LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. K. (K. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vismeta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. balandžio 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalota ieškovo K. K. , dirbusio pas atsakovą UAB „Vismeta“ popieriaus ir kartono gaminių mašinų operatoriumi, dešinė plaštaka (atviras II-III-IV-V delnakaulio lūžimas su atviru venų, tiesiamųjų ir lenkiamųjų sausgyslių visišku pažeidimu). 2007 m. gegužės 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (toliau – Aktas) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovui ir kitam atsakovo darbuotojui A. F. (A. F. ) dirbant prie staklių, skirtų lakštams formuoti. Ieškovas rulete nustatinėjo ruošinio liniuotę. Nustačius reikiamą dydį, ieškovas pakišo dešinę ranką tarp apsaugos ir staklių korpuso atkabinti ruletės galą, nes ji užsikabino už apatinio staklių peilio. Tuo metu A. F. netyčia nuspaudė peilio paleidimo pedalą, dėl ko suveikė viršutinis staklių peilis, traumavęs ieškovą. Akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardintas darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovo direktorius nuteistas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Ieškovo teigimu, dėl nelamingo atsitikimo yra kaltas atsakovas, dėl šio atsitikimo ieškovas neteko 45 procentų darbingumo. Ieškovo reikalavimu, atsakovas privalo atlyginti jam padarytą žalą, kurią sudaro 1 464,60 Lt dydžio turtinė žala, pasireiškusi išlaidomis vaistams, maistui ir važinėjimui pas gydytojus, bei 216 000 Lt dydžio neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad staklės neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (staklėse įrengta apsauga nevisiškai uždengė pavojingą zoną, kas leido į ją patekti darbuotojo rankai; staklėse neįrengta mechanizmo paleidimo valdymo įranga, neleidžianti atsitiktinio jo paleidimo), šis neatitikimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kartu teismas pripažino, kad dėl patirtos žalos yra ir paties ieškovo didelis neatsargumas. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo supažindintas su „Darbo staklių lakštams formuoti (giljotina) naudojimo instrukcija“ ir „Operatoriaus, dirbančio su kartono pjaustymo staklėmis, saugos ir sveikatos instrukcija“. Šių instrukcijų reikalavimų ieškovas nesilaikė: įkišo ranką į staklių apsaugos zoną prieš tai neišjungęs elektros tinklo, neįspėjęs A. F. , kad yra įkišęs ranką į staklių apsaugos zoną. Teismo manymu, ieškovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 50 procentų. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 1 635,43 Lt patirtos traumos gydymo išlaidoms kompensuoti, ši suma padengia ieškovo nurodomą žalą – 1 464,60 Lt, o ieškovas neįrodė, kad pastaroji yra dar didesnė. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl traumos jam yra būtinas specialus ar papildomas maitinimas. Iš pateiktų kasos kvitų negalima spręsti, kad maisto produktai ir vaistai ieškovui buvo būtini būtent dėl patirtos traumos. Nagrinėdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovo patirta trauma priskiriama prie sunkių, iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovui buvo nustatytas 55 procentų darbingumas (negalima dirbti darbo, susijusio su nuolatiniais rankų, pirštų judesiais). Tai patvirtina, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, susijusius su gydymu, dešinės rankos funkcijų apribojimu. Nėra duomenų, kad rankos funkcija yra visiškai atsistačiusi; ieškovas paaiškino, jog ranką dažnai skauda, ji tirpsta, šąla. Kartu teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog dėl patirtos traumos ieškovo gyvenimo kokybė, galimybė įsidarbinti, įgyti profesiją iš esmės ir ilgam ar visam laikui yra pablogėjusi. Ribotas darbingumas ieškovui buvo nustatytas iki 2010 m. rugsėjo 1 d., ieškovas nesikreipė dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. 2007 m. gruodžio 28 d. ieškovas įgijo autokrautuvo vairuotojo kvalifikaciją, nuo 2008 m. vasario 4 d. dirba UAB „Visagino linija“ staliumi-staklininku. Gaunamas darbo užmokestis nėra mažesnis už pas atsakovą gautą užmokestį. Visa tai rodo, kad ieškovo galimybės dirbti iš esmės nepasikeitė. Nėra įrodymų, kad ieškovas iki traumos buvo įgijęs ar realiai siekė įgyti kvalifikaciją, kurios dėl traumos jis neteko ar nebeturi galimybių įgyti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sunkią atsakovo finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas geranoriškai suteikė ieškovui materialinę pagalbą, savo lėšomis jį perkvalifikavo, kad ieškovui nebuvo padaryta didelė turtinė žala (jam buvo mokama netekto darbingumo pensija ir periodinė kompensacija, gaunamas darbo užmokestis nesumažėjo). Teismo nuomone, visa tai įvertinus, būtų pagrindas priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, atsižvelgus į ieškovo kaltę dėl nelamingo atsitikimo, žalos atlyginimas mažintinas per pusę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas K. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl nelamingo atsitikimo yra ir jo kaltės. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, Aktas, baudžiamasis įsakymas, išrašai iš medicininių dokumentų, neįgaliojo pažymėjimas įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl atsakovo kaltės. Apelianto nuomone, teismas šališkai, atsakovo naudai įvertino patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo pasekmes, dabartinę apelianto turtinę padėtį bei atsakovo kaltę.

Atsakovas UAB „Vismeta“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas sutinka su skundžiamu sprendimu. Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie galėtų paneigti ginčijamas teismo išvadas. Atsakovas pažymi, kad apeliantas jam pavestą darbą su staklėmis lakštams formuoti vykdė savavališkai. Atsakovo manymu, baudžiamasis įsakymas, tik kaip atsakovo kaltės įrodymas, civilinėje byloje neturi prejudicinės galios.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Apeliantas prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą atlyginti turtinę žalą atmetė. Nors apeliaciniu skundu prašoma ieškinį patenkinti visiškai, jokių argumentų, patvirtinančių sprendimo dalies dėl turtinės žalos neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliantas nepateikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė, jog visos turtine žala laikomos išlaidos susijusios su nelaimingu atsitikimu, kad apeliantas turėjo daugiau pagrįstų išlaidų nei atsakovo jam išmokėta kompensacija. Remiantis tuo, pagrindo naikinti aptariamą teismo sprendimo dalį nėra.

Sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantas iš esmės ginčija tuo, kad, jo manymu, atlygintinos žalos dydis yra neteisingas, taip pat netinkamai įvertinta šalių kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Su apeliantu iš dalies sutiktina.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į apelianto patirtos traumos pobūdį ir padarinius, atsakovo elgesį ir šalių turtinę padėtį, 20 000 Lt priteisimas žalai atlyginti neatitinka teismų praktikos. Teisės doktrinoje, apibendrinančioje teismų praktiką neturtinės žalos srityje, nurodoma, kad sunkaus sveikatos sužalojimo atveju teismai priteisia nuo 30 000 Lt iki 70 000 Lt (R. Volodko. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje: teorija ir praktika; 356 l.). Atsižvelgiant į jau nurodytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, į jauną apelianto amžių, į tai, kad apelianto darbingumas šiuo metu yra padidėjęs (t. 2, b. l. 21-25), taip pat akcentuojant, kad dėl nelaimingo atsitikimo nėra atsakovo tyčios, protingu atlygintinu neturtinės žalos dydžiu laikytina 30 000 Lt suma.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šalys vienodai yra atsakingos dėl nelaimingo atsitikimo. Apelianto kaltė, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, pasireiškė tuo, kad jis, būdamas instruktuotas, nesilaikė darbų saugos, pavestą darbą savavališkai atliko kitomis staklėmis. Nors aplinkybė dėl instruktavimo yra kvestionuojama, o įrodymai dėl šio fakto nėra vienareikšmiški (t. 1, b. l. 6, 33, 53-57), teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui pasirašius instruktavimo žurnaluose, būtent jis turėjo įrodyti, kad nėra supažindintas su darbo saugos taisyklėmis bei apmokytas dirbti (CPK 178 str.). To apeliantas tinkamai nepadarė. Tuo tarpu faktas, kad pavestą darbą apeliantas savavališkai atliko kitomis staklėmis, yra akivaizdus (t. 1, b. l. 6, 43, 45, 47). Nepaisant tokių aplinkybių, liudijančių didelį apelianto neatsargumą, jo kaltė negali būti sutapatinama su atsakovo. Tokiu išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovui, kaip darbdaviui, kyla pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 str. 2 d.), kad pagrindine nelamingo atsitikimo priežastimi buvo nesaugios staklės, o ne apelianto neatsargumas. Įvertinus tai bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pripažintina, kad apelianto kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 1/3. Tokiu būdu apeliantui atlygintina neturtinė žala siekia 20 000 Lt.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant apeliantui atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt (CPK 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Laikytina, kad buvo patenkinti 9 proc. ieškinio reikalavimų, todėl apeliantas turi teisę į 90 Lt advokato išlaidų atlyginimą, o atsakovas – į 3 185 Lt protingomis pripažintų advokato išlaidų atlyginimą (t. 1, b. l. 32, 188-191) (CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius šiuos reikalavimus, apeliantas turi atlyginti atsakovui 3 095 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 481 Lt šio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Laikytina, kad buvo patenkinti 5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 257 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Apeliantas kartu su skundu pateikė mokėjimo kvitus už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 4, 5), tačiau tai yra tie patys kvitai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo įvertinti (t. 1, b. l. 32), todėl tokios išlaidos dar kartą nėra atlygintinos. Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ (j. a. k. 155937144) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vismeta“ iš ieškovo K. K. 3 095 Lt (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ 481 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)“.

  Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vismeta“ 257 Lt (du šimtus penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.