Byla Nr.:
1S-587-511/2008
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš
kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, teisėjų Valdo Meidaus ir Ričardo
Gilio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei
Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajai A. A., gynėjui Raimundui Gargasui, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos
namų teikimas dėl nuteistosios A.
A. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi skundą,
nustatė:
A. A. nuteista Kauno apygardos teismo
2005-05-23 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2005-12-16
nuosprendžiu, pagal LR BK 253 str. 1 d., 1961 m. BK 104 str., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
aštuoneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartimi,
pakeitus Lietuvos apeliacinio teismo 2005-12-16 nuosprendį, A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė
– laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Bausmės pradžia
2005-05-23, bausmės pabaiga 2013-07-24. Nuteistoji pataisos namuose bausmę
atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Panevėžio
pataisos namai 2008-07-24 teikimu siūlė nuteistąją A. A. lygtinai paleisti iš pataisos
įstaigos, vadovaujantis BPK 360 str. 2 d., BVK 157 str. 3 d. 2 p. Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008-08-28 nutartimi teikimas atmestas.
Nuteistoji A. A. skundžia šią
teismo nutartį, prašo ją panaikinti, Panevėžio pataisos namų teikimą tenkinti
ir ją iš pataisos įstaigos paleisti.
Nuteistoji
nurodo, kad teismui nekilo abejonių, kad nuteistoji yra neįgali. Nurodo, kad ji
būdavo gydoma laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau rezultatas būdavo
priešingas – sveikata dar labiau pablogėdavo. Dėl šios priežasties ji ir
atsisakydavo vykti į ligoninę, be to invalidumas jai nustatytas visam laikui ir
jos ligos ligoninėje išgydyti negalima. Nuteistoji nurodo, kad teismas į šias
aplinkybes neatkreipė dėmesio. Taip pat nurodo, kad gyvenamąją patalpą jai teko
keisti ieškant ramesnės aplinkos.
Nuteistoji
nurodo, kad teismas per daug dėmesio skyrė aplinkybių analizei, kurios
paprastai analizuojamos priimant nuosprendį ir nustatant bausmės dydį, nes dėl
to yra pasisakęs teismas, kuris priėmė nuosprendį.
A. A. nurodo, kad teikime išdėstyti
lygtinio paleidimo pagrindai, motyvai ir argumentai teismo nebuvo paneigti.
Teismas, kaip ir prokuroras, išreiškė spėliones ir padarė neteisingas išvadas.
Nuteistoji
teigia, kad teismo išvada, jog ji linkusi nusikalsti, nepagrįsta. Ji nurodo,
kad po nuteisimo nepadarė naujų nusikaltimų, nesikėsino ir nesirengė jų daryti.
Nuteistoji taip
pat teigia, kad teismo išvada, jog jos gebėjimas laikytis taisyklių dar nėra
nusistovėjęs, yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta. Nuteistoji nurodo, kad
laisvės atėmimo įstaigose ji yra išbuvusi ilgiau penkių metų, todėl turėjo
pakankamai laiko apmąstyti savo elgesį, galiojančių nuobaudų neturi.
A. A. teigia, kad teismo išvada, jog jos
motyvacija gyventi dorai ir ateityje nebenusikalsti yra per silpna, yra
neteisinga. Nuteistoji nurodo, jog ji kritiškai vertina padarytą nusikaltimą,
supranta, kad pasielgė blogai ir labai dėl to gailisi, nurodo, kad ir teismui
paaiškino, jog išėjusi į laisvę pirmiausiai norės pasigydyti, po to dirbti, kad
galėtų atlyginti nukentėjusiesiems žalą, teismui pateikė įrodymus apie tai kur
gyventų išleista į laisvę, pažadėjo teismui daugiau nebenusikalsti ir griežtai
laikytis visų įstatymų reikalavimų.
Nuteistoji
teigia, kad teismo išvada, jog jos atliktas bausmės laikas, per kurį fiksuojami
pozityvūs pokyčiai jos elgesyje, savęs ir aplinkos vertinimuose yra sąlyginai
labai trumpas, yra neteisinga. Nuteistoji nurodo, kad ji laisvės atėmimo
vietose yra daugiau kaip septynis metus. Jos elgesį kontroliuojančios
institucijos turėjo pakankamai laiko stebėti ir padaryti atitinkamas išvadas,
kurias ir padarė pateikdami teismui teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad
bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis.
Nuteistoji
nurodo, kad tikrai nekels grėsmės nukentėjusiųjų saugumui, yra pasitaisiusi ir
perauklėta, tolimesnis buvimas pataisos namuose yra fizinė kančia, ji nėra
pavojinga visuomenei, kuo ilgiau ji bus laikoma pataisos namuose, tuo sunkiau
bus integruotis į gyvenimą laisvėje, būti pilnaverte ir dora visuomenės nare,
tuo didesnė tikimybė, kad taps sunkia ligone ir jai pačiai reikės globos.
Nuteistoji ir
jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Skundas
atmetamas.
BVK 157 str.
1d., 3 d. 2 p. numato, nuteistasis, laikomas pataisos namuose lengvosios grupės
sąlygomis, faktiškai atlikęs ne mažiau, kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo
bausmės, gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų, jei teismas turi pakankamo
pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiąją įmanoma toliau
taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tai reiškia, jog asmeniui,
formaliai atitinkančiam šias sąlygas, teismas lygtinį paleidimą gali taikyti, tačiau
atsižvelgęs į visumą aplinkybių, gali ir netaikyti.
Panevėžio
apylinkės teismas pataisos namų teikimą atmetė pagrįstai. Teismas sprendimą
priėmė įvertinęs visumą aplinkybių - padarytų veikų pavojingumą, nuteistosios
asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos nuomonę,
psichologų išvadas, pačios nuteistosios paaiškinimus.
Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant
nuteistosios asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė bei nurodė, kad A. A. nuteista už du
nusikaltimus, vienas iš jų labai sunkus.
Platesne prasme
nuteistojo asmenybę charakterizuoja ne tik jo elgesys pataisos namuose, tačiau ir
padarytos veikos, už kurias jis buvo nuteistas. Iš Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2006-06-13 nutarties matyti, jog nuteistoji padarė iš anksto apgalvotą
nužudymą, jam ruošėsi, parinko priemones, tam rengdamasi padarė dar vieną
nusikaltimą, nužudymas padarytas dėl menkavertės dingsties ir žemų paskatų. Tai
savaime dar nereiškia, jog lygtinis paleidimas tokiu atveju iš viso negalimas,
bet atsižvelgtina, kad už šią veiką nuteistoji yra atlikusi tik kiek daugiau
nei 5 metus bausmės. Šiuo metu ji pripažįsta savo kaltę, nurodo, jog gailisi,
tačiau iš paskutinės metinės nuteistosios charakteristikos, surašytos 2008-01-31,
matyti, kad nuteistoji kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo tuo metu dar
nepripažino. Taigi, nors nuteistoji A.
A. dabar yra įsipareigojusi doru elgesiu ir stropiu darbu
pasitaisyti, skatinta už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose
ir du kartus už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir
nepriekaištingą elgesį, turi sveikatos problemų, tačiau pagrįsta teismo išvada,
kad laikotarpis, kai nuteistoji deklaruoja kritišką požiūrį į savo savo poelgį
- labai sunkų nusikaltimą, fiksuojami kiti pataisos įstaigos išvadose nurodyti
pozityvūs pokyčiai elgesyje, savęs ir aplinkos vertinimuose, yra per trumpas,
kad teismas galėtų konstatuoti nuteistojo, padariusio iš anksto apgalvotą ir
parengtą žmogaus nužudymą, nepavojingumą visuomenei. Šiuo požiūriu, svarstant
lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, nuteistosios A. A. sveikatos problemos nėra prioritetinės
aplinkybės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati nuteistoji nebuvo pernelyg
linkusi rūpintis savo sveikatos būkle, nes tikrintis sveikatą ji atsisakė 12
kartų.
Tenkinti
nuteistosios skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistosios A. A. skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Eligijus
Gladutis
Valdas
Meidus
Ričardas
Gilys