Administracinė byla Nr. AS-422-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00870-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė, kad: „Apygardos teismas turi pripažinti, kad kada policija tikrino pareiškėjo krepšį mieste per prievartą nesant administraciniam prasižengimui, policijos veiksmai yra neteisėti“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. O. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies normomis, teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal ABTĮ 88 straipsnį administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, atlyginti turtinę ar (ir) moralinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateiktame teismui skunde atsakovu nurodė Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Tauragės AVPK), taip pat nurodė, kad skundas teikiamas dėl Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė ir Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 5-S-1416 „Dėl informacijos įvertinimo ir sprendimo priėmimo“, iš kurio matyti, kad Policijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. sausio 30 d. skundą Nr. 5-AP-103 dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 85-PR2-1162, nustatė, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), reikalavimų.

Įvertinęs skundo turinį ir pridėtus dokumentus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekia policijos pareigūnų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn už jiems priskirtų pareigų nevykdymą. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Aprašo 7 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tačiau pats tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui (valstybės tarnautojui).

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus laikė nepriskiriamu administracinio teismo kompetencijai, todėl atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas A. O. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti (pakeisti) ir įpareigoti teismą nagrinėti jo skundą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų tikrinant  pareiškėjo krepšį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

               Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau pažymėtina ir tai, kad  įstatymų leidėjas nustato šios teisės įgyvendinimo procesinius reikalavimus. Teisės kreiptis į administracinį teismą tinkamo realizavimo reikalavimai yra įtvirtinti ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priimtinumą nagrinėti teisme (pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-845/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-761-662/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-784-261/2015). Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formalioji skundo atitiktis ABTĮ reikalavimams, o dėl priimto nagrinėti skundo reikalavimų pagrįstumo teismas sprendžia nagrinėdamas bylą iš esmės  (pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra įstatyme  numatytų  procesinių prielaidų dėl kurių skundo priėmimas teisme negalimas (pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-455/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-835-492/2015). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Jei tokia aplinkybė paaiškėja teismui priėmus skundą, teismas  skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnis) arba nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnis). ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus skunde, be kita ko, turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas), aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui suformulavo reikalavimą „pripažinti, kad kada policija tikrino pareiškėjo krepšį mieste per prievartą nesant administraciniam prasižengimui, policijos veiksmai yra neteisėti“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad reikalavimas dėl atitinkamų aplinkybių konstatavimo negali būti skundo administracinėje byloje dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, LVAT biuletenis Nr. 1 (11), 2007). Toks reikalavimas, kokį šiuo atveju suformulavo pareiškėjas savo skundo baigiamojoje dalyje, negali būti skundo dalykas, tačiau pažymėtina ir tai, kad sprendžiant skundo priimtinumą nagrinėti teisme turi būti atsižvelgiama ne tik į skundo baigiamojoje dalyje suformuluotą reikalavimą, bet į visą skundo turinį. Jei iš skundo turinio ir jo priedų  yra aiški siekiamo iškelti administracinio  ginčo esmė, tačiau pareiškėjas skunde netinkamai suformulavo  reikalavimą, teismas tokiu atveju turi pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasiūlyti pareiškėjui per teismo nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas savo 2016 m. vasario 22 d. skundo teismui antraštėje  nurodė, kad jo skundas yra dėl Policijos departamento prie LR VRM 2016 m. vasario 11 d. sprendimo. Šį sprendimą pareiškėjas pridėjo prie skundo, atsakovu byloje nurodė Policijos departamentą. Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 5-S-1416  nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. sausio 30 d. skundą dėl Tauragės AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 85-PR2-1162 „Dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo“. Iš pareiškėjo skundo ir jo priedų galima suprasti, kad pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą, nesutikdamas iš esmės su tuo, kaip teritorinės policijos įstaigos (Tauragės AVPK) ir centrinės policijos įstaigos (Policijos departamento) vadovai išsprendė jo skundus, kuriuose pareiškėjas apskundė Tauragės AVPK  policijos pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus tikrinant pareiškėjo krepšį. Pareiškėjas skundžiamu teismui aktu skundo įžanginėje dalyje nurodė Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 5-S-1416, kuriuo centrinė policijos įstaiga, išnagrinėjusi A. O. 2016 m. sausio 30 d. pareiškimą, nustatė, kad jo skundžiamas Tauragės AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 85-PR2-1162 „Dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo“ yra pagrįstas ir teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartyje teisingai nurodė, kad drausminės atsakomybės taikymo klausimai priskirtini įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai (pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (VRM 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) 7 punktą pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, vienas iš pagrindų  pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą – gautas asmens skundas. Nors pareiškėjas prie savo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepridėjo savo skundų atitinkamų policijos įstaigų vadovams kopijų ir Tauragės AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 85-PR2-1162, tačiau iš pareiškėjo skundo teismui ir pateiktų priedų galima suprasti tai, kad Tauragės AVPK buvo priimtas sprendimas pagal pareiškėjo skundą nepradėti tarnybinio patikrinimo. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę apskųsti teismui viešojo administravimo subjekto sprendimą, priimtą  dėl jo skundo, sukeliantį asmeniui materialines teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą 2016 m. kovo 1 d. nutartį, atsižvelgė į šiam ginčui neaktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, kurioje  teismas nustatė, kad skundas buvo paduotas dėl informacinio pobūdžio rašto. Pareiškėjo A. O. atveju Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 5-S-1416 yra priimtas išnagrinėjus jo skundą, pateiktą dėl teritorinės policijos įstaigos sprendimo. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsisakymas pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą dėl policijos pareigūno veiksmų, kaip to pageidavo pareiškėjas, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir negali būti laikomas informaciniu raštu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-266/2012). LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS442-266/2012, be kita ko, pažymėjo, kad klausimai, turi ar neturi pareiškėjas kokias nors teises tarnybiniuose santykiuose tarp policijos įstaigos ir policijos pareigūno, gali ar negali jis reikalauti policijos pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, yra grynai materialinio teisinio pobūdžio ir dėl jų turi būti pasisakoma sprendžiant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo A. O. 2016 m. vasario 22 d. skundo ir jo priedų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai atsižvelgė tik į skundo baigiamojoje dalyje netinkamai suformuluotą reikalavimą, tačiau  neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas skundo įžanginėje dalyje įvardijo aktą dėl kurio nori paduoti skundą. Ši aplinkybė, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjo skunde jo teisių galimo pažeidimo aplinkybės aprašytos itin apibendrintai ir neaiškiai bei nesusietos  su  pridėtais prie skundo raštais, o taip pat į tai, kad pareiškėjas nepridėjo prie savo 2016 m. vasario 22 d. skundo Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 5-S-1416 paminėto Tauragės AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 85-PR2-1162, pirmosios instancijos teismui šiuo konkrečiu atveju turėjo būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų ir pasiūlyti pareiškėjui pašalinti teismo nustatytus ir nutartyje nurodytus skundo trūkumus per teismo nustatytą terminą (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į Policijos departamento 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 5-S-1416 turinį, teismas, be kita ko, turėjo pasiūlyti pareiškėjui apsispręsti, kuris sprendimas (sprendimai) jam sukelia materialines teisines pasekmes ir kurį (kuriuos) sprendimus jis nori apskųsti teismui. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismui nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų galėjo būti nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, negali būti vertinama kaip teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis dokumentas, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo A. O. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

              Stasys Gagys

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė