Administracinė byla Nr. I-230-609/2012

                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00007-2012-7

                                                Procesinio sprendimo kategorija 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams B.K., J.G., V.B., jų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J.A., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovui M.Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B.K., J.G., V.B. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė:

pareiškėjai B.K., J.G., V.B. skundu (b.l. 4-6) prašo panaikinti 2011 12 09 atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 bei atsakovę įpareigoti per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Skunde nurodė, kad 2011 12 09 pareiškėjai gavo atsakovės raštą Nr. (4.39)-R2-4155, kuriame teigiama, jog atsisakoma patvirtinti parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Paaiškino, kad 2011 03 24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-560 pareiškėjams buvo leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas- žemės sklypo pertvarkymas, jį padidinant 4 arais laisvos valstybinės žemės sąskaita. Nurodoma, kad parengtas žemės sklypo planas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Teigiama, jog 2011 09 30 atsakovės rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjų pateiktas žemės sklypo planas netvirtinamas dėl nesutarimų tarp gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkų dėl įvažiavimo į nurodytus sklypus valstybinėje žemėje įrengimo ir kad žemės sklypų planai bus patvirtinti, kada bus pateikti sprendiniai, tenkinantys abiejų žemės sklypų savininkus. Pareiškėjai mano, kad tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, nes tarp pareiškėjų žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo yra įsiterpusi laisva valstybinė žemė, todėl su kaimyninio sklypo savininku žemės sklypo plano derinti nereikia. Mano, kad teritorinio planavimo procedūros skirtos tam, kad spręsti planavimo metu kylančius klausimus, priešingu atveju visos teisės aktais reglamentuotos procedūros būtų beprasmės, nes gretimų žemės sklypų savininkai gali niekada nesusitarti. Teigiama, kad 2011 12 09 rašte yra nurodyta, kad atsakovei yra žinoma, kad rengiamo gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo tikslas- padidinti esamą žemės sklypą, prie jo prijungiant įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Pažymima, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra suprojektuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. AD1-1062. Žemės sklypą, kuris suformuotas nurodytu detaliuoju planu, sudaro pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, į kurį pareiškėjai patenka per valstybei priklausančio sklypo dalį, kuris pagal pareiškėjų parengtą planą sudaro 359 kv.m.. Tam, kad įsigyti šią žemės sklypo dalį, pareiškėjai ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri priėmė įsakymą ir išdavė sąlygas plano rengimui. Teigiama, kad dėl nurodytų priežasčių atsakovė negali leisti rengti kito teritorinio planavimo dokumento, kurio ribos pažeistų 2008 06 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtinto detalaus plano ribas ir taip suvaržytų galimybę pareiškėjams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai bei jų atstovas skundo reikalavimus palaiko, prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 40,41) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei jo gretimybių detaliojo plano organizatorius. Savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip teritorijų planavimo organizatoriaus, pareiga užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nepažeistų trečiųjų šalių teisėtų lūkesčių ir intersų. Kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei jo gretimybių detaliojo plano sprendiniai neatitinka vieni kitiems, nes vieno iš sklypų plotas iš dalies apima kito sklypo plotą, ginčo plano patvirtinimas pažeistų kito plano rengėjo teises. Kadangi viešumą užtikrinančių procedūrų nesilaikymas teritorijų planavimo procese yra pagrindu teritorijų planavimo dokumentui netvirtinti, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano rengėjui buvo pasiūlyta žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, kurie patvirtintų, kad kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą arba supažindintas su juo asmeniškai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti dėl atsiliepime išdėstytų motyvų.

Tretysis suinteresuotas asmuo J.A. su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime į skundą (b.l. 59-61) nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens J.A. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų žemės sklypas ribojasi prijungiama laisva valstybine žeme, t.y. turi daugiau kaip vieną bendrą ribos posūkio tašką. Abiejų sklypų savininkai siekia realizuoti teisę į laisvą su jų žemės sklypais besiribojačią žemę, todėl abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti. Kadangi tarp planus rengiančių šalių kilo ginčas dėl prisijungiamos laisvos valstybinės žemės ploto bei ribų, nesant bendro susitarimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 07 21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo imperatyvais. Byloje nėra ginčijama, kad apie pareiškėjų parengtą žemės sklypo planą tretysis suinteresuotas asmuo J.A., kaip įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančios žemės sklypo savininkas, nebuvo informuotas. Nurodė, kad 2007 04 05 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, kad Panevėžio gatvė yra C1 kategorijos. Teigia, kad tiek 2008 06 02 detaliajame plane, tiek ginčo žemės sklypo plane pažymėta, kad Panevėžio gatvė yra D kategorijos. Teigia, kad patvirtinus minėto sklypo detaliojo plano sprendinius dėl gatvės kategorijos, pareiškėjas nebeturėtų galimybės iš Panevėžio gatvės patekti į savo žemės sklypą bei naudotis esamu įvažiavimu. Statybos techninių reikalavimų rengamentė STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos pagrindinės susisiekimo linijų klasifikacijos 1 lentelėje nurodyta, jog C kategorijos gatvė yra aptarnaujančios kategorijos, kurios paskirtis yra miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys, pagrindinės keleivių susisiekimo linijos, miesto vidaus transporto ryšiai, tuo tarpu D kategorijos gatvė yra pagalbinės kategorijos, kurios paskirtis yra lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys, srautų paskirstymas į smulkia teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Be to, gatvių erdvės panaudojimo reikalavimai bei pagrindiniai gatvių techniniai parametrai bei kiti elementai, lyginant C1 ir D gatvių kategorijas nėra tapatūs. Teigiama, kad šiuo aspektu pareiškėjų žemės sklypo plano sprendiniai akivaizdžiai prištarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui ir STR 2.06.01:1999 reikalavimams, todėl esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo teisinį pagrindą atsisakyti patvirtinti parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą.

Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo bei jo atstovas prašo skundo, kuris jų manymu nepagrįstas, netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovas prašo skundo netenkinti.

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsisakymo patvirtinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (TPĮ 2 straipsnio 40 dalis). Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (TPĮ 2 straipsnio 39 dalis). Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (TPĮ 2 straipsnio 43 dalis). TPĮ 25 straipsnio 1 dalis savo ruožtu inter alia numato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (TPĮ 25 straipsnio 5 dalis).

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 33 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms. Aprašo 34 punktas išvardina subjektus, su kuriais žemės sklypo planas turi būti derinamas, o Aprašo 36 punktas numato, jog žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas. Galiausiai, suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 38 punktas), o jis sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (Aprašo 39 punktas).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 20,23), kuris buvo suprojektuotas 2008 06 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu.

Byloje esantis 2011 03 24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-560 (b.l. 25) patvirtina, jog atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 02 23 raštą Nr. 13ST-(14.13.5) ir į 2011 02 03 piliečių prašymą buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Žemės sklypo rengimo tikslas- pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Nustatyta, jog plano rengėja UAB “Studija 33” atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 12 09 raštu Nr. (4.39.)-R2-4155 buvo informuota, jog parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas bus tvirtinamas, kai bus pateikti sprendiniai, tenkinantys žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkus. Be to, žemės sklypo plano bylą pasiūlyta papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą.

Vertinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundu ginčijamas atsakovės raštas pareiškėjai sukėlė materialiąsias teisines pasekmes, nes juo buvo užkirstas kelias tolesnei teritorijų planavimo eigai- žemės sklypo plano patvirtinimui, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu aktu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Iš 2011 12 09 rašto Nr. (4.39.)-R2-4155 (b.l. 7) turinio akivaizdu, jog savivaldybės administracijos direktorius sprendimo dėl pateikto žemės sklypo plano  tvirtinimo nepriėmė, o plano rengėjui pasiūlė pateikti sprendinius, tenkinančius  žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkus. Be to, žemės sklypo plano bylą pasiūlyta papildyti dokumentais, patvirtinančiais, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą.

Aprašo 29 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, jog žemės sklypas- teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotoju yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Kadangi nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sąvokos, o tretysis suinteresuotas asmuo J.A. negali būti laikytinas tokios žemės naudotoju, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą laikytinas nepagrįstu.

Aprašo 17.3 punkte nurodyta, kad gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą viesiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Ten pat pažymėta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje.

Nustatyta, jog 2008 06 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuotas įvažiavimas iš Panevėžio gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu. Byloje nėra duomenų, jog 2008 06 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintas detalusis planas būtų panaikintas. Kadangi teiginys, jog nagrinėjamu atveju įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius laikytinas nepagrįstu.   

Iš bylos medžiagos matyti (b.l. 18), jog ginčo žemės sklypo planas su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais ir institucijomis yra suderintas.

Sprendimo dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo nepriėmimas atsakovės 2011 12 09 rašte Nr. (4.39)-R2-4155 nurodytais motyvais laikytinas nepagrįstu.

Nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių, nes formuojamo ginčo žemės skylo šiaurinė riba yra už C1 kategorijos Panevėžio gatvės raudonųjų linijų, toks teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

TPĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame Klaipėdos miesto bendrąjame plane Panevėžio gatvė pažymėta kaip C1 kategorijos gatvė (b.l. 62).

Teismui pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Panevėžio gatvė nurodyta kaip D kategorijos gatvė (b.l. 18).

Kadangi pagal byloje esančius įrodymus teismas negali įvertinti, ar ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, neprieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę jį patvirtinti netenkintinas.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aprašo 39 punkte nustatyta tvarka sprendimo dėl pateikto ginčo žemės sklypo plano  tvirtinimo nėra priėmęs, o sprendimo dėl pateikto žemės sklypo plano nepriėmimas 2011 12 09 rašte Nr. (4.39)-R2-4155 nurodytais argumentais laikytinas nepagrįstu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų palanavimo dokumentui, tvirtinimo arba per tokį pat laiką raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas negali būti tvirtinamas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

skundą patenkinti iš dalies.

2011 12 09 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 panaikinti bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo arba per tokį pat laiką raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas. 

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                Eglė Kiaurakytė

                     Dalia Gumuliauskienė

Laimutė Jokubauskaitė