Administracinė byla Nr. I-1905-394/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01223-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas T. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (12-14 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 00.00 val. Šiaulių TI kameroje Nr. 86 atsigulęs kalbėjosi su kitais suimtaisiais, kai atsidarė kameros durys ir korpusinis V. D. pasakė „Tylėkit, gaidžiai“, tuo pažemindamas pareiškėją kitų suimtųjų akivaizdoje. Po tokių žodžių negalėjo užmigti, buvo sukrėstas, kreipėsi į psichologą.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (18 b. l.).
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (63 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (58-61 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 ryto turi būti nepertraukiamas miegas. Iš prižiūrėtojų D. G. ir V. D. 2017-09-22 paaiškinimų matyti, jog 2017-07-29 0.45 val. kameroje suimtieji nemiegojo, triukšmavo, todėl prižiūrėtojai atidarė kameros duris ir liepė jiems laikytis nustatytos dienotvarkės, netriukšmauti ir eiti miegoti. Pareigūnai jokių necenzūrinių ir žeminančių garbę bei orumą žodžių suimtųjų atžvilgiu nevartojo. Pareiškėjas įstaigos direktoriui jokių skundų dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis ar pareigūnų veiksmų neteikė, kreipėsi į Žmogaus teisių komitetą, kuris skundą persiuntė Šiaulių TI. Skundo nagrinėjimo metu buvo gautas pareiškėjo prašymas skundo nebenagrinėti, kadangi skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškėjas nurodė, kad skundo rašymo metu buvo susinervinęs dėl šeimyninių problemų, todėl taip pasielgė. Nustatyta, kad pareigūnų veiksmuose pažeidimų nėra. Šiaulių TI sprendimas dėl skundo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl preziumuojama, kad pareigūnai elgėsi tinkamai ir įstatymų nepažeidė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nusiskundimai pagrįsti.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas T. G. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. liepos 29 d. apie 00.00 val. budintis pareigūnas jį pažemino, pavadindamas „gaidžiu“.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas. Šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, tarp kurių yra ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka, dienotvarkė; suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kur numatyta ir pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių (12 str. 1 d.), nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.); pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra ir teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas, įstaigos vidaus tvarka ir dienotvarkė (113 str.).
Iš byloje esančių Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo V. D. bei vyresniosios prižiūrėtojos D. G. paaiškinimų, rašytų 2017-09-22, matosi, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. kameroje Nr. 86 esantys suimtieji nemiegojo, triukšmavo, todėl prižiūrėtojai atidarė kameros duris ir pareikalavo, kad suimtieji laikytųsi dienotvarkės, netriukšmautų, necenzūrinių ir garbę bei orumą žeminančių žodžių nevartojo (25-26 b. l.). Tarnybinių pranešimų apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus suėmimo vykdymo pažeidimus registravimo žurnale užfiksuota, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. kameroje Nr. 86 E. V. ir V. T. nemiegojo, triukšmavo, dėl šio pažeidimo su suimtuoju E. V. pravestas pokalbis, o V. T. pareikštas papeikimas (67 b. l.). Šiaulių TI pamainos prižiūrėtoja D. G. 2017-07-29 Šiaulių TI direktoriui surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad suimtieji E. V. ir V. T. 2017-07-29 0.45 val. nemiegojo, triukšmavo, tarpusavyje garsiai bendravo, į pareigūnės reikalavimą netriukšmauti ir eiti miegoti nereagavo, tuo pažeisdami Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę (68, 71 b. l.). Savo paaiškinime E. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val. gulėdamas šnekučiavosi su kitu nuteistuoju (69 b. l.), o V. T. nurodė, kad 0.45 val. buvo atsikėlęs parūkyti (72 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu suimtasis V. T. už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą buvo nubaustas teisės apsipirkti TI parduotuvėje atėmimu vienam mėnesiui (70 b. l.). 2017 m. liepos 31 d. pareiškėjas T. G. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, kad liepos 29 d. naktį tyliai šnekėjosi su kitais kameroje esančiais asmenimis, atidaręs kameros duris korpusinis V. D. pavadino juos gaidžiais (22 b. l.). Į šį skundą Šiaulių TI direktorius atsakė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2017-07-29 0.45 val. kameroje Nr. 86 užfiksuoti du suimtieji, darantys drausmės pažeidimus (24 b. l.). T. G. 2017-08-29 Šiaulių TI direktoriui įteikė prašymą jo skundo nebenagrinėti, nes skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir pripažinti, kad jo atžvilgiu jokių nepagarbių žodžių pasakyta nebuvo (25 b.l.).
Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę Šiaulių TI direktorius yra patvirtinęs 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 (27 b. l.), dienotvarkėje nustatytas suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo ir poilsio laikas, tame tarpe nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (28 b. l.). Pareiškėjas neginčija, kad nemiegojo 2017 m. liepos 29 d. 0.45 val., tą aplinkybę patvirtina ir kiti kameroje Nr. 86 buvo suimtieji. Jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie pareigūnų jo atžvilgiu pavartotus necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius, byloje nėra, kartu su pareiškėju kameroje buvę suimtieji E. V. ir V. T., kuriuos pareiškėjas skunde nurodo kaip liudytojus, galinčius patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginių dėl pareigūnų pavartoto įžeidžiančio žodžio nepatvirtino. Kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė ir išreikalauti neprašė, dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktus ar savo elgesiu pažemino pareiškėją, t.y. neturi pagrindo nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo T. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Jarūnė Sedalienė