Civilinė byla Nr. e2A-266-407/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00128-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.1.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ ir viešoji įstaiga „We love Lithuania“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š. yra autorė nuotraukos, kuri buvo padaryta 2014 m. kovo 4 d. Kurtuvėnų regioniniame parke viešo renginio (Užgavėnių šventės) metu. Ši nuotrauka be jos žinios, leidimo ir sutikimo buvo panaudota Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) 2016 m. spalio 19 d. prekinio ženklo „Real is beautiful“ pristatymo spaudos konferencijoje, po kurios buvo išplatinta žiniasklaidoje, nenurodant nuotraukos autorystės. Taip pat pažeista autorės teisė į kūrinio neliečiamybę, nes į ieškovės nuotrauką savavališkai įkomponuotas minėtas prekės ženklas. Ieškovė kreipėsi su pretenzija į VTD, kuris pateikė atsakymą, kad ieškovės nuotrauką gavo iš UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ pagal paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ieškovei pateikta sutartis šio fakto nepatvirtina. Dėl šių autoriaus teisių pažeidimų ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) uždrausti atsakovui bet kokiais būdais ir priemonėmis naudoti nuotrauką? 2) priteisti iš atsakovo ieškovei padarytos 4 000 Eur turtinės žalos, kurią ieškovė apskaičiavo pagal analogiškos profesionalios nuotraukos rinkos kainas, ir 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią ieškovė įvertino dėl jos patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų atsakovui ignoruojant jos prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus bei vengiant geranoriškai atlyginti padarytą žalą, atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 680 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 11,30 Eur žyminio mokesčio; uždraudė atsakovui bet kokiais būdais ir priemonėmis naudoti ieškovės padarytą nuotrauką, nurodytą sprendime.
3. Teismas konstatavo, kad nuotraukos autorystė nėra ginčijama, todėl ieškovė laikytina autore pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 6 straipsnį. Atsakovas pripažino, kad panaudojo nuotrauką Lietuvos turizmo prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatomajame vaizdo įraše, kuris buvo parodytas 2016 m. spalio 19 d. pristatyme žiniasklaidai, sutiko, kad šis įrašas buvo parodyta laidoje „Panorama“ bei įkeltas į LRT mediateką. Todėl ieškovės nurodyti jos kūrinio panaudojimo atvejai įrodyti. Atsakovas yra prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatymo įrašo rengėjas bei platintojas, todėl jis laikomas atsakingu už nuotraukos panaudojimą prekės ženklo pristatymui, taip pat panaudojimą iliustruoti tuos internetiniuose portaluose įdėtus straipsnius, kuriuose naudotas prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatymo vaizdo įrašas. 2017 m. vasario 10 d. laidos „Panorama“ įraše yra kalbama apie pažeidimus, susijusius su prekės ženklo skleidimu, reportažas parengtas be atsakovo valios, žiniasklaidos atstovų, kurie panaudojo prekės ženklo pristatymo vaizdo įrašo medžiagą. Atsakovas platino prekės ženklo pristatymo vaizdo įrašą, taip duodamas pagrindą kitiems nuotrauką skelbusiems asmenims manyti, kad šio kūrinio naudojimas yra teisėtas ir autoriaus leidimas nėra reikalingas, todėl teismas konstatavo, kad nuotraukos skleidimas visuose byloje nurodytuose šaltiniuose įvyko dėl atsakovo veiksmų.
4. Kadangi įstatymas autoriaus teisių perdavimo sutarčiai numato rašytinę formą (ATGTĮ 42 str. 2 d.), tai šios formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti. Atsakovas neįrodė, kad turėjo teisę naudoti ieškovės padarytą nuotrauką, todėl teismas pripažino, kad šio kūrinio naudojimas yra neteisėtas ir atsakovas dėl to turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą (ATGTĮ 15 str. 2 d.). Atsakovas, skelbdamas nuotrauką, nenurodė ieškovės pavardės bei neišsiaiškino jos valios dėl autoriaus vardo nurodymo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Atsakovas į nuotrauką įmontavo savo prekių ženklą „Real is beautiful“, taip pakeitė nuotrauką, todėl padarė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą.
5. Spręsdamas dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo padarytas pažeidimas yra tyčinis, atsakovui kaip juridiniam asmeniui keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Nustatydamas nuotraukos vertę, teismas rėmėsi menines fotografijas asmeniniam naudojimui pardavinėjančiu portalu www.menorinka.lt, kuriame panašios plačiai nežinomų autorių nuotraukos kainuoja 130–170 Eur. VTD yra valstybės įstaiga, todėl teismas sprendė, kad nuotrauka buvo naudojama ne komerciniais tikslais, tačiau nuotraukos sklaida buvo didelė, o pats atsakovas pripažino, kad ši nuotrauka vaizdo įraše buvo naudojama kaip svarbus akcentas, panaudota kaip pavyzdinė vizualizacija, iliustruojanti galimą Lietuvos turizmo prekės ženklo naudojimą komunikacijoje. Be to, be ieškovės žinios pažeista ir kita autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę bei autoriaus vardą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad už nuotraukos panaudojimą atsakovas turi atlyginti ieškovei 500 Eur turtinę žalą.
6. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti išgyvenimai susiję su atsakovo darbuotojų elgesiu, o ne kilę iš pačios fotografijos panaudojimo, todėl priežastinis ryšys nenustatytas. Fotografija paskelbta pagarbiai, kaip vertingas autoriaus darbas, todėl toks panaudojimas neturėjo sukelti atlygintinos neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog trečiasis asmuo VšĮ „We love Lithuania“ perdavė atsakovui teisę naudoti ieškovės autorinį kūrinį – fotonuotrauką:
7.1.1. Ieškovė, siekdama dalyvauti trečiojo asmens VšĮ „We love Lithuania“ organizuotame nuotraukų konkurse „Lietuvos nuotraukų čempionatas 2015“, ginčo fotonuotrauką įkėlė į „We love Lithuania“ svetainę. Remiantis konkurso sąlygomis, kiekvienas dalyvis, įkeldamas savo fotonuotrauką į svetainę, suteikia teisę naudoti fotonuotrauką čempionato viešinimo ar Lietuvos turizmo ir žinomumo didinimo tikslais be atskiro susitarimo. Atsakovas pateikė 2016 m. konkurso sąlygas, nes neturi išlikusių 2015 m. konkurso sąlygų, tačiau šios sąlygos nebuvo pakeistos ir yra identiškos ankstesnėms sąlygoms. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir VšĮ „We love Lithuania“ atstovas S. R.. Be to, S. R. neneigia, kad VšĮ „We love Lithuania“ suteikė atsakovui leidimą spausdinti ieškovės nuotrauką ant drobės ir ją eksponuoti atsakovo parodiniame stende, o byloje nėra duomenų, kad ieškovė sudarė atskirą susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl tokio jos nuotraukos panaudojimo.
7.1.2. 2015 m. birželio mėn. vykusios parodos „Adventur 2016“ organizacinių partnerių susitikimo metu S. R. nurodė, kad už projekto „We love Lithuania“ viešinimą bei neatlygintiną nuotraukų eksponavimą parodos metu atsakovui bus suteikta teisė naudoti šias nuotraukas Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo reprezentavimo tikslais. Tai patvirtino tame susitikime dalyvavusios liudytojos J. K. ir J. M.. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis šių liudytojų parodymais, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 2 dalies taisykle, nes šiuo atveju taikytina to paties straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis.
7.1.3. Ieškovės pateiktas pokalbio įrašas su S. R., kuriame jis teigia, kad nuotraukas gali publikuoti tik VšĮ „We love Lithuania“ ir jis neturi galimybės jų perduoti tretiesiems asmenims, laikytinas tik S. R. gynybine pozicija. Šis pokalbis įvyko jau prasidėjus ginčui, todėl negali būti laikomas objektyviu ir įrodomąją vertę turinčiu įrodymu.
7.1.4. Pagal atsakovo ir trečiojo asmens UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2016“ ploto, pritaikyto Valstybinio turizmo departamento poreikiams, nuomos paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3.1.12 punktą, tiekėjas įsipareigojo įkomponuoti į atsakovo parodinį stendą atspausdintas projekto „We love Lithuania“ nugalėtojų nuotraukas (ne mažiau kaip 100 vnt.). Tiekėjo atstovas D. V. (D. V.) el. laišku atsakovui patvirtino, kad visų nuotraukų naudojimas yra laisvas, nes nuotraukų autoriai, pateikdami nuotraukas konkursui, sutinka su laisvu nuotraukų naudojimu; 2016 m. sausio 20 d. atsiuntė nuorodą į duomenų bazę, kurioje buvo ir ieškovės nuotrauka.
7.1.5. ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad autorinė licencinė sutartis sudaroma raštu, tačiau įstatymas nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas lemia sutarties dėl teisių perdavimo negaliojimą. Autorinės sutarties dėl turtinių teisių perdavimo, autorinės licencinės sutarties sudarymui ir galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o susitarimą sudarančių asmenų valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, be to, gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 1 d. ir 2.159 str.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
7.2. Teismas, darydamas išvadą dėl teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimo, netyrė ir nesiejo faktinių bylos aplinkybių su ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų sąlygų visuma. Dėl to ši sprendimo dalis nepagrįsta.
7.3. Teismo nustatytas atlygintinos turtinės žalos dydis yra nepagrįstas:
7.3.1. Ieškovė prašė atlyginti patirtą žalą negautų pajamų forma, o ne priteisti kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą ir ieškovei priteistiną sumą apskaičiavo remdamasis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nors turėjo remtis byloje esančiais įrodymais, kad vidutinė nuotraukos kaina, autoriui perduodant visas turtines teises, svyruoja nuo 40 Eur iki 50 Eur. Teismas nepagrįstai rėmėsi tinklalapyje www.menorinka.lt, kuriame organizuojami meno kūrinių aukcionai, nurodytomis pradinėmis fotonuotraukų aukciono kainomis, nes į jas įskaičiuotas aukcioną vykdančio asmens komisinis mokestis, taip pat nėra įrodymų, kad nuotraukos už nurodytas kainas buvo parduotos.
7.3.2. Jeigu teismas neklydo ieškovei priteistiną sumą apskaičiuodamas kaip kompensaciją (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p.), jos dydis apskaičiuotas neteisingai. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo tyčią. Atsakovo veikla nėra tiesiogiai susijusi su autorių teisių objektų naudojimu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra sudaręs autorių teisių įsigijimo sandorių, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis yra profesionalus rinkos dalyvis, kuriam turėtų būti keliami aukštesni elgesio standartai. Atsakovas, gavęs ginčo nuotrauką iš UAB „Litexpo“, esant trečiojo asmens atstovo S. R. sutikimui, pagrįstai tikėjosi, jog turi teisę naudoti šią nuotrauką Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo reprezentavimo tikslais. Ieškovės nuotrauka nebuvo esminė vaizdo klipo dalis, dauguma ieškovės nurodytų nuotraukos panaudojimo atvejų buvo atlikti ne apelianto, o visuomenės informavimo priemonių, nepriklausomų nuo apelianto. Atsakovas iš nuotraukos panaudojimo negavo jokių pajamų, o gavęs ieškovės pretenziją, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad tolesnis nuotraukos naudojimas būtų sustabdytas.
7.4. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčas byloje vyko dėl objekto, kurio vertė negali būti tiksliai nustatyta, yra visiškai neaktuali bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
8. Ieškovė D. Š. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Teismas nepažeidė jokių įrodymų vertinimo taisyklių – ištyrė kiekvieną šalių pateiktą rašytinį įrodymą, taip pat liudytojų parodymus ir įvertino visų įrodymų visumą. Atsakovas pripažino, kad naudojo ieškovės nuotrauką prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatyme žiniasklaidai. Nors atsakovas teigia, kad leidimą naudoti fotografiją davė ne pati ieškovė, o VšĮ „We love Lithuania“ vadovas S. R., pastarojo parodymais šios aplinkybės paneigtos. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo turėjo teisę naudoti fotografiją tik pats ir tik nustatytiems tikslams, todėl teisių, kurių neturėjo, negalėjo perduoti atsakovui jokiais būdais ir forma.
8.2. Ieškovės teisė į kūrinio neliečiamybę pažeista, nes 1) atsakovas neturėjo teisės naudoti ieškovės nuotraukos; 2) skelbdamas fotografiją, nenurodė autorės pavardės ir neišsiaiškino ieškovės valios dėl autoriaus vardo nurodymo; 3) atsakovas į fotografiją įmontavo savo prekių ženklą „Real is beautiful“.
8.3. Teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas sprendime nustatė visas reikšmingas aplinkybes, kurios lemia priteistinos žalos dydį: 1) atsakovo veikla susijusi su autoriaus teisėmis apribotų kūrinių naudojimu; 2) atsakovas laikomas profesionaliu rinkos dalyviu; 3) atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai; 4) atsakovas padarė pažeidimą turėdamas pareigą suprasti, kad žodiniais susitarimais per UAB „Litexpo“ negalima įgyti teisės bet kokiu būdu naudoti parodoje eksponuotas nuotraukas. Teismas taip pat rėmėsi panašių nuotraukų rinkos kainomis; atsižvelgė į aplinkybę, kad fotografija vaizdo įraše buvo naudojama kaip svarbus akcentas ir buvo panaudota kaip pavyzdinė vizualizacija, iliustruojanti galimą prekės ženklo naudojimą komunikacijoje. Be to, fotografijos sklaida buvo didelė ir ji tapo žinoma.
8.4. Teismas motyvavo ir pagrindė, kas lėmė nukrypimą nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir pasinaudodamas savo prerogatyva pagrįstai pritaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį.
9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovės padarytą nuotrauką atsakovė panaudojo žiniasklaidoje pristatydama Lietuvos turizmo prekės ženklą „Real is beautiful“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtos nuotraukos autorystė nėra ginčijama. Teismas taip pat nustatė, kad būtent atsakovas naudojosi ieškovės kūriniu. Atsakovas apeliaciniame skunde šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su teismo išvadomis, kad VTD neturėjo teisės naudoti minėtos nuotraukos. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo konstatuotu autorės teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimu; ginčija ieškovei priteistą turtinės žalos dydį; bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl teisės panaudoti autorinį kūrinį (nuotrauką) perdavimo
12. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.
13. Autorius gali visas arba dalį savo turtinių teisių, išvardintų ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, atlygintinai arba neatlygintinai perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (ATGTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalys, 39 straipsnio 2 dalis). Tokioms sutartims įstatyme numatyta privaloma rašytinė forma (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu jokios autorinės sutarties dėl teisių į ginčo nuotrauką perdavimo nesudarė ir jokio leidimo naudoti jos kūrinį atsakovui nesuteikė. Ieškovė šią nuotrauką įkėlė į trečiojo asmens VšĮ „We love Lithuania“ organizuoto 2015 m. Lietuvos nuotraukų čempionato portalą. Nors byloje yra pateiktos 2016 m. dalyvavimo Lietuvos nuotraukų čempionate sąlygos, VšĮ „We love Lithuania“ atstovas S. R. teisme paaiškino, kad šios sąlygos liko nepakeistos nuo ankstesniojo čempionato. Jose nustatyta: „Kiekvienas dalyvis, įkeldamas nuotrauką, sutinka, kad VšĮ „We love Lithuania“ gali naudoti jo autorinį kūrinį čempionato viešinimo ar Lietuvos turizmo ir žinomumo didinimo tikslais be atskiro susitarimo“ (1 t., b. l. 54). S. R., tiek susirašinėdamas su ieškove (1 t., b. l. 141), tiek ir teisme teigė, kad čempionato dalyvių nuotraukas be atskiro susitarimo naudoti gali tik VšĮ „We love Lithuania“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. dalyvaudama Lietuvos nuotraukų čempionate nustatytomis sąlygomis, teisę naudoti jos pateiktą nuotrauką čempionato sąlygose nurodytais tikslais suteikė tik trečiajam asmeniui VšĮ „We love Lithuania“, bet ne kitiems asmenims. Todėl, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės kūrinį naudojo neteisėtai.
15. Apeliantas įrodinėja, kad trečiasis asmuo VšĮ „We love Lithuania“ perdavė atsakovui teisę naudoti ieškovės autorinį kūrinį, t. y. ginčo nuotrauką. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta visų pirma dėl to, kad byloje nėra nustatyta, jog kurios nors iš ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje išvardintų autoriaus turtinių teisių į minėtą nuotrauką buvo perduotos trečiajam asmeniui VšĮ „We love Lithuania“. Kaip minėta, ieškovė, trečiojo asmens VšĮ „We love Lithuania“ organizuotame 2015 m. Lietuvos nuotraukų čempionate pateikdama savo autorinę nuotrauką, tuo pačiu sutiko su paskelbta dalyvavimo čempionate sąlyga, kad VšĮ „We love Lithuania“ šią nuotrauką galės naudoti čempionato viešinimo ar Lietuvos turizmo ir žinomumo didinimo tikslais be atskiro susitarimo. Taigi, ieškovė tokiu būdu iš esmės suteikė trečiajam asmeniui VšĮ „We love Lithuania“ minėtoje čempionato sąlygoje nustatytos apimties autorės turtines teises į ginčo kūrinį. Šios aplinkybės neneigia nei pati ieškovė, nei trečiasis asmuo VšĮ „We love Lithuania“. Kadangi ieškovei priklausančios turtinės teisės į minėtą nuotrauką nebuvo perduotos trečiajam asmeniui VšĮ „We love Lithuania“, pastarasis neturėjo teisės perduoti šią nuotrauką naudoti kitiems asmenims.
16. Apelianto argumentai dėl trečiojo asmens VšĮ „We love Lithuania“ perduotų autorės turtinių teisių atmestini ir dėl to, kad VTD su VšĮ „We love Lithuania“ dėl šių teisių perdavimo nesudarė jokios rašytinės sutarties, kaip reikalaujama pagal ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį. Apeliantas remiasi liudytojų J. K. ir J. M., kurios dalyvavo minėtos parodos organizacinių partnerių susitikime, parodymais, kad S. R. tuo metu nurodė, jog už projekto „We love Lithuania“ viešinimą bei neatlygintiną nuotraukų eksponavimą parodos metu atsakovui bus suteikta teisė naudoti šias nuotraukas Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo reprezentavimo tikslais. Apeliantas taip pat remiasi trečiojo asmens UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (t. y. tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl parodos ploto, skirto VTD stendui, nuomos) atstovo D. V. el. laišku, kuriame jis patvirtino atsakovui, kad visų nuotraukų naudojimas yra laisvas (1 t., b. l. 51). Tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas turėjo taikyti to paties straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant bent vieną iš CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytų atvejų, kai draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Juolab kad pats S. R. neigia davęs tokį sutikimą, be to, jau minėta, kad jis, kaip VšĮ „We love Lithuania“ atstovas, net neturėjo teisės perduoti ginčo nuotrauką naudoti kitiems asmenims.
17. Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo VšĮ „We love Lithuania“ be atskiro susitarimo su ieškove suteikė atsakovui leidimą spausdinti ieškovės nuotrauką ant drobės ir ją eksponuoti atsakovo stende 2015 m. birželio mėn. vykusioje parodoje „Adventur 2016“. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pagal trečiojo asmens VšĮ „We love Lithuania“ ir atsakovo susitarimą tokiu būdu buvo viešinamas Lietuvos nuotraukų čempionatas. Todėl šiuo atveju laikytina, kad ginčo kūrinį naudojo pats trečiasis asmuo VšĮ „We love Lithuania“, kuris turėjo tokią teisę pagal šios nutarties 14 punkte nurodytas dalyvavimo čempionate sąlygas. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė reikalavimus reiškia ne dėl ginčo nuotraukos eksponavimo atsakovo stende minėtoje parodoje, o dėl to, kad atsakovas šią nuotrauką panaudojo savo prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatyme be ieškovės leidimo.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, pritaria teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog VTD be atskiro ieškovės sutikimo turėjo teisę naudoti jos autorinį kūrinį (nuotrauką) savo prekės ženklo pristatyme (CPK 185 str.).
Dėl autorės asmeninių neturtinių teisių pažeidimų
19. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovas pažeidė dvi ieškovės, kuri yra ginčo nuotraukos autorė, asmenines neturtines teises, t. y. ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisę į autoriaus vardą (nes atsakovas naudojo nuotrauką nenurodydamas jos autorės vardo) ir 3 punkte nustatytą teisę į kūrinio neliečiamybę (nes buvo naudojama pakeista ieškovės autorinė nuotrauka, kurioje buvo įkomponuotas atsakovo prekės ženklas „Real is beautiful“).
20. Apeliantas neginčija ieškovės teisės į autoriaus vardą pažeidimo, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pažeista ieškovės teisė į jos kūrinio neliečiamybę.
21. Pagal ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi asmeninę neturtinę teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: pirma, kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar kitaip pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
23. Apelianto teigimu, valstybės institucijos, siekiančios pasauliui teigiamai reprezentuoti Lietuvos kultūrą ir gamtos paveldą, prekės ženklo įkomponavimas į ieškovės nuotrauką negalėjo pažeisti jos garbės ar reputacijos. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes, pirma, šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovas apskritai neturėjo teisės naudoti ieškovei priklausančios nuotraukos, vadinasi, atsakovas be ieškovės leidimo negalėjo šios nuotraukos ir pakeisti jokiais būdais, įskaitant savo prekės ženklo įkomponavimą. Antra, atsakovas, žinodamas ar turėdamas galimybę sužinoti, kas yra minėtos nuotraukos autorius(-ė), nesikreipė į ieškovę dėl leidimo panaudoti jos kūrinį būtent prekės ženklo „Real is beautiful“ pristatyme, pakeičiant šį kūrinį nurodytu būdu (t. y. įkomponuojant prekės ženklą į ieškovės nuotrauką). Pažymėtina, kad autorius turi teisę nesutikti, kad jo kūrinys būtų siejamas su konkrečiu prekės ženklu. Šiuo aspektu autorinis kūrinys įgauna komercinę prasmę. Nagrinėjamu atveju atsakovo prekės ženklas įkomponuotas pačiame ginčo nuotraukos viduryje ir uždengia nemažą jos dalį, šitaip sumenkindamas šio kūrinio meninę išraišką ir vertę. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų buvo pažeista ieškovės, kaip ginčo nuotraukos autorės, garbė ir reputacija. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisės į jos kūrinio neliečiamybę pažeidimą.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
24. Ieškovė dėl minėtų jos teisių pažeidimų prašė priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo dalį ieškovės nurodyto turtinės žalos atlyginimo, t. y. 500 Eur, o reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
25. Autorių ir kitų subjektų teisių gynimo būdai nustatyti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje. Šios normos 6 punkte nustatyta teisė reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o 7 punkte – teisė reikalauti sumokėti kompensaciją. Abu šie teisių gynimo būdai detaliau reglamentuoti ATGTĮ 83 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių <…> subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Taip pat nurodyta, kad pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
26. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
27. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą sudaro jos negautos pajamos už naudojimąsi nuotrauka komerciniais tikslais reklamuojant ir pristatant atsakovo prekės ženklą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos darytos nuotraukos gamtos peizažų, gyvūnų tema neribotam naudojimui yra pardavinėjamos po 966 Eur (2 t., b. l. 130–133). Tačiau ieškovė akcentuoja, kad rinkoje profesionalių nuotraukų Užgavėnių tema pasiūla yra labai ribota, todėl, jos teigimu, ginčo nuotraukai analogiškos profesionalios nuotraukos kaina rinkoje gali svyruoti nuo 2 000 Eur iki 6 000 Eur, dėl to savo kūrinį ji įvertino vidutine 4 000 Eur suma. Tačiau įrodymų, patvirtinančių būtent tokią ginčo nuotraukos rinkos kainą, ieškovė nepateikė.
28. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, spręsdamas dėl ieškovei priteistino turtinės žalos dydžio, konstatavo, kad ginčo nuotraukos vertė negali būti tiksliai nustatyta. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokiu atveju teismas, be kita ko, gali vadovautis ir kriterijais, nurodytais ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriuos nustatomas ne žalos atlyginimo, o kompensacijos dydis.
29. Apeliantas teigia, kad ieškovei padarytos žalos dydis turėjo būti nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad VTD menines nuotraukas, autoriui perduodant visas teises, pirkdavo po 40 Eur (1 t., b. l. 57–59, 113–130). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydį. Visų pirma, vien pateiktos sutartys nepatvirtina, kad atsakovo įsigytos nuotraukos savo menine verte, profesionalumo lygiu ir pan. gali būti laikomos analogiškomis ginčo nuotraukai. Antra, ieškovė dalyvavo Lietuvos nuotraukų čempionate ir jos pateikta nuotrauka buvo atrinkta kaip vienas iš geriausių šio fotografijos konkurso darbų. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad ji yra profesionali, aukštą reitingą turinti fotografė ir pripažinta fotomenininkė, o minėta nuotrauka taip pat buvo įvertinta bei eksponuota 2015 m. tarptautinėje parodoje-konkurse „Žirgas fotografijoj“ (1 t., b. l. 99–114). Trečia, kaip jau minėta, ieškovės nuotraukos, suteikiant teisę jas neribotai naudoti, yra pardavinėjamos žymiai didesne kaina, nei tos kainos, kurios nurodytos atsakovo sudarytose sutartyse dėl nuotraukų pirkimo–pardavimo.
30. Pažymėtina, kad apeliantui kaip valstybės institucijai keliami aukšti atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, todėl VTD, gavęs iš trečiųjų asmenų ginčo nuotrauką ir ketindamas ją panaudoti savo veikloje, turėjo įsitikinti, ar toks šio kūrinio panaudojimas nepažeis įstatyme nustatytų autoriaus teisių. Šiuo atveju atsakovas žinojo arba turėjo galimybę sužinoti tiek apie trečiųjų asmenų teises į ginčo nuotrauką, tiek apie šio kūrinio autorę, į kurią galėjo tiesiogiai kreiptis dėl leidimo panaudoti nuotrauką prekės ženklo pristatyme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę tyčios forma.
31. Įvertinus atsakovo padarytų autorės teisių pažeidimų pobūdį (tikslingas nuotraukos panaudojimas savo veikloje, t. y. viešinant savo prekės ženklą ir įkomponuojant jį į ginčo kūrinį, be autorės su leidimo, nenurodant jos vardo), tikėtiną naudą, kurią atsakovas gavo iš savo neteisėtų veiksmų ieškovės sąskaita, nustatytą atsakovo kaltės formą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydis nėra aiškiai neteisingas, todėl jį keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Ieškovė prašė priteisti 680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 113 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo nuotraukos vertė byloje negali būti tiksliai nustatyta, taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir visiškai tenkino ieškovės prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, o ieškinio tenkinimo proporciją taikė tik priteisdamas žyminį mokestį (11,30 Eur). Remdamasis ta pačia nuostata, teismas nurodė, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai neatlyginamos.
33. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pasak apelianto, teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčas byloje vyko dėl objekto, kurio vertė negali būti tiksliai nustatyta, yra visiškai neaktuali bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
34. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekė apginti savo turtines ir neturtines autoriaus teises, pirmiausia reikalaudama uždrausti atsakovui bet kokiais būdais ir priemonėmis naudoti nuotrauką, dėl kurios kilo šis ginčas. Teismas šį reikalavimą patenkino, taip pat konstatavo visus ieškovės nurodytus autoriaus teisių pažeidimus. Reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestinio pobūdžio, kylantis iš minėtų pažeidimų, kuriuos padarė atsakovas. Atsižvelgtina ir į tai, kad tam tikrais atvejais tokiose bylose autoriui padarytos žalos dydį įvertinti gali būti sudėtinga ar išvis neįmanoma. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju teismas, nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies (t. y. priteisė tik dalį ieškovės nurodytos žalos), pagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vadovaudamasis to paties straipsnio 4 dalimi. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju yra teisingas, o ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio apeliantas neginčija.
35. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė iš esmės teisingai, apelianto argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialinės teisės normų ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
36. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei iš apelianto priteistina 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų pagal pateiktus dokumentus (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188708758) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjai Artūras Driukas
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis