Administracinė byla Nr. I1-6655-422/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01155-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 10, 11) ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjas

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu buvo taikomos visos prievolės, numatytos asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad priklausomai nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje nuteistieji skirstomi į grupes – lengvąją, paprastąją bei drausmės. Nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, yra sugriežtintos laikymo sąlygos ir neišvengiamai taikomi tam tikri apribojimai, kurie netaikomi lengvojoje ar paprastojoje grupėse bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose (6 būryje, 22 kameroje (b. l. 23) netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis nebuvo vedamas į sporto salę ir stadioną, nors lengvojoje ir paprastojoje grupėse bausmę atliekantiems nuteistiesiems tokios sąlygos buvo sudarytos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas bei apribojimus. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiosios nuteistųjų pareigos ir draudimai įtvirtinti BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pagal kuriuos laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis ir jam buvo taikomos visos prievolės, numatytos asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priklausomai nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje nuteistieji skirstomi į lengvąją, paprastąją bei drausmės grupes (BVK 72 straipsnis). Nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, yra sugriežtintos laikymo sąlygos ir neišvengiamai taikomi tam tikri apribojimai, kurie netaikomi lengvojoje ar paprastojoje grupėse bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Pagal BVK 75 straipsnį, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų; per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti (2 dalis). Byloje esančios Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 7/07-422 patvirtintos Nuteistųjų priskirtų drausmės grupei išvedimui gerinti taisyklės ir grafikas patvirtina, kad nuteistieji užimtumui gerinti vedami į didelį pasivaikščiojimo kiemelį ir gali išeiti į drausmės grupės lokalinį sektorių (b. l. 18–20). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl išvedimo į sporto salę. Marijampolės PN 2021 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 20/07-1614 pareiškėjui išsamiai paaiškino jo teises ir pareigas, nurodė, kad nustatyti suvaržymai nulemti paties pareiškėjo elgesio. Nesutikdamas su atsakymu pareiškėjas jį skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris motyvuotu 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2S-1626 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 2, 3). Šių sprendimų pareiškėjas teismui neskundė.

Taigi teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), todėl skundo argumentai dėl pareiškėjo neišvedimo į sporto salę atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, galimybės judėti apribojimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja