Administracinė byla Nr. TA-164-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01610-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant nustatytų ploto normų. Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrintas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo vykdomi kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke. Kameroje buvo tik viena ar dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Dėl didelio suimtųjų kiekio pareiškėjui teko valgyti atšalusį maistą. Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, sienos buvo pažaliavusios nuo pelėsio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, be to, juose buvo šiferio stogas. Kamerose nebuvo ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langus, kamerose buvo drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas, temperatūra, kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Apatinį trikotažą įstaiga skalbdavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėjo sąskaitoje pinigų, todėl pareiškėjas rūbus skalbė pats, o sąlygų džiovinti nebuvo. Pareiškėjui nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų pareiškėjas patyrė stresą. Šiaulių TI dažnai nebūdavo karšto vandens, todėl nebūdavo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo buitinių parazitų, o įstaigos administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos. Šiaulių TI taip pat nebuvo tinkamai užtikrintas maisto tiekimas, maitas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energinė vertė buvo 1 300–1 500 kcal, maistas buvo paduodamas į kamerą per duris, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, be to, atšaldavo. Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, psichologinius išgyvenimus.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjui visas kalinimo dienas teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti didesne nei 1,5 m mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik teisės aktų nuostatos ir reikalavimai, nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI netaikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Nustatant nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Nė viename įstaigos patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinės apeigos, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos, varžybos. Šiaulių TI kamerose laikomiems asmenims skiriamas inventorius bei valymo priemonės. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas, esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Pareiškėjas patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprūpinamas pagal jo kalinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Įstaiga sudaro galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių TI suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Šiaulių TI asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal nustatyta tvarka patvirtintas fiziologines normas ir valgiaraščius. Prašymų iš pareiškėjo ar kitų asmenų, norinčių gauti ilgalaikį pasimatymą su juo, ginčo laikotarpiu nebuvo gauta.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (193 dienas), skirtingose gyvenamosiose kamerose vienas arba su dar 1–5 asmenimis, jam teko nuo 3,66 kv. m iki 18,56 kv. m ploto, todėl pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

7.       Įvertinęs byloje pateiktus duomenis (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymas) apie Šiaulių TI kamerų būklę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kamerose Nr. 12 ir 20 lempos buvo be apsauginių gaubtų, kameroje Nr. 97 lempos buvo be gaubtų, taip pat buvo pelėsio, kameroje Nr. 18 lempos buvo be apsauginių gaubtų, o tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, drėgmės, natūralaus apšvietimo ir temperatūros pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo, todėl darė išvadą, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose Nr. 7, 12, 17, 18, 30, 43, DI-1 ir DI-2 nebuvo tinkamai užtikrintas, taip pat atkreipė dėmesį, kad kamerose buvo laikoma ir po 5–6 asmenis, todėl nesant atskiros oro šalinimo sistemos kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas ir pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus bei neturtinę žalą.

9.       Įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie paneigia pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, o pareiškėjo teiginius dėl asbesto buvimo laikė deklaratyviais. Nustatęs, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Šiaulių TI patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo argumentus dėl čiužinių būklės, o įrašai pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėse sąskaitose patvirtina, kad patalyne ir higienos priemonėmis jis buvo aprūpintas tinkamai. 

11.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI neskalbiami asmeniniai rūbai, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar patalynės skalbimo pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kur ir kada nebuvo karšto vandens ir ar jis dėl to kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, šį pareiškėjo teiginį vertino kaip nesusietą su juo pačiu, todėl nepakankamą konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista prausimosi tvarka. 

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitams ir graužikams naikinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją.

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala.

14.       Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis dėl Šiaulių TI laikomų asmenų socialinio užimtumo, pirmosios instancijos teismas su tuo susijusius pareiškėjo nusiskundimus laikė nepagrįstais.

15.       Įvertinęs pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą pateiktus duomenis apie kamerose įrengtą inventorių, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo tik po vieną taburetę ar suoliuką. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų fotonuotraukų nesimato, ar kamerose yra spintelės ir veidrodžiai, tačiau darė išvadą, kad pareiškėjas nepakankamai pagrindė, kokius nepatogumus jis jautė dėl baldų trūkumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

16.       Remdamasis byloje pateiktais cheminių tyrimų protokolais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI paimtų maisto mėginių energinė vertė atitiko nustatytas fiziologines mitybos normas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. balandžio 24 d. atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad Šiaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra, t. y. pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų ir neturtinę žalą.

17.       Pareiškėjo argumentus dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo pirmosios instancijos teismas vertino kaip abstrakčius ir nesudarančius pagrindo pripažinti kokius nors neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

18.       Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 22 dienas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, 167 dienas nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, be to, visą laikymo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas, taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamos maisto temperatūros, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šie pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, už kuriuos pareiškėjui priteistina 400 Eur kompensacija.

III.

19.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

20.       Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Pažymi, jog visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros kameros erdvės atskirti sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba nepermatoma stabilia užuolaida, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, pareiškėjas privatumo neužtikrinimą siejo ne su sanitarinio mazgo atitvėrimo būdu.

21.       Šiaulių TI taip pat pažymėjo, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kai kuriose kamerose yra spintelės. Be to, pareiškėjas aplinkybių dėl nepakankamo inventoriaus įrengimo niekaip nesusiejo su jam tariamai atsiradusia žala, pareiškėjo skundo forma yra šabloninė, todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo aspektu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

22.       Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo Šiaulių TI sąlygos, todėl pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, dėl kurių turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra pažeistų asmens teisių gynimo būdas.   

23.       Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, Šiaulių TI apeliacinį skundą prašo atmesti arba atnaujinti įrodymų tyrimą ir administracinę bylą nagrinėti visa apimtimi, vertinant visus teismui pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 23 d.

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 22 dienas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normų reikalavimus (lempos buvo be gaubtų, buvo pelėsio), 167 dienas nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, be to, visą laikymo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas, taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamos maisto temperatūros, priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pareiškėjo privatumas sanitariniame mazge buvo užtikrintas, taip pat kad pareiškėjas aplinkybių dėl nepakankamo inventoriaus įrengimo nesusiejo su jam tariamai atsiradusia žala, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais arba priteistina suma turėjo būti mažesnė. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis (dėl techniškai netvarkingų lempų, pelėsio, atšalusio maisto, blogo kvapo) motyvų atsakovas apeliaciniame skunde nereiškia.  

27.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, kurį pateikė (išsiuntė paštu) 2020 m. liepos 29 d., pareiškėjas V. K. taip pat reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei juo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, dėsto su tuo susijusius motyvus, tačiau apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nėra pateikęs, nors tokia teisė minėtame teismo sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo atmesti apeliacinį skundą, jokių reikalavimų dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo ir (ar) prašymo dėl šio sprendimo apskundimo termino atnaujinimo nereiškia, todėl nagrinėjamu atveju šį pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktą dokumentą nėra pagrindo vertinti kaip apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atsiliepime į Šiaulių TI apeliacinį skundą išdėstytų nesutikimo su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu argumentų nevertins, o šioje administracinėje byloje pasisakys tik dėl Šiaulių TI apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

28.       Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad atsiliepime į Šiaulių TI apeliacinį skundą pareiškėjas bylą prašo nagrinėti jam dalyvaujant, t. y. pareiškėjas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. 

30.       Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, o prašymo bylą pagal atsakovo atstovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas nemotyvavo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32.       Kaip minėta, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dviem aspektais – teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą bei netinkamą kamerų aprūpinimą baldais bei inventoriumi, taip pat kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui apskritai neturėjo būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais arba priteisiama suma turėjo būti mažinama.

33.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas už netinkamą Šiaulių TI kamerų aprūpinimą baldais bei inventoriumi, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie tai, kokie baldai ir inventorius buvo įrengti Šiaulių TI kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatavo, kad pareiškėjas nepakankamai pagrindė, kokius nepatogumus jautė dėl baldų trūkumo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.) ir netenkino su tuo susijusio pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nustačiusi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui nebuvo priteistas neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamo Šiaulių TI kamerų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi, atlyginimas, teisėjų kolegija nevertina atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais reiškiamas nesutikimas su tokios neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.

34.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjo privatumo užtikrinimu, sutinka su atsakovo atstovo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti aukštesnė nei 1,5 m mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovo atstovo teiginius dėl sanitarinių mazgų įrengimo patvirtina byloje pateikta 2017 m. birželio 1 d. Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-168. Taigi nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su tuo susijusias faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus šiuo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektus keistinas.

35.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė ne tik už privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimą, bet ir už higienos sąlygų Šiaulių TI kamerose bei tinkamos temperatūros maisto tiekimo neužtikrinimą. Kaip minėta, atsakovo atstovas pastarosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

37.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38.       Atsakant į klausimą, ar neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant tinkamų higienos sąlygų kamerose (techniškai netvarkingos lempos, pelėsis, blogas kvapas) bei tinkamos temperatūros maisto tiekimo, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

39.       Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ginčo laikotarpiu nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 200 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

40.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant juo pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatorius, apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, sumažinant juo pareiškėjui V. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ričardas Piličiauskas