liudytojas, tiek ir pati nuteistoji aptariamą aplinkybę neigia. D. V. tvirtina, kad jis buvo lauke ir įvykio objektyviai nematė, J. B. teigimu, minėtas liudytojas buvo virtuvėje, dėl ko, analogiškai liudytojo teiginiams, nurodė, jog jis įvykio nematė. Pats G. N., tvirtindamas, jog D. V. įvykio metu buvo jam už nugaros, negalėjo objektyviai nurodyti, ar pastarasis matė įvykio aplinkybes. Jo parodymai, juos lyginant su duotais ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklūs. Vienu atveju tvirtinęs, kad jis visą laiką buvo sąmoningas ir sąmonę prarado tik ligoninėje, kitu atveju nurodė, kad nuo dūrio momento jis nieko nebeprisimena, prarado sąmonę. Taip pat jis teigė, jog du kartus jam durta nebuvo, ką objektyviai paneigia byloje nukentėjusiajam nustatytas sužalojimų mastas.

10.       Tuo tarpu nuteistosios parodymus, jog prieš sužalojant G. N. jai buvo suduotas smūgis į veido sritį, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tiek pati nuteistoji, tiek ir D. V. patvirtino, kad iki D. V. išeinant iš kambario, kuriame buvo vartojamas alkoholis, J. B. sužalota nebuvo, tačiau grįžęs į kambarį, po kurio laiko jis pamatė ne tik sužalotą nukentėjusįjį, bet ir sužalojimus jos veide. Tai, kad nuteistoji buvo sužalota, objektyviai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, jog J. R. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nosies kairės pusės ir kairės akies apatinio voko srityje, paviršutinė muštinė žaizda nosies nugarėlės dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir mastą, tai objektyviai paneigia nukentėjusiojo dėstomas aplinkybes, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkusi jam į krūtinę, nuo jo drabužių sagos ar užtrauktuko. Nuteistosios parodymų apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą nepaneigia ir skunde nurodomi teiginiai, kad jokių žymių ant nukentėjusiojo kūno, kurie patvirtintų, kad jis sudavė smūgį nuteistajai, nėra. Įvertinus pavienį smūgio pobūdį ir intensyvumą, nėra jokio pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad smūgį sudavusio asmens kūne turėjo likti smūgio sudavimą patvirtinančių požymių.  

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ir nukentėjusiojo dėstomi argumentai, jog po įvykio nuteistoji galėjo susižaloti pati. Kaip matyti iš liudytojo D. V. parodymų, jis, grįžęs į kambarį, pamatė lovoje gulintį sužalotą G. N., o J. B. laikė rankas jam ant krūtinės, spausdama žaizdas, taigi neturėjo objektyvios galimybės susižaloti. Šis liudytojas patvirtino, kad kiek vėliau pastebėjo, jog J. B. taip pat buvo sužalota. Duomenų, kad D. V., telefonu kviesdamas pagalbą, būtų išėjęs iš kambario ir neturėjęs objektyvios galimybės stebėti J. B. veiksmų, byloje nėra. Atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad J. B. skundėsi dėl sužaloto veido. Liudytojas R. T. nurodė, kad jam atvykus nuteistoji jau galėjo būti sužalota. Taigi, įvertinus itin trumpą laiko tarpą po to, kai G. N. buvo sužalotas ir į kambarį grįžo D. V., taip pat aplinkybę, jog nuteistoji rankomis stengėsi spausti nukentėjusiojo žaizdas, kad jis nenukraujuotų, darytina išvada, kad šiuo momentu jos galimybės pačiai susižaloti buvo ribotos, o skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog J. B. G. N. sužalojimo motyvą nurodė akivaizdžiai neteisingai, šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

12.       Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, nukentėjusiojo skunde dėstomus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistoji sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būdama labai susijaudinusi.

13.       Pagal BK 136 straipsnį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį, būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. B. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė, psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistoji, darydama nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenos. Byloje, apart pačios nuteistosios teiginius, nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu sukėlė ypatingą poveikį nuteistosios psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai. Šių savo išvadų pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, suabsoliutindamas nuteistosios parodymus, nevertino ir nesprendė, ar byloje susiklosčiusios aplinkybės, nukentėjusiojo veiksmai prieš nuteistąją buvo tokio pobūdžio ar intesyvumo, jog pastaroji būtų patyrusi itin didelį susijaudinimą (fiziologinį afektą). Byloje esančiame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir elgesiui, galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus ir jai nėra psichikos sutrikimo, dėl kurio ji galėjo nevisiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (3 t., b. l. 38–41).

15.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pati nuteistoji, po kilusio žodinio konflikto dėl muzikos stiliaus, ji, nors ir supyko, įsižeidė, nukentėjusiajam išjungus televizoriaus laidus, ji numetė ant žemės indus, tačiau vėliau nurimo. Taigi, net ir tikint nuteistosios versija, jog jos atžvilgiu buvo pavartoti neigiamo turinio, įžeidžiantys ar necenzūriniai žodžiai, jos emocinė būsena dėl šios situacijos nebuvo tokia, kurią būtų galima traktuoti kaip fiziologinį afektą, juolab kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jos reakcija sužalojant nukentėjusįjį po šių jos atžvilgiu pavartotų žodžių nebuvo ūmi, ji ir toliau liko kambaryje su nukentėjusiuoju, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko.

16.       Tuo tarpu vertinant nuteistosios teiginius, jog ji nukentėjusiajam dūrė peiliu po to, kai jis jai sudavė vieną smūgį į veidą, pažymėtina, kad ši aplinkybė, nors ir vertintina itin neigiamai, neabejotinai turėjo sukelti nuteistajai fizinį skausmą, kas konstatuota ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vis tik nebuvo tokio pobūdžio, kuris pateisintų nuteistosios būsenos, kaip fiziologinio afekto, vertinimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistajai įvykio vietoje buvo nustatytas 1,48 prom. girtumas. Kaip matyti iš pačios nuteistosios parodymų, ji išgėrusi tampa agresyvi, pasitaiko situacijų, kuomet būdama apsvaigusi neatsimena tam tikrų aplinkybių. Taigi šiuo atveju vien tai, kad nuteistoji šiuo atveju teigė nepamenanti dūrių G. N. fakto, savaime nepatvirtina, jog toks negalėjimas prisiminti veikos aplinkybių, buvo sąlygotas fiziologinio afekto būsenos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad J. B. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Nepaisant to, nuteistoji, kaip pati parodė baudžiamojo proceso metu, suprasdama, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji tampa agresyvi, suvokdama aplinkybę, jog ankstesnių jos įvykdytų nusikalstamų veikų metu įtakos jos teisei priešingam elgesiui turėjo žalingas alkoholio vartojimas, pasirinko aptariamą elgesio variantą – vartojo alkoholinius gėrimus, esant frustruojančiai situacijai, iš jos nepasitraukė ir įvykdė nusikalstamą veiką, kuri yra jai būdingo teisei priešingo elgesio modelio dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo elgesys, nors ir nėra toleruotinas, tačiau jis nepasireiškė intensyviu pobūdžiu, akivaizdžiu kėsinimusi į nuteistosios gyvybę, kuris galėtų iššaukti situaciją, kai asmens atsakomoji reakcija pasireiškia tuo, kad panaudojant duriančių pjaunančių savybių turintį daiktą, yra atliekami pakartotiniai trauminiai poveikiai į gyvybinėms funkcijoms svarbias kūno vietas. Taigi nuteistosios smurtą prieš nukentėjusįjį sąlygojo jos pačios impulsyvumas, nepakankamas situacijos suvokimas dėl išgerto alkoholio kiekio, polinkis smurtauti. Apie tokį polinkį galima spręsti iš to, jog paskutiniai du jos teistumai yra susiję būtent su smurtinių nusikaltimų padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo nukentėjusiojo elgesį traktuoti kaip tokio pobūdžio neteisėtą veikimą, kuris galėjo sukelti nuteistajai fiziologinio afekto būseną, tai yra staigų ir labai didelį susijaudinimą. Esant šioms aplinkybėms, kvalifikuoti J. B. įvykdytą veiką pagal BK 136 straipsnį nebuvo teisinio pagrindo.

17.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančiomis aplinkybėmis yra įrodyta, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje,  tai yra, kad ji 2020 m. sausio 9 d., apie 19 val. 45 min. D. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu peiliu tyčia du kartus dūrė G. N. į krūtinę, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. N. sveikatą dėl kliniškai nustatytos kiauryminės į krūtinės ląstos ertmę durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio diafragmos kupolo ir dešinės kepenų skilties diafragminio paviršiaus durtininiais pjautiniais pažeidimais.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nuteistosios nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu pagal BK 136 straipsnį ji buvo perkvalifikuota priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog teismas apie galimybę pakeisti kaltinimą proceso dalyvius informavo 2020 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu, paaiškindamas, kad „teismas proceso dalyvius įspėja, kad galbūt bus galimybė, gal atsiras galimybė keisti kvalifikaciją, kvalifikuoti kitaip kaltinamosios veiksmus“, nurodydamas, kad „čia tik įspėjimas“, nedetalizuodamas nei pagal kokį naują straipsnį nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama, nei kokios esminės kaltinime nurodytos aplinkybės keičiamos, proceso dalyviams nebuvo išaiškinta teisė pasiruošti gynybai. Iš baigiamųjų kalbų, vykusių to paties teisiamojo posėdžio metu, turinio matyti, jog buvo pasisakoma tiek dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką J. B. padarė būdama labai susijaudinusi, tiek ir dėl būtinosios ginties sąlygų egzistavimo. Nebūdami tinkamai informuoti dėl galimybės veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, proceso dalyviai šiuo aspektu baigiamosiose kalbose savo pozicijos neišreiškė, būtent dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo skundas. Šiame kontekste pažymėtina, kad neabejotinai svarbi teisės į teisingą teismą prielaida yra asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Ši teisė susijusi su teise skubiai ir išsamiai asmeniui suprantama kalba būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą, teise į pakankamą laiką ir galimybes pasirengti savo gynybai, susipažinti su nagrinėjimo teisme ribomis ir kaltinimo pakeitimu teisme. Visi šie veiksniai yra reikšmingi apibrėžiant aiškią kaltinamojo teisinę padėtį baudžiamojoje byloje, puoselėjant konstitucinius asmens teisės į teisinį saugumą, aiškumą ir tikrumą principus, suponuojančius būtinumą užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą. Teismas, informuodamas apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ar inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes pakeisti skirtingomis, tokiu atveju praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, kas šiuo atveju, kaip minėta, nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik perkvalifikavo J. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau papildė ir pakeitė kaltinime nurodytas aplinkybes naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis: „kaltinamoji J. R. sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam G. N. staiga labai susijaudinusi dėl jo išsakytų jos atžvilgiu įžeidžiančių žodžių ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto šiomis aplinkybėmis <...>“; „nukentėjusiajam G. N. jos atžvilgiu pasakius įžeidžiančio pobūdžio žodžius ir sudavus smūgį ranka į veidą, išgertuvių vietoje ant stalo buvusiu peiliu <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad šiuo atveju pakeičiant veikos kvalifikavimą ir esmines nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis nuteistosios teisinė padėtis nebuvo pabloginta, tačiau tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino teisinio saugumo, aiškumo ir tikrumo principų J. B. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tenkinant nukentėjusiojo apeliacinį skundą, nuteistosios nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal tą baudžiamąjį įstatymą, kuris jai buvo inkriminuotas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, detaliau dėl šio aspekto nepasisakytina.

Dėl J. B. skirtinos bausmės

19.       Pripažinus J. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, būtina išspręsti jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo ir bendrinimo klausimus.

20.       Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui apeliacinės instancijos teismo skiriama apeliacinio skundo ribose. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuriame prašoma skirti J. B. laisvės atėmimo bausmę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

21.       Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. J. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, taip pat būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teisiamojo posėdžio metu ji nukentėjusiojo atsiprašė, paaiškino įvykio aplinkybes, savo kaltės neneigė ir ikitesminio tyrimo metu.

22.       Sprendžiant dėl kitų BK 59 straipsnyje numatytų asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, įvertintina aptariamo straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, jog nusikalstamas asmens elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo asmens elgesio. Šiuo atveju įrodyta pripažintos aplinkybės, jog prieš smurtinius nuteistosios veiksmus, tarp jos ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kuris, praėjus tam tikram laiko tarpui, peraugo į smurtinius veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nukentėjusiojo veiksmai, atlikti J. B. atžvilgiu, nebuvo pakankami juos traktuoti kaip sukėlusius jai fiziologinį afektą ir nesąlygojo situacijos, kurioje pastaroji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ši aplinkybė nustatyta ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai gali būti pripažįstami kaip provokuojantys. Teismų praktikoje įprastai tokiais laikomi nukentėjusiojo veiksmai, pasireiškiantys įžeidimu, smurtu arba panašiais veiksmais, kurie nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jog įtakos jos teisei priešingam elgesiui turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

23.       Sprendžiant dėl nuteistajai skirtinos bausmės, taip pat pažymėtina, kad tai nėra pirmasis J. B. teistumas, ji baudžiamojon atsakomybėn traukiama ketvirtą kartą. Dar 2018 metais ji buvo teista dėl iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau įvykdytos šį nusikaltimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis – prieš savo sugyventinį, liudytoją D. V.. Be to, lygtinio paleidimo metu nuteistoji pakartotinai pavartojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, sukeldama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistajai diagnozuojama priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms, jos nusikalstamo elgesio modelį atitinkantiems veiksmams būdingas žalingas alkoholio vartojimas, ji nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, veikos padarymo metu buvo nedirbanti, nesiekė pozityvaus užimtumo, kuris galėtų būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio jos nusikalstamumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus J. B. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė sunkų, tyčinį, baigtą smurtinį nusikaltimą kito asmens sveikatai), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančas aplinkybes, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, nuteistajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 135 straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

24.       Šiuo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš naujo bendrinamos jas iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu ankstesniu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, buvo subendrinta su bausme, jai paskirta Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos, konstatuojant, kad nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Bausmes bendrinant jas iš dalies sudedant, prie nuteistajai šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą pridedamos bausmės dalį.

Dėl kitų procesinių klausimų 

25.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis, prašydamas perkvalifikuoti J. B. nusikalstamą veiką iš BK 136 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį, klausimo dėl jam priteistos atlygintinos žalos dydžio nekelia, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų ir siekiant nepabloginti nuteistosios teisinės padėties labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, iš naujo šis klausimas nespręstinas.

26.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąją ginti parinkta advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, kuri dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistosios priteistina suma už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 165,69 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.). Šiuo atveju, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas visiškai. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog gynėja teisme dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, vienas kurių buvo atidėtas, o kitas truko 55 min., nuteistosios turtinę padėtį, iš nuteistosios priteistą žalos atlyginimą, taip pat į tai, kad nuteistoji turės atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto veikos kvalifikavimo, darytina išvada, kad proceso išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios nepriteistinos.

27.       Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 363 Eur, ir išreiškė prašymą dėl šių išlaidų nukentėjusiajam atlyginimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi kitas sprendžiant būtino gynėjo dalyvavimo išlaidų klausimą įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistoji savo kaltės procese neginčijo, o apeliacinis skundas buvo paduotas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, tačiau nukentėjusysis, pateikdamas apeliacinį skundą, realizavo baudžiamajame procese įtvirtintą rungimosi principą, todėl šiuo atveju jo prašomymas priteisti iš nuteistosios jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra teisėtas ir pagrįstas, o atlygintinų išlaidų dydis yra proporcingas šios nukentėjusiojo teisės realizavimo apimčiai, todėl prašymas jas priteisti iš nuteistosios tenkintinas visiškai ir iš jos nukentėjusiaam priteistinas 363 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,  

n u s p r e n d ž i a:

nukentėjusiojo G. N. apeliacinį skundą tenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

J. B. (buvusi pavardė R.) nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 136 straipsnio į BK 135 staipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, J. B. paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš J. B. priteisti nukentėjusiajam G. N. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai         Jūratė Jakubonienė

        Algirdas Remeika

        Gytis Večerskas