Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-03][nuasmeninta nutartis byloje][TS-149-537-2020].docx
Bylos nr.: TS-149-537/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

?

                    Teikimas (Skundas) Nr. TS-149-537/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-04-2-04082-2015-5

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                             2.1.10.1.; 2.5.14.

(S)

 

img1 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. spalio 26 d.

Marijampolė

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1015 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

N. P. S. prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1015 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai skundo argumentai:

-Komisija darydama savo išvadas neatsižvelgė, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus iš karto aprūpintas darbu. Tokiu būdu galės padengti savo turimus įsiskolinimus bei išlaikyti save, galės padėti savo tėvams; 

-Nuteistasis nurodo, kad turi kur gyventi; 

-Dėl finansinių įsiskolinimų Komisijai nebuvo pateikta duomenų, kad esant įkalinimo įstaigoje, nuteistasis moka įsiskolinimus;

-Komisija remiasi tuo, kad nuteistasis dėl nusikaltimo savo kaltės nepripažino ir netiki teisine sistema. Nuteistojo teigimu, pareigūnams jis išsakė tokią savo nuomonę, kritikavo valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, todėl dabar už tai yra baudžiamas, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsniui; 

-Komisija savo nutarime nenurodo objektyvių priežasčių ir motyvų kodėl nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas, nors pati Komisija nuteistąjį apibūdina teigiamai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, prašo nuteistojo skundo netenkinti. Prokuroras nurodo, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis papildomai 2020-10-23 teismui pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. 

Nuteistojo tėvas J. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo taikyti jo sūnui P. S. lygtinį paleidimą, nes jis yra antros grupės invalidas, sunkiai sergantis ir jam reikalinga būtinoji slauga.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog P. S., teistas 2018-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 10 mėnesių ir 21 diena.

Nuteistasis nurodo, kad Komisija darydama savo išvadas neatsižvelgė, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus iš karto aprūpintas darbu. Tokiu būdu galės padengti savo turimus įsiskolinimus bei išlaikyti save, galės padėti savo tėvams.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad šis teigiamai nuteistąjį charakterizuojantis faktas nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama skundžiamą nutarimą. Be to, Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė į tai, jog nuosprendžio priėmimo momentu, asmuo įvardijamas kaip bedarbis, neturintis nuolatinio pajamų šaltinio. Marijampolės pataisos namuose nedirba, darbinė motyvacija yra silpna. Minėtos aplinkybės kelia abejones dėl nuteistojo motyvacijos dirbti.

Skunde nuteistasis nurodo, kad turi kur gyventi. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą, vieta tinkama intensyvios priežiūros taikymui. Minėtas nuteistojo argumentas yra aptartas Komisijos nutarime, Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė į aplinkybę jog asmuo turi gyvenamąją vietą. Be to gyvenamosios vietos turėjimas nėra privalomas lygtinio paleidimo pagrindas.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų ir juos dengia. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis turi priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų už 14549,87 Eur. Iš asmens byloje esančios Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriau pažymos matyti, kad padengta įsiskolinimo suma yra tik 87 Eur. Teismas vertina, jog yra nepakankama nuteistojo darbinė motyvacija ir siekis padengti turimus įsiskolinimus.

Nuteistasis nurodo, kad Komisija rėmėsi tuo, jog nuteistasis nepripažino kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir netiki teisine sistema bei tai, jog sukritikavo valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą dėl to dabar yra baudžiamas.  

Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisija nutarime yra nurodžiusi: „Pokalbio metu nuteistasis nepripažįsta kaltės, netiki teisine santvarka ir jos vykdančiais organais, tiki, kad kiekvienas žmogus, pasitaikius progai, nusikalsta. Nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenės normoms.“ Teismas pritaria Komisijos išvadai, kad tokia nuteistojo išsakyta pozicija prieštarauja visuomenės normoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Teismas konstatuoja, kad Komisijos padaryta išvada apie nuteistojo nuomonę dėl valstybės institucijų ir pareigūnų darbo nėra persekiojimas ar jis už tai baudžiamas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo nuomonę, kad kiekvienas žmogus pasitaikius progai nusikalta. Teismas sprendžia jog tokia pozicija prieštarauja visuomenės moralės normoms ir yra nepagrįsta.

Skunde nurodoma, kad Komisija nutarime nepateikė jokių objektyvių priežasčių ir motyvų dėl ko nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Teismas pažymi, kad Komisija nutarime yra aiškiai ir motyvuotai nurodžiusi dėl kokių priežasčių netaiko nuteistajam lygtinio paleidimo. Nurodytos priežastys yra objektyvios. Komisija nurodo, kad nuteistojo pasisakymai prieštarauja visuomenės normoms, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas finansinės naudos, asmuo ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai. Prieš šį teistumą, pagal nuosprendį asmuo įvardinamas kaip bedarbis, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Šiuo metu, motyvacija susirasti darbą Marijampolės pataisos namuose, silpna. Teigia, kad jam anksčiau finansiškai padėdavo sugyventinė. Teisės pažeidimas susiję su finansinės naudos siekimu, kas rodo, kad nuteistasis galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir problemas spręsdavo nusikalstamu būdu. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 60 svertinų taškų (rizika vidutinė) (pagal 2020-09-16 OASys), iš jų statiniai veiksniai sudaro - 20 svertini taškai, dinaminiai veiksniai - 40 svertinų taškų. 71 taškas pagal 2020-02-07 OASys. Nors nuteistasis ir dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, t. y. 2 metai 10 mėnesių ir 21 diena. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Teismas vertina jog Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė į visas objektyvias priežastis dėl lygtinio paleidimo taikymo ir savo nutarimą motyvavo išsamiai ir tinkamai.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus Lietuvoje, tačiau yra duomenų, kad asmuo teistas ir Lenkijoje bei Danijoje. Ankstesni nusikaltimai susiję su vagystėmis. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vagystę. Ankščiau nuteistajam buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas, tačiau asmuo išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Nuteistasis daro nusikaltimus siekdamas finansinės naudos. Pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Minėta aplinkybė rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodyta nuteistąjį teigimai apibūdinanti aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės – 60 balų, iš kurių net 40 balų yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos asmuo tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Pažymėtina, jog tinkamu savo elgesiu nuteistasis turi galimybę sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kad rizika taptų žema.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą P. S. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Nuteistasis skunde nurodė, jog prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Teismas vadovaudamasis šia teisės norma, nuteistojo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes teismui yra pateikti visi duomenys reikalingi tinkamai išnagrinėti nuteistojo skundą.

Byloje pateiktas nuteistojo tėvo J. S. prašymas taikyti jo sūnui lygtinį paleidimą, nes jis yra sunkiai sergantis, antros grupės invalidas ir jam reikalinga slauga.

Teismas J. S. prašymą atmeta kaip nepagrįstą. P. S. atlieka bausmę už nusikaltimo padarymą. J. S. liga nėra lygtinio paleidimo pagrindas, be to teismui nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių jo ligą, pateikta tik neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta jog asmuo iš dalies yra darbingas. Dėl slaugos paskyrimo J. S. turi kreiptis į atitinkamas institucijas kurių kompetencijai priskiriamas šio klausimo svarstymas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

N. P. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                        Raimundas Krušinys 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BPK