Civilinė byla Nr. 2-65-548/2016

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01919-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.;

(S)

3.4.4.; 3.4.4.2.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,

              sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

              dalyvaujant pareiškėjai R. Š., suinteresuotam asmenims D. S. ir A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S. ir A. S. dėl juridinio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė:

pareiškėja R. Š. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jos motina S. S., mirusi(duomenys neskelbtini), priėmė savo vyro B. S., mirusio(duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja savo pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad(duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. S.. Motinos palikimą priėmė laiku. Iš paveldėtojų pirmos eilės be jos yra dar brolis ir sesuo, kurie padovanojo jai paveldėjimo teises į motinos palikimą. Dar (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas B. S., kuris gyveno ir mirė Kaišiadorių r., kur yra palikimo vieta. Tėvo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas į jo palikimą neišduotas. Nors tėvas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), jis faktiškai gyveno kartu su jos motina, savo žmona, (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis P(duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., nors ir registruotas tik motinos vardu, yra įgytas santuokos metu ir yra jungtinė motinos ir tėvo nuosavybė. Iki tėvo mirties abu tėvai valdė minėtą turtą, po tėvo mirties 2(duomenys neskelbtini), iki savo mirties (duomenys neskelbtini), tėvo turto dalį valdė kaip savo jos motina S. S.. Ji naudojosi visais pastatais, juos tvarkė, mokėjo visus mokesčius ir nors pas notarą dėl vyro palikimo nesikreipė, tačiau priėmė jo palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti. Šio fakto, kad motina priėmė savo vyro, jos tėvo, palikimą nustatymas reikalingas – gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais) ir laisvai juo disponuoti.

Pareiškėja R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir palaikė prašymą.

Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad viskas yra taip, kaip nurodyta pareiškime.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo, įrašo Nr. 17 (b. l. 20) matyti, kad (duomenys neskelbtini) B. S. ir S. S. susituokė. Santuokos metu jiems gimė R. S., gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Š., santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17) bei pakeitė pavardę į Š. Iš 2015-09-16 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Polomenės seniūnijos Pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamą vietą Nr. (2015-199-PD)-98 (b. l. 14) matyti, kad pareiškėjos motina S. S. 1986-10-16 deklaravo savo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2015-11-11 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos Pažyma apie faktinę gyvenamą vietą Nr. 1G-202 (b. l. 21) patvirtina faktą, kad B. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. faktiškai gyveno ir vedė bendrą ūkį su žmona S. S.. Taip pat iš minėto dokumento matyti, kad po vyro B. S. mirties(duomenys neskelbtini) – mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), S. S. viena tvarkė turtą, juo naudojosi kaip tikra savininkė. S. S. nuosavybės teises į gyvinamąją namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2015-10-28 Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 7-8). Byloje esantys 2015-07-17 notaro Audriaus Bučinsko, notarės Vidos Bietkienės pranešimai (b. l. 11, 12) patvirtina, kad po B. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. 2015-07-17 Testamentų registro išrašas (b. l. 13) taip pat rodo, kad B. S. testamentų ir palikimo faktų registre nėra įregistruota. Pareiškėjos motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Liudijimas (b. l. 10) patvirtina, kad po S. S. mirties jos dukra R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą. 2015-09-16 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamą vietą Nr. (2015-199-PD)-96 (b. l. 15) patvirtina, kad R. Š. 1988-05-24 deklaravo savo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2009-06-04 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis (b. l. 9) rodo, kad A. S. ir D. S. dovanojo savo seseriai R. Š. visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal įstatymą atsiradusias po motinos S. S. mirties.

Palikimas – mirusio asmens paliktas turtas, t. y. turtinės teisės ir pareigos, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.) Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.) Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos R. Š., suinteresuotų asmenų D. S. ir A. S. posėdyje pateiktų paaiškinimų, pareiškėjos motina S. S. po savo sutuoktinio B. S. mirties priėmė mirusiojo palikimą, t. y. B. S. priklausiusią dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 2(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr(duomenys neskelbtini)): iškart po laidotuvių mirusiajam priklausiusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savo – jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius.

Toks S. S. elgesys – turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu – tai yra aktyvūs veiksmai, ir šie aktyvūs veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str.           1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. S. mirusio sutuoktinio B. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais) ir laisvai juo disponuoti.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 265-270 str., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo vyro, B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                     Ričardas Juodis